Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Vis labiau artinantis Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos valstybes, Lietuva pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį įžengė į pasaulio valstybių dešimtuką. Ir ne į teorinį Europos ar NATO dešimtuką – į pasaulinį.
Pagal naujausius Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI 2025 m. duomenis, į jų lentelę įterpus Lietuvos patvirtintą 2026 m. gynybos finansavimo rodiklį – 5,38 proc. BVP – Lietuva preliminariai užimtų 9-ąją vietą pasaulyje. SIPRI skelbia, kad 2025 m. didžiausia karinių išlaidų našta teko Ukrainai – apie 40 proc. BVP, Alžyrui – 8,8 proc., ir Izraeliui – 7,8 proc.
Palyginimas atrodytų taip:
- Ukraina – apie 40 proc. BVP
- Alžyras – 8,8 proc.
- Izraelis – 7,8 proc.
- Rusija – 7,5 proc.
- Saudo Arabija – 6,5 proc.
- Azerbaidžanas – 6,5 proc.
- Armėnija – 6,1 proc.
- Omanas – 5,7 proc.
- Lietuva – 5,38 proc.
- Kuveitas – 4,7 proc.
Toliau sektų Jordanija – 4,6 proc. SIPRI duomenimis, pasaulio vidurkis 2025 m. siekė vos 2,5 proc. BVP. Vadinasi, Lietuva gynybai skiria daugiau negu du kartus didesnę savo ekonomikos dalį nei pasaulio vidurkis.
Čia ir prasideda tikroji Lietuvos rodiklio reikšmė.
Pasaulio gynybos išlaidų viršūnėje daugiausia – kariaujančios arba karo grėsmės apsuptos valstybės. Tarp jų įsiterpusi Lietuva išsiskiria tuo, kad pati nekariauja, tačiau savo ekonomikos dalimi gynybai jau elgiasi kaip valstybė, kuri karui rengiasi rimtai.
Aukščiau už Lietuvą esančiame aštuntuke beveik visos valstybės gyvena tiesioginio karo, ilgalaikio karinio konflikto arba ypač įtemptos regioninės konfrontacijos sąlygomis. Ukraina kariauja plataus masto karą. Rusija jį vykdo. Izraelis jau kelerius metus dalyvauja intensyviuose kariniuose veiksmuose. Armėnija ir Azerbaidžanas turi ilgametę karinių konfliktų istoriją. Alžyras, Saudo Arabija ir Omanas priklauso regionams, kuriuose gynybos išlaidos tradiciškai itin didelės.
O tada – Lietuva.
Mažiau nei trijų milijonų gyventojų Europos Sąjungos ir NATO valstybė pagal savo ekonomikai tenkančią gynybos naštą atsiduria šalia valstybių, kurioms karas arba jo tiesioginė grėsmė jau yra kasdienybė.
Tai nėra didelės ekonomikos suteiktas komfortas. Absoliučiais skaičiais Lietuva negali varžytis su JAV, Vokietija, Prancūzija ar Didžiąja Britanija. Lietuvos sprendimo svoris atsiskleidžia būtent per BVP dalį: kiek valstybė iš to, ką pati sukuria, pasiryžusi atiduoti savo saugumui.
2026 m. Lietuvos krašto apsaugai numatyta beveik 4,8 mlrd. eurų. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad tai didžiausias gynybos finansavimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Finansavimas, palyginti su 2025 m., išaugo daugiau kaip 40 proc. (Kam)
Dar įspūdingesnis Lietuvos rezultatas NATO viduje.
SIPRI duomenimis, 2025 m. didžiausią BVP dalį gynybai tarp NATO valstybių skyrė Lenkija – 4,5 proc., antra buvo Latvija – 3,6 proc. Lietuvos 2026 m. 5,38 proc. rodiklis šią kartelę pakelia gerokai aukščiau.
Tai jau nebe deklaracija apie būtinybę stiprinti Europos gynybą. Lietuva daro tai, ko dešimtmečius buvo reikalaujama iš Europos NATO valstybių – pati prisiima finansinę savo saugumo naštą.
2025 m. NATO valstybės susitarė iki 2035 m. siekti 5 proc. BVP gynybos ir su saugumu susijusioms išlaidoms. Lietuva 5 proc. ribą peržengė beveik dešimtmečiu anksčiau.
Tai itin stiprus politinis signalas ir Vašingtonui, ir Berlynui, ir kitoms NATO sostinėms: Lietuva neprašo, kad ją gintų kiti, pati investuodama minimaliai. Ji savo dalį ne tik atlieka – pagal finansinę pastangą rodo pavyzdį likusiam Aljansui.
Žinoma, vien procentais karai nelaimimi. Lemiamas klausimas – kaip tie milijardai panaudojami. Lietuva pinigus nukreipia nacionalinės divizijos kūrimui, oro gynybai, ginkluotei, karinei infrastruktūrai, sąjungininkų priėmimui ir Vokietijos brigados dislokavimui.
Tačiau politinės valios matas yra labai aiškus.
Dar prieš dešimtmetį NATO diskusijos sukosi apie tai, kurios valstybės pagaliau pasieks 2 proc. BVP. Lietuva šiandien diskutuoja jau ne apie 2, o apie daugiau nei 5 proc.
Pasaulyje, kuriame didžioji dalis valstybių gynybai skiria gerokai mažiau, Lietuva pagal ekonominės naštos mastą atsiduria tarp pirmųjų devynių.
Devinta pasaulyje. Pirma NATO.
Valstybei, kurios gyventojų skaičius nesiekia trijų milijonų, tai yra išskirtinis rezultatas. Lietuva šiuo klausimu jau nebesiveja didžiųjų sąjungininkų – pagal pasirengimą mokėti už savo saugumą ji pati nustato kartelę, į kurią turi žiūrėti kiti.
Ir čia atsiranda dar vienas, galbūt pats iškalbingiausias palyginimas.
Pasaulio gynybos išlaidų viršūnėje daugiausia – kariaujančios arba karo grėsmės apsuptos valstybės. Tarp jų įsiterpusi Lietuva išsiskiria tuo, kad pati nekariauja, tačiau savo ekonomikos dalimi gynybai jau elgiasi kaip valstybė, kuri karui rengiasi rimtai.
Ukrainai, Rusijai ar Izraeliui milžiniškas gynybos finansavimas yra jau vykstančio karo padarinys. Lietuva pasirinko kitą kelią – mėgina pasiekti panašų pasirengimo lygį dar iki karo.
Tai ir yra viena stipriausių Lietuvos pasirinktos politikos pusių: kariuomenę, ginkluotę, oro gynybą ir infrastruktūrą kurti ne tada, kai pasigirsta pirmieji šūviai, o tada, kai dar galima padaryti viską, kad tie šūviai apskritai nepasigirstų.
Lietuva ruošiasi ne tam, kad išgyventų karą, o tam, kad prireikus jį užtikrintai laimėtų.
Pastaba: tai nėra oficialus SIPRI 2026 m. pasaulio reitingas. Lietuvos 2026 m. patvirtinto biudžeto rodiklis čia palygintas su naujausiais SIPRI 2025 m. faktiniais duomenimis. Todėl 9-oji vieta yra preliminarus analitinis palyginimas, o ne SIPRI paskelbta Lietuvos vieta 2026 m.
Komentarai (1)