Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Glifosatas yra pagrindinė veiklioji medžiaga, naudojama daugelyje komercinių herbicidų. Jis nuodija ne tik augalus, bet ir gyvūnus bei žmones. Vokietijos universitetui atlikus užterštumo glifosatu tyrimus tarp miesto gyventojų, nustatyta, kad visuose šlapimo mėginiuose glifosato likučiai 5-20 kartų viršijo tokią koncentraciją, kuri leidžiama geriamajame vandenyje.
Glifosatas ir GMO
Dauguma herbicidų, naudojamų komerciniuose žemės ūkio plotuose, taip pat mažuose soduose, šalinant augaliją šalia geležinkelio linijų, miesto šalitgatviuose ir kelkraščiuose, yra sukurti veikliosios medžiagos – glifosato – pagrindu. Plačiausiai naudojamas genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) platinančios korporacijos „Monsanto“ glifosatinis herbicidas, žinomas kaip „raundapas“ (angl.
Roundup). Korporacija „Monsanto“ glifosato formulę buvo užpatentavusi, bet pasibaigus patento galiojimo laikui jį plačiai gamina ir kiti agrochemijos gigantai, taip pat susiję su GMO verslu: „Syngenta“, „Bayer“, „Nufarm“ ir „Dow AgroScience“.
Visų jų gaminamų herbicidų pagrindinė veiklioji medžiaga yra tas pats glifosatas, kuris naudojamas auginant šių kompanijų išvestas genetiškai modifikuotas kultūras. Kasmet pasaulyje pagaminama 0,8 milijono tonų glifosato, pusė šio kiekio – Kinijoje.
Glifosatas buvo išrastas 1950-iais Šveicarijoje, o pirmą kartą dirbtinai susintetintas 1970 metais JAV kompanijos „Monsanto“. Išrastas cheminis junginys daro radikalią įtaką augalų metabolizmui: neleidžia juose susidaryti amino rūgštims ir augalas žūva. Tai plataus sisteminio veikimo herbicidas, žudantis beveik visus žaliuosius augalus. Priklausomai nuo medžiagų apykaitos greičio, pažeisti augalai žūsta per kelias dienas.
Genetiškai modifikuotus augalus, kurie yra atsparūs glifosatui, kuria „Monsanto“, „Bayer“ ir kitos bendrovės. Tad genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų ar rapsų plantacijose intensyviai purškiamas glifosatas, naikinant piktžoles. Šis metodas efektyvus, tačiau glifosato likučiai nuolat patenka į aplinką ir gyvūnų bei žmonių maisto grandinę.
Glifosatas žmonių ir gyvūnų šlapime
Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės.
Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais jie buvo šeriami.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.
Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „ne- šiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje – 0,1 ng / ml).
Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas.
„Mirties rūkas“ prieš derliaus nuėmimą
Jau 10 metų glifosato yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai.
„Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu.
Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, kaip buvo 2011-ųjų vasarą, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“.
Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus.
Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.
Žudo žmogaus ląsteles
Dėl itin plataus glifosato naudojimo negalime būti tikri, kad jo nėra mūsų maiste, geriamajame vandenyje, aplinkoje, kurioje gyvename. Glifosatą aptikti gana sudėtinga, tai įmanoma tik keliose specializuotuose laboratorijose.
Dirvožemyje jis yra stipriai absorbuojamas ir susaistomas dirvožemio dalelėse. Jis slopina naudingų bakterijų veiklą ir sunaikina dumblius, todėl pasėliuose vis dažniau pasitaiko fitopatogeniniai grybeliai, kurie išskiria ir žmogui nuodingus mikotoksinus.
Be to, glifosatas gali sukelti mikroelementų, ypač mangano, deficitą, todėl augalai tampa neatsparūs ligoms.
Panašus procesas vyksta žmonių ir gyvūnų virškinamajame trakte. Tam tikromis aplinkybėmis glifosatas daro neigiamą įtaką žarnyno mikroflorai.
