Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Jų esmė labai paprasta: žmogus tam tikrais atvejais turi žinoti, kada tai, ką jis mato, girdi ar skaito, sukūrė arba reikšmingai pakeitė dirbtinis intelektas.
Europos Komisija tam sukūrė bendrą žymėjimo sistemą. Joje naudojamas „AI“ simbolis ir žymos „AI GENERATED“bei „AI MODIFIED“. Pirmoji skirta visiškai DI sukurtam turiniui, antroji – žmogaus sukurtam, bet DI reikšmingai pakeistam turiniui.
Tačiau čia svarbu nesusipainioti.
Būtent šiuos Europos Komisijos sukurtus simbolius naudoti yra savanoriška. Tačiau pačios DI akto nustatytos skaidrumo pareigos – privalomos.
Jos taikomos nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.
Paprastas pavyzdys – vadinamasis „deepfake“, arba gilioji klastotė. Įsivaizduokime vaizdo įrašą, kuriame politikas atrodo sakantis tai, ko iš tikrųjų niekada nesakė. Jo veidas, balsas ir žodžiai sukurti kompiuteriu taip tikroviškai, kad žiūrovas gali patikėti, jog įrašas tikras.
Tokiais atvejais žmogui turi būti aišku, kad jis mato ne autentišką įrašą, o DI sukurtą ar pakeistą turinį.
Taisyklės svarbios ir žiniasklaidai.
Jeigu dirbtinis intelektas automatiškai sugeneruoja naujienų tekstą apie visuomenei svarbius dalykus ir jis beveik nepatikrintas paskelbiamas skaitytojams, gali atsirasti pareiga informuoti, kad turinys sukurtas DI.
Situacija kitokia, jeigu DI buvo tik darbo įrankis, o žurnalistas ar redaktorius tekstą realiai patikrino, pataisė, priėmė sprendimą jį skelbti ir redakcija prisiėmė atsakomybę už rezultatą.
Todėl klausimas jau nebėra vien: „Ar šitą straipsnį parašė ChatGPT?“
Svarbiau – kas jį patikrino, kas nusprendė paskelbti ir kas atsako, jeigu jame pateikta klaidinga informacija.
Pavyzdžiui, žurnalistas gali pasitelkti DI ilgam dokumentui sutrumpinti. Jeigu po to pats perskaito originalą, patikrina faktus ir pataiso tekstą, galutinis straipsnis lieka redakcijos atsakomybė.
Visai kas kita, jeigu kompiuteris pats gamina dešimtis ar šimtus naujienų, o žmogus jas tik permeta akimis arba apskritai nepatikrina.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) atkreipia dėmesį ir į praktinę problemą: nemaža dalis populiariausių DI įrankių veikia už Europos Sąjungos ribų. Todėl lieka klausimas, kaip realiai bus prižiūrima, ar naujų reikalavimų laikomasi.
Europos Komisija pabrėžia ir dar vieną svarbų dalyką: organizacijai nebūtina prisijungti prie savanoriško DI turinio skaidrumo praktikos kodekso, kad jai galiotų DI akto reikalavimai. Kodeksas yra savanoriškas. Įstatymo pareigos – ne.
Ir čia klausimai jau tiesiogiai atsisuka į nepriklausomą Lietuvos žiniasklaidą – LRT, TV3, „Delfi“, „15min“, „Lrytas“ ir kitas nepriklausomas redakcijas.
Ar jos savo skaitytojams ir žiūrovams aiškiai pasakys, kada tekstą, nuotrauką, balsą ar vaizdo įrašą sukūrė dirbtinis intelektas? Ar viešai paskelbs savo DI naudojimo taisykles? Kas konkrečiai redakcijoje tikrina DI sugeneruotą informaciją ir kas savo vardu prisiima atsakomybę už jos teisingumą?
Žiniasklaida kasdien reikalauja skaidrumo iš politikų, ministerijų, valstybės įstaigų ir verslo. Dabar skaidrumo egzaminą turės laikyti pati žiniasklaida.
Jeigu straipsnį faktiškai sugeneravo kompiuteris, o žmogus tik paspaudė mygtuką „publikuoti“, skaitytojas turi teisę tai žinoti. Jeigu DI sukurta nuotrauka atrodo kaip tikras įvykio vaizdas, žmogus turi teisę žinoti, kad tokio vaizdo tikrovėje galbūt apskritai nebuvo. Jeigu DI sukuria žmogaus balsą ar vaizdo įrašą, jo kilmės slėpimas jau nėra vien nekaltas technologinis eksperimentas.
Iki šiol redakcijos galėjo apie savo DI naudojimą daug nekalbėti. Naujosios taisyklės bent dalyje atvejų tokią pilkąją zoną siaurina. Jei DI sukurtą ar pakeistą turinį pagal įstatymą būtina atskleisti, redakcijai nebeužteks manyti, kad skaitytojui nesvarbu, kas ir kaip pagamino tai, ką jis skaito, mato ar girdi.
Todėl dabar bus įdomu stebėti ne tai, ką didžiosios Lietuvos žiniasklaidos priemonės pasakos apie dirbtinio intelekto skaidrumą, o kaip jos pačios žymės savo DI kuriamą turinį ir kiek informacijos apie jo naudojimą atskleis auditorijai.
Nes reikalauti skaidrumo iš politikų, valstybės institucijų ir verslo nėra sunku.
Daug įdomiau bus pamatyti, kiek skaidrumo nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida pasirengusi taikyti pati sau.
Visi suprantam – nė kiek.
Šaltinis: rtk.lt, digital-strategy.ec.europa.eu, digital-strategy.ec.europa.eu
Komentarai (1)
Duodu 99,9 procentų kad dirbtinį jau pakinkė ir komentaruose,pv Respublikoj ten teip greitai išlenda komentarai DI pagal tvarto troliu mastysena kad net gražu,žodžiu švabo papirktos utelės dirba visais frontais,tuo pačiu ir tarnybos,bet tik tai guodžia kad jų taip ir nepaims į Graikijos salą nereikalingi,atidirbta tara kaip šikpoperis išmetamas,teks laižyti pasekmes čia kartu.