Kazachstano opozicijos užkulisiai: Muchtaras Abliazovas, milijardai ir Lietuva(1)

Lietuva jau turi nemažai patirties su kitų valstybių opozicija. Po suklastotais laikytų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų Lietuvos Seimas Aleksandrą Lukašenką paskelbė neteisėtu šalies vadovu, o Svetlaną Tichanovskają įvardijo Baltarusijos žmonių išrinkta lydere.

Vėliau Seimo politinėje retorikoje ji buvo vadinama ir demokratiškai išrinkta Baltarusijos prezidente. Panašios pozicijos laikėsi ir Europos Parlamentas, pažymėjęs, kad daugelis baltarusių S. Tichanovskają laiko rinkimų nugalėtoja ir išrinktąja prezidente.
S. Tichanovskaja su savo komanda ilgam įsikūrė Vilniuje. Lietuvos valstybė užtikrino jos apsaugą, teikė logistinę pagalbą, o jos patarėjo teigimu – ir būstą.

Tuo metu jos biuro veikla buvo finansuojama Lietuvos, ES ir kitų Vakarų donorų lėšomis. Tačiau Baltarusija – ne vienintelis atvejis. Gerokai mažiau žinoma, kad Lietuvoje prieglobstį rado ir Muchtaro Abliazovo – milijardinių BTA banko bylų herojaus ir kartu Kazachstano opozicijos lyderio – šeimos, verslo bei politinės aplinkos žmonės.

Muchtaras Abliazovas Europoje dažnai pristatomas kaip Kazachstano opozicijos lyderis ir autoritarinės valdžios persekiojamas politinis pabėgėlis.

Tačiau tai tik viena jo biografijos pusė.

Kita – milijardiniai Anglijos teismų sprendimai, turto slėpimas, teismo nustatytas melas ir pabėgimas iš Didžiosios Britanijos, kai jam buvo skirta 22 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nepagarbą teismui.

O šioje istorijoje yra ir Lietuvos pėdsakas.

M. Abliazovas nėra žmogus, visą gyvenimą praleidęs kovodamas su Kazachstano valdžia.

Jis pats buvo tos valdžios dalis.

1998–1999 m. M. Abliazovas buvo Kazachstano energetikos, pramonės ir prekybos ministras. Vėliau tapo stambiu verslininku, o 2005 m. – vieno didžiausių šalies bankų BTA vadovu.

Dar 2001 m. M. Abliazovas kartu su kitais buvusiais valdžios ir verslo elito atstovais įkūrė opozicinį judėjimą „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“.

Taigi M. Abliazovo atveju kalbame ne apie vargingą disidentą, metantį iššūkį režimui iš pogrindžio. Kalbame apie buvusį ministrą, turtingą verslininką ir bankininką, vėliau tapusį vienu garsiausių Kazachstano valdžios priešininkų.

2009 m. BTA banką perėmė Kazachstano valstybė, M. Abliazovas neteko banko vadovo posto ir išvyko į Didžiąją Britaniją.

Ten BTA bankas pradėjo prieš jį civilines bylas.

Bankas teigė, kad M. Abliazovui vadovaujant per įvairias bendroves, tarpininkus ir sandorius iš BTA buvo išvestos milžiniškos pinigų sumos.

Tai neliko vien Kazachstano valdžios kaltinimais.

Anglijos teismuose BTA bankas pasiekė M. Abliazovui nepalankius sprendimus, kurių vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, o kartu su vėliau skaičiuotomis palūkanomis suma perkopė 5 mlrd. JAV dolerių.

Teismai taip pat įšaldė su M. Abliazovu siejamą turtą visame pasaulyje ir įpareigojo jį atskleisti, ką jis iš tikrųjų valdo.

Vėliau Anglijos teismai nustatė, kad M. Abliazovas melavo apie savo turtą, jį slėpė ir disponavo juo pažeisdamas teismo nurodymus.

2012 m. už nepagarbą teismui jam buvo skirta 22 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. Abliazovas į kalėjimą nenuėjo. Jis išvyko iš Didžiosios Britanijos.

Vėliau buvo išduotas naujas jo arešto orderis.

Taigi kalbame ne vien apie tai, ką apie M. Abliazovą sako Kazachstano valdžia.

Egzistuoja Anglijos teismų sprendimai. Egzistuoja teismų nustatytas turto slėpimas.