Pirmieji tyrimai atskleidė, kad jis gali sukelti ilgalaikes pasekmes sveikatai. Ši medžiaga taip pat susijusi tiek su žmonių, tiek su gyvūnų nevaisingumu ir embriono išsigimimais.
Be to, įtariama, kad glifosatas padidina limfmazgių vėžio riziką, gali paskatinti odos auglių vystymąsi. Nuo tada, kai jis tapo kasdieniniu mūsų „maistu“, kiekvienas žmogus gyvena tarsi ant laiko bombos, kurią gali aktyvuoti stresas ar nesubalansuota, bloga mityba.
2009 metų pradžioje prof. Gilles Seralini ir jo komandai iš Caen universiteto (Prancūzija) pavyko įrodyti, kad netgi labai nedidelė „Roundup“ herbicido dozė sukelia žmogaus ląstelių mirtį.
Mokslininkas pateikė išvadas, kad kasdienis glifosato buvimas mūsų aplinkoje, nesvarbu, ar tai būtų javų pasėlių „džiovinimas“, ar genetiškai modifikuotų kultūrų naudojimas gyvūnų pašarams, galų gale pasiekia patį žmogų ir sukelia jo organizmo ląstelių pažeidimus.
Praėjusio šimtmečio viduryje insekticidas DDT buvo labai giriamas ir laikomas būtinu produktu žemės ūkyje. DDT gamintojams, ypač kompanijai „Monsanto“, tai buvo didelis verslas.
Tačiau dėl savo cheminio stabilumo DDT susikaupė gyvūnų ir žmonių riebaliniuose audiniuose, išryškėjo kancerogeninės jo savybės. 1970-iais DDT buvo uždraustas daugelyje Vakarų Europos šalių.
Vė- liau Stokholmo konvencija uždraudė šio chemikalo naudojimą žemės ūkyje pasauliniu mastu. Dabar, galima sakyti, mes turime kitą kol kas legalų DDT – herbicidą „Roundup“ ir jo veikliąją medžiagą glifosatą.
Turėtume paklausti savęs, ar mūsų pačių ir mūsų vaikų sveikata ko nors verta ir ar norime kasdien vartoti vis daugiau glifosato. Kaip atsirado alternatyvų insekticidui DDT, taip jų atsiras ir herbicidui „roundapui“.
Todėl būtina stabdyti glifosatų kaupimąsi mūsų aplinkoje ir mūsų maiste.
Parengta pagal tarptautinės organizacijos „Žemės draugai“ informaciją
[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]
Komentarai (19)
Visi cia sako kad suskyla, bet i kokius elementus suskyla, ar tie elementai nereaguoja su kokitais elementais.
Labai idomiai cia papasakojote. butu idomu autoriaus atsakymas i siuos jusu argumentus. Tikrai butu idomu diskusija siuo klausimu.
as ukininkas ir žinau,kad purškiama maža dalis,kita-augalai žūsta tik po dešimt dienų,trečia-kontakte su dirva glifosatas susiskaido į nekenksmingas madžiagas,pvz,jei ukininkas naudoja drumzliną vandenį,glifosato...nebelieka dar iki purškimo. taip kad kai kurie samprotavimai yra sąmoningai iškraipomi,gąsdinant žmones.kodėl? tai jau politika...
turim darziuka prie namu, savo seimai uzsiauginame bulviu, svogunu, agurku, pomidoru siltnamy, morku ir visko kas labiausiai vartojama. Niekad niekad niekuom netresiu (lektuvai chemtrailais, uztenka, nupurskia, visas dangus israizytas diena nakti, vis daugiau zmoniu jau zino, nors kas is to - nera kur ir kam pasiskust) tegul tos morkos, bulves buna kreivesnes, mazesnes - nesvarbu, stengiuoi,kad mano vaikai kuo maziau to brudo gautu, uztenka jau vien to, kiek is parduotuviu perkam, visko neprisiauginsi...
