Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Europos Sąjunga rengiasi dar labiau veržti ekonominę kilpą Rusijai. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas paskelbė, kad jau artimiausiam Užsienio reikalų tarybos posėdžiui siūloma į sankcijų sąrašus įtraukti daugiau kaip 80 naujų asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, žmogaus teisių pažeidimais ir propaganda.
K. Kallas teigimu, Vakarų sankcijos Maskvai jau kainavo maždaug 1,2–1,5 trln. JAV dolerių. Pasak jos, spaudimas bus tęsiamas toliau, nuosekliai ardant Rusijos karo ekonomikos pagrindus.
Šiame procese Lietuva ir vėl yra tarp valstybių, raginančių Europą eiti dar toliau.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ne kartą pabrėžė, kad sankcijos Rusijai turi būti ne simbolinės, o maksimaliai skausmingos. Lietuva nuosekliai siūlo sankcionuoti „Rosatom“ ir „Lukoil“, visiškai uždrausti jūrines paslaugas rusišką naftą gabenantiems tanklaiviams bei papildomai riboti rusiškų kalio trąšų patekimą į Europos Sąjungą.
Lietuva taip pat sukūrė teisinį pagrindą prireikus taikyti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei europinės priemonės būtų panaikintos arba susilpnintos.
Tai dar viena sritis, kurioje Lietuva, nepaisant savo dydžio, siekia būti ne stebėtoja, o viena iš kryptį rodančių Europos valstybių.
Kol dalis Europos vis dar skaičiuoja, kiek sankcijos gali kainuoti pačiai Europai, Lietuvos pozicija išlieka paprasta – kuo mažiau pinigų gauna Rusijos ekonomika, tuo mažiau jų gali pasiekti Rusijos karo mašiną.
Tokiu būdu vis arčiau Lietuvos tikslas – Ukrainos pergalė ir strateginis Rusijos pralaimėjimas.
Šaltinis: eeas.europa.eu, urm.lt
Komentarai (1)