Egzistuoja teismų nustatytas melas apie turtą. Ir egzistuoja milijardinės sumos, priteistos BTA banko naudai.

Čia prasideda kita šios istorijos pusė.

M. Abliazovas iš tikrųjų yra Kazachstano valdžios priešininkas, o Kazachstano valdžia iš tikrųjų persekioja dalį savo politinių oponentų.

2013 m. M. Abliazovas buvo suimtas Prancūzijoje.

Prancūzija iš pradžių sutiko jį išduoti Rusijai, tačiau 2016 m. Prancūzijos Valstybės Taryba ekstradiciją panaikino, nusprendusi, kad Rusijos prašymas turėjo politinį motyvą.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat ne kartą kritikavo Kazachstaną dėl opozicijos persekiojimo.

Tačiau čia svarbu nesumaišyti dviejų visiškai skirtingų dalykų.

Tai, kad M. Abliazovas gali būti politiškai persekiojamas, nepanaikina Anglijos teismų sprendimų dėl jo finansinės veiklos.

Prancūzijos sprendimas nereiškė, kad BTA banko milijardinės bylos buvo išgalvotos.

Prancūzija sprendė, ar M. Abliazovą galima išduoti valstybei, kurioje jam galėtų grėsti politinis susidorojimas.

Tai – visai kitas klausimas.

M. Abliazovo politinis judėjimas vadinasi „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“. Pirmoji jo versija buvo įkurta dar 2001 m.

2017 m., jau gyvendamas užsienyje, M. Abliazovas judėjimą atkūrė. 2018 m. Kazachstano teismas paskelbė šį judėjimą ekstremistine organizacija ir uždraudė jo veiklą.

Tačiau tarptautinės žmogaus teisių organizacijos mano, kad Kazachstanas „ekstremizmo“ sąvoką taiko labai plačiai ir ja naudojasi persekiodamas net taikią opozicinę veiklą.

Prieštaringai vertinama „Human Rights Watch“ yra fiksavusi atvejus, kai žmonės Kazachstane buvo persekiojami už šio judėjimo palaikymą, dalyvavimą protestuose ar įrašus internete.

O judėjimo lyderis yra tas pats M. Abliazovas, prieš kurį Anglijoje priimti milijardiniai teismų sprendimai.

Be to, M. Abliazovas finansavo Kazachstano opozicinę veiklą ir nuo valdžios nepriklausomą žiniasklaidą.

M. Abliazovą ir jo aplinką daug metų gynęs fondas „Atviras dialogas“ savo ataskaitoje taip pat nurodė, kad jo svainis Syrymas Shalabayevas kartu su M. Abliazovu finansavo Kazachstano opoziciją.

Ir čia jau prasideda Lietuvos dalis.

Syrymas Shalabayevas yra M. Abliazovo žmonos brolis. Tačiau M. Abliazovo istorijoje jis buvo ne vien giminaitis.

Anglijos teismų procesuose S. Shalabayevas buvo įvardytas kaip vienas svarbių žmonių, per kuriuos M. Abliazovas valdė bendroves ir turtą.

Teismuose buvo nagrinėjami atvejai, kai turtas formaliai registruotas kitų žmonių vardais, nors tikruoju naudos gavėju buvo laikomas M. Abliazovas.

2015 m. S. Shalabayevas buvo sulaikytas Vilniuje pagal tarptautinę paiešką.

Jo išdavimo prašė Kazachstanas ir Ukraina.

Kazachstano prokuratūra teigė, kad dėl S. Shalabayevo veiksmų BTA bankas patyrė apie 489 mln. JAV dolerių nuostolių. Tai buvo Kazachstano kaltinimas, o ne Lietuvos teismo nustatytas faktas.

Tačiau Lietuva jo neišdavė.

2016 m. S. Shalabayevui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o Lietuvos teismai vėliau atsisakė jį išduoti Kazachstanui ir Ukrainai, įvertinę politinio persekiojimo riziką.

Ir čia vėl matome tą patį skirtumą.

Lietuva nenusprendė, kad Anglijos teismų išvados apie M. Abliazovo ir jo aplinkos turtą yra neteisingos.

Lietuva sprendė, ar S. Shalabayevui būtų saugu jį išduoti.

Ir nusprendė – neišduoti.

Tai ne vienintelis M. Abliazovo aplinkos žmogus, radęs prieglobstį Lietuvoje.

Jo dėdė Nurgazinas Kuanyšas Lietuvoje turėjo politinio pabėgėlio statusą ir čia gyveno apie devynerius metus.

2023 m. kalbėdamas su „Ekspertai.eu“ jis pats papasakojo buvęs vienos bendrovės nominaliu direktoriumi ir pasirašinėjęs dokumentus, susijusius su paskolomis.

Kam, jo paties teigimu, iš tikrųjų priklausė bendrovė?

M. Abliazovui.

„Ši bendrovė de facto priklausė mano sūnėnui“, – teigė N. Kuanyšas.

Vėliau jis pats atsisakė Lietuvoje turėto politinio prieglobsčio ir grįžo į Kazachstaną.

Lietuvos ryšys tuo nesibaigia.

Europos Parlamento dokumentuose Zamanbekas Tleulijevas ir Jeldosas Nasipbekovas buvo minimi kaip M. Abliazovo vadovaujamo „Demokratinio Kazachstano pasirinkimo“ koordinatoriai.

Anksčiau jie veikė Ukrainoje.

Vėliau Z. Tleulijevas persikėlė į Vilnių ir iš Lietuvos tęsė politinę veiklą prieš Kazachstano valdžią.

M. Abliazovą ir jo politinę aplinką ginantis fondas „Atviras dialogas“ 2025 m. paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad 2024 m. Lietuva suteikė prieglobstį Z. Tleulijevui ir J. Nasipbekovui.

Individualių prieglobsčio bylų Lietuvos institucijos viešai nekomentuoja, todėl šį teiginį reikia vertinti kaip jį paskelbusios organizacijos informaciją.

Tačiau bendras vaizdas nuo to nesikeičia.

Lietuvoje atsidūrė ne vien M. Abliazovo giminaičiai ar su jo verslu susiję žmonės.

Čia persikėlė ir jo vadovaujamo politinio judėjimo atstovai.

Sudėjus faktus į vieną vietą, M. Abliazovo istorija atrodo gerokai aiškiau.

M. Abliazovas – buvęs Kazachstano ministras, stambus verslininkas ir buvęs BTA banko vadovas.

Anglijos teismai nustatė, kad jis slėpė turtą, melavo apie jį ir pažeidinėjo teismo nurodymus.

Už nepagarbą teismui jam buvo skirta 22 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BTA banko naudai priimtų teismų sprendimų vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, o su palūkanomis vėliau viršijo 5 mlrd. JAV dolerių.

Tuo pat metu M. Abliazovas tapo Kazachstano opozicijos lyderiu ir finansavo politinę veiklą prieš Kazachstano valdžią.

Kazachstano valdžia savo ruožtu realiai persekiojo jo judėjimo šalininkus, todėl dalis jų Europoje gavo politinę apsaugą.

Ir tada atsiranda Lietuva.

Lietuva suteikė prieglobstį M. Abliazovo svainiui, kurį Anglijos teismai siejo su jo turto valdymo sistema.

Lietuvoje beveik devynerius metus gyveno M. Abliazovo dėdė, pats pripažinęs buvęs nominaliu jo bendrovės direktoriumi.

Vilniuje apsigyveno ir M. Abliazovo vadovaujamo opozicinio judėjimo žmonės.

Todėl M. Abliazovo istorija Lietuvai nėra tolima Kazachstano vidaus politikos egzotika.

Dalis jo šeimos, verslo ir politinės aplinkos prieglobstį rado būtent Lietuvoje.

Ir čia jau kyla visai konkretus klausimas Lietuvos institucijoms: kiek priimant sprendimus dėl šių žmonių prieglobsčio buvo vertinamas ne tik galimas jų politinis persekiojimas Kazachstane, bet ir Anglijos teismų medžiaga apie M. Abliazovo milijardines finansines bylas bei konkrečių jo aplinkos žmonių vaidmenį?

Politinio pabėgėlio statusas gali apsaugoti žmogų nuo politinio susidorojimo. Tačiau jis nepanaikina teismų sprendimų. Ir nepaverčia milijardų politine fikcija.

P. S.

Šaltinis: bailii.org, bailii.org, conseil-etat.fr, hrw.org, en.odfoundation.eu