Nepamineta del gmo seklu ,bei oro modifikacijos(komentaruose kur minejo apie lektuvu paliekamas juostas) ir net CO2 kiekio trukumo(naiviem zaliesiams kurie seka ``atsilimo`` teologija yra visiskai nesuprantama .Kazkodel kaip visada susikoncentruojame i viena siaura tema.
Kazkiek domiuosi 'buitine ' ekologija sveiko proto ribose:) Bet supratau, kad mano asmenines pastangos yra beviltiskos, pvz skalbiu ukisku muilu, stenguosi nenaudoti cheminiu valymo priemoniu ir tt. bet maisto produktu neperku visu 100 proc ekologisku. tai reiskia, kad vartoju roundup'a. pvz kartais miltus perku bio, o kartais paprastus. mesa irgi kartais perku is ukininku, bet ne eko, reiskia jie naudoja roundup'a, o kartais ekologine, bet irgi neaisku, ar ji tikrai isauginta be roundup'o. bulves operku turguje, bet jos nuplautos grazios, ka as zinau, ar jos buvo purkstos. Tai kur pagaliau atsakymas viso sito? p. s. gyvenu Prancuzijoje, tai cia pasirinkimas bio prekiu didesnis, bet negi viska pirkti bio nuo A iki Z? Gal galetumet patarti, kokius produktus butinai pirkti bio?
Biseksai nemegsta gmo
Ant kiek žmogus turi būti žemai puolęs, jei apie kitą sprendžia iš išvaizdos. Tai dabartinės televizijų rodomų šou pasekmė, kai garbinami dirbtiniai, vidumi tušti gražuolės bei gražuoliai. Linkiu susirūpinti savo išprusimu.
manau,kad nera taip paprasta atsiriboti,nes visa vasara ir ne tik sita,purskiama is lektuvu visas dangus kazkokio brudo juostomis "ispaisytas"raso ,kad tai aliuminio oksidas ar kazkas tai tokio,tad kaip nuodija tai jau visur,sekmes Jums,pavydziu Jums optimizmo...
Esate laimingas žmogus. Jei tokių būtų daugiau, tai galėtų savo gėriu pasidalinti su kitais. Gal jums reikia pastovių klientų? Pažįstu ne vieną, kuris mielai atvažiuotų kartą per savaitę nusipirkti tikrų kaimiškų produktų, užaugintų be šių nuodų. O šis straipsnis iš tiesų tėra išversta info iš anglų kalbos, be to, sutrumpinta. Apie glifosatą kasdien kažką naujo mokslininkai ištiria ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau jį bus uždrausta naudoti. Tuo tarpu Lietuvos tarnybos iki šiol vadovaujasi 10-15 metų senumo gamintojo instrukcijomis ir delfi rašinėja, kad tai draugiškas aplinkai herbicidas, o jo skilimo produktai - vos ne azotinė trąša. Paskaitykite naujausią profesoriaus emerito dr. Dono Huberio straipsnį: gmwatch.org/latest-listing/51-2012/14164-glyphosate-and-gmos-impact-on-crops-soils-animals-and-man-dr-don-huber (priekyje įrašykite tris w). Kai žurnalistė Rasa Kalinauskaitė, dar dirbdama TV laidoje "Paskutinė instancija" paėmė interviu iš vienų ūkininkų, kurie prisipažino, kad naudoja "roundapą" javų purškimui prieš pat jų nukūlimą, o aš tai pakomentavau, tai labiausiai nepatenkina buvo AB "Vilniaus duona", girdėjau, kad ir į teismą mane paduoti galvojo, bet neišdrįso (valstietis. lt/Pradzia/Naujienos/Zemes-ukis/Kas-apnuodijo-lietuviska-duona). Įdomiausia tai, kad neva seniausias duonos kepimo tradicijas puoselėjanti AB "Vilniaus duona" iki šiol neturi nė vieno ekologiško gaminio. Šiuo metu MAXIMA parduotuvėse išvis ekologiška duona pradingo, vadinasi liko tik ta, kuri pagaminta iš "roundapu" purkštų javų. Po minėtos laidos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suskubo "tirti" lietuvišką duoną, nors iki tol glifosatų likučių duonoje nenustatinėjo, kaip negali nustatyti ir iki šiol. Paskleidė žinią, kad duona Lietuvoje saugi ir viskas tuo baigėsi. Tačiau Lietuvoje nėra tokių laboratorijų, kuriose būtų nustatomi mažesni glifosato ar jo skilimo produkto aminometilfosfoninės rūgšties (AMPA) (kuri taip pat nėra tokia nekalta) kiekiai. Lietuvos žaliųjų judėjimas, kaip tarptautinės organizacijos "Friends of Earth" atstovas Lietuvoje, nuo kitų metų prisidės prie europinio projekto, kurio metu ne tik Vokietijoje, bet ir visose kitose ES šalyse bus tiriamas glifosatų kiekis gyventojų šlapime. Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami ir kainuoja jie labai brangiai (100 eurų vienas pavyzdys). Miestiečių šlapimo mėginiai bus tiriami Vokietijoje. Tuomet ir sužinosime, kokia reali situacija Lietuvoje.
Esate laimingas žmogus. Jei tokių būtų daugiau, tai galėtų savo gėriu pasidalinti su kitais. Gal jums reikia pastovių klientų? Pažįstu ne vieną, kuris mielai atvažiuotų kartą per savaitę nusipirkti tikrų kaimiškų produktų, užaugintų be šių nuodų. O šis straipsnis iš tiesų tėra išversta info iš anglų kalbos, be to, sutrumpinta. Apie glifosatą kasdien kažką naujo mokslininkai ištiria ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau jį bus uždrausta naudoti. Tuo tarpu Lietuvos tarnybos iki šiol vadovaujasi 10-15 metų senumo gamintojo instrukcijomis ir delfi rašinėja, kad tai draugiškas aplinkai herbicidas, o jo skilimo produktai - vos ne azotinė trąša. Paskaitykite naujausią profesoriaus emerito dr. Dono Huberio straipsnį: http://www.gmwatch.org/latest-listing/51-2012/14164-glyphosate-and-gmos-impact-on-crops-soils-animals-and-man-dr-don-huber Kai žurnalistė Rasa Kalinauskaitė, dar dirbdama TV laidoje "Paskutinė instancija" paėmė interviu iš vienų ūkininkų, kurie prisipažino, kad naudoja "roundapą" javų purškimui prieš pat jų nukūlimą, o aš tai pakomentavau, tai labiausiai nepatenkina buvo AB "Vilniaus duona", girdėjau, kad ir į teismą mane paduoti galvojo, bet neišdrįso (http://www. valstietis. lt/Pradzia/Naujienos/Zemes-ukis/Kas-apnuodijo-lietuviska-duona). Įdomiausia tai, kad neva seniausias duonos kepimo tradicijas puoselėjanti AB "Vilniaus duona" iki šiol neturi nė vieno ekologiško gaminio. Šiuo metu MAXIMA parduotuvėse išvis ekologiška duona pradingo, vadinasi liko tik ta, kuri pagaminta iš "roundapu" purkštų javų. Po minėtos laidos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suskubo "tirti" lietuvišką duoną, nors iki tol glifosatų likučių duonoje nenustatinėjo, kaip negali nustatyti ir iki šiol. Paskleidė žinią, kad duona Lietuvoje saugi ir viskas tuo baigėsi. Tačiau Lietuvoje nėra tokių laboratorijų, kuriose būtų nustatomi mažesni glifosato ar jo skilimo produkto aminometilfosfoninės rūgšties (AMPA) (kuri taip pat nėra tokia nekalta) kiekiai. Lietuvos žaliųjų judėjimas, kaip tarptautinės organizacijos "Friends of Earth" atstovas Lietuvoje, nuo kitų metų prisidės prie europinio projekto, kurio metu ne tik Vