Mažeikis nurodė, ką reikia daryti, kad Ukraina greičiau pasiektų pergalę

G. Mažeikio logika aiški: vien laukti pokyčių fronte neužtenka – Rusiją reikia sistemingai ekonomiškai ir politiškai alinti tol, kol jos sistema pradės byrėti.

Profesorius nurodo, kad Ukrainos smūgiai turėtų būti nukreipiami į Rusijos naftos perdirbimo, chemijos, logistikos ir energetikos objektus, elektros transformatorines, šilumines elektrines, ryšių centrus bei kitą infrastruktūrą. Tokių veiksmų tikslas – ne vien karinė žala, bet ir didėjanti infliacija, komunalinės problemos, įmonių bankrotai bei visuomenės nepasitenkinimas.

Tačiau G. Mažeikiui to dar negana. Jo aprašomam Rusijos palaužimo scenarijui reikalingas „trigeris“, galintis išprovokuoti sisteminę krizę. Vienu realiausių tokių mechanizmų profesorius laiko bankų krizę, rublio devalvaciją ir hiperinfliaciją. Tai, jo vertinimu, galėtų smogti kariuomenės bei saugumo struktūrų žmonių santaupoms ir paskatinti neramumus pačiose jėgos struktūrose.

Mažeikis neslepia, kad tam gali prireikti ilgo ir labai stipraus spaudimo: „Tam, kad Rusija palūžtų [...] reikia net kelerius metus bombarduoti jos įmones.“

Ir profesorius nurodo, kokios priemonės tam būtų reikalingos: „O tam reikia daug ne tiek dronų, o balistinių raketų.“

Svarbus ir dar vienas akcentas – Mažeikis pirmiausia išskiria Maskvą. Jo vertinimu, politinė ir socialinė įtampa turi pasiekti ne tik Rusijos regionus, bet ir sostinę, nes būtent ten krizė galėtų tapti politinės sistemos lūžio pradžia.

Taigi Mažeikio siūlomas kelias į Ukrainos pergalę iš esmės toks: toliau smogti Rusijos ekonomikai ir energetikai, gilinti finansines problemas, siekti bankų ir valiutos krizės, didinti nepasitenkinimą kariuomenėje bei visuomenėje ir turėti pakankamai galingų raketų smūgiams Rusijos gilumoje, pirmiausia Maskvoje.

Profesorius kartu perspėja, kad Rusija gali mėginti šį spaudimą atlaikyti – naudodama regionų išteklius, parduodama auksą, gaudama naftos pajamas ar ieškodama finansinės pagalbos Kinijoje. Tačiau jo išvada išlieka ryžtinga: karo baigtį gali nulemti ne diplomatinės kalbos, o tai, kuri pusė pajėgs ilgiau atlaikyti ekonominį ir politinį alinimą.

Šaltinis: lrt.lt