Nuo „Javelin“ iki „Patriot“: ginklai keičiasi, pergalę atnešiančio lūžio vis laukiama

Per visą karą Ukrainoje Vakarų perduodamus ginklus lydėjo didžiuliai lūkesčiai.

Skirtingais etapais dėmesio centre atsidurdavo vis naujos sistemos – „Javelin“, NLAW, M777, HIMARS, NASAMS, IRIS-T, „Patriot“, „Leopard“, „Challenger 2“, „Abrams“, „Bradley“, „Marder“, CAESAR, PzH 2000, „Storm Shadow“ / SCALP, ATACMS, F-16, „Mirage 2000“ ir kitos.

Su vis naujais Vakarų ginkluotės paketais viešojoje erdvėje nuolat buvo siejami lūkesčiai, kad jie gali pakeisti padėtį fronte, suteikti Ukrainai naują pranašumą ar priartinti karo lūžį.

Dabar dėmesys vėl sutelktas į „Patriot“. Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Ukraina gauna gerokai mažiau „Patriot“ raketų-perėmėjų, negu jai reikia vis dažnesniems Rusijos balistinių raketų smūgiams atremti.

ISW vertinimu, didėjantis Rusijos balistinių raketų naudojimas rodo Vladimiro Putino įsitikinimą, kad Maskva gali išnaudoti „Patriot“ raketų trūkumą, siekdama priversti Ukrainą priimti Rusijos maksimalistinius reikalavimus ir kartu vilkindama realias derybas.

Tačiau apie kitą šio karo realybę dar 2023 m. labai aiškiai rašė tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.

Savo studijoje „Modern Positional Warfare and How to Win It“ jis pateikė konkretų amerikietiškų tiksliųjų „Excalibur“ 155 mm sviedinių pavyzdį. Ukrainai gavus vakarietišką raketinę ir artilerijos ginkluotę, jos pajėgos iš pradžių įgijo reikšmingą pranašumą kontrbaterinėje kovoje, o „Excalibur“ buvo efektyviai naudojami priešo savaeigei artilerijai ir kontrbateriniams radarams naikinti.

Tačiau laikui bėgant šių tiksliųjų sviedinių efektyvumas sumažėjo. GPS naudojama taikymo sistema pasirodė jautri Rusijos elektroninės kovos priemonėms, kurios trikdė signalą ir mažino amunicijos tikslumą.

V. Zalužnas taip pat konstatavo, kad Rusijos pajėgos greitai prisitaikė – išsklaidė artileriją, pradėjo šaudyti iš didesnio nuotolio ir plačiau naudoti elektroninės kovos sistemas, tarp jų „Pole-21“. Jis minėjo ir vis platesnį „Lancet“, „Orlan“, ZALA bei kitų bepiločių sistemų naudojimą.

Dar daugiau – V. Zalužnas perspėjo nenuvertinti Rusijos ginklų, žvalgybos, atsakomųjų priemonių ir jos karinio-pramoninio komplekso gebėjimo tiekti kariuomenei didelius kiekius tiek senesnės, tiek modernios ginkluotės.

Jis minėjo ir HIMARS. Ukraina buvo priversta šias sistemas naudoti Rusijos artilerijai naikinti, tačiau tam buvo sunaudota reikšminga turimų raketų dalis. Tai dar kartą parodė, kad net labai pažangų ginklą riboja amunicijos kiekis, priešo atsakomosios priemonės ir jo gebėjimas prisitaikyti.

Todėl dabartinė istorija apie „Patriot“ raketų trūkumą primena šiame kare jau ne kartą matytą ciklą: atsiranda nauja vakarietiška sistema, su ja siejami dideli lūkesčiai, ji suteikia Ukrainai naujų galimybių, tačiau tuo pat metu Rusija ieško atsakomųjų priemonių, keičia taktiką ir didina savo gamybą. Galiausiai paaiškėja, kad reikia daugiau raketų, daugiau amunicijos arba jau kitos naujos sistemos.

„Javelin“, HIMARS, „Leopard“, „Abrams“, „Storm Shadow“, ATACMS, F-16, „Patriot“ – sąrašas ilgėja, tačiau karas nesibaigia.

Stebuklingo ginklo šiame kare kol kas neatsirado. Naujos sistemos gali suteikti rimtą pranašumą ir išgelbėti daugybę gyvybių, tačiau jos neveikia vakuume – mokosi ir prisitaiko ir priešininkas.

O viešojoje erdvėje vis iš naujo atsiranda ta pati viltis: gal būtent šį kartą naujausias arba tiesiog trūkstamas ginklas taps tuo ilgai lauktu lūžiu, o Ukraina pagaliau iškovos pergalę, kurios taip ilgai laukia visas demokratinis ir civilizuotas pasaulis.

Šaltinis: infographics.economist.com, criticalthreats.org