Šiuo metu šis straipsnis draudžia Lietuvos teritorijoje masinio naikinimo ginklus.

Dar 2026 m. gegužę, kai viešumoje tai buvo pristatoma tik kaip galima diskusija, „ekspertai.eu“ pabandė išsiaiškinti, ar už šių kalbų jau slypi konkretūs svarstymai, dokumentai, konsultacijos su sąjungininkais ir galimo branduolinio ginklo dislokavimo poveikio Lietuvos saugumui vertinimai. Kaip paaiškėjo netrukus, klausimai buvo visai ne teoriniai – liepos 3 d. Seime jau oficialiai registruotas projektas panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį.

Pirmiausia kreipėmės į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (KAM). Ši, trumpai tariant, mandagiai mus pasiuntė klausti kitur – į Seimą.

Pakartotinai ir dar konkrečiau paklausus, ar ministerijoje tokie klausimai apskritai svarstyti ir ar egzistuoja vertinimai, atsakymas tapo ilgesnis, bet ne aiškesnis. KAM nurodė, kad „neteikia informacijos apie vidaus pasitarimų turinį, darbo organizavimo procesus, preliminarius svarstymus ar vidinius ekspertinius vertinimus, jeigu tokie būtų atliekami“.

Apie galimą poveikį Lietuvos saugumui KAM atsakė paslaptingai: „Detalesnė informacija apie konkrečių vertinimų buvimą, pobūdį, apimtį, datas ar turinį nėra teikiama.“

Gerbiami piliečiai, vertinimai galbūt yra, galbūt nėra – jums, panašu, pakaks žinoti, kad valstybė viską įvertins be jūsų.

Redakcija taip pat siekė išsiaiškinti, kokia informacija disponuoja ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM): ar Lietuva yra gavusi oficialių ar neoficialių pasiūlymų iš NATO, JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ar kitų partnerių dėl branduolinio ginklo dislokavimo, laikymo ar tranzito Lietuvoje ir ar pati Lietuva tokį klausimą partneriams yra kėlusi.

URM teigimu, „branduolinio ginklo dislokavimo klausimai Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kompetencijai.“

Pasiteiravus, kaip NATO ir užsienio valstybių pozicijos gali nepriklausyti už užsienio politiką atsakingos ministerijos kompetencijai, URM jau pripažino, kad paklausimas „iš esmės susijęs su URM kompetencijai priskirtais“ klausimais.

Tačiau ar konsultacijų ir siūlymų buvo, URM vis tiek neatskleidė: tokia informacija esą „nėra viešinama, nepatvirtinama ir nepaneigiama“. Tikra paslapčių skrynelė.

Branduolinio ginklo atsiradimas Lietuvos teritorijoje vargu ar gali būti laikomas antraeiliu valstybės gyvenimo klausimu. Konstitucijoje net nustatyta, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Tačiau šiuo atveju visuomenei net nepavyksta sužinoti, ar dar prieš pradedant keisti Konstituciją tokie scenarijai jau buvo svarstomi su sąjungininkais ir ar buvo vertinamos jų pasekmės Lietuvos gyventojams. Pasirodo, sprendimai gali bręsti, o piliečiams apie tai žinoti – nebūtina.

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
Vienareikšmiškai...2026-08-18 12:33

valdo dalbajobai, bet tai ne jų problemos.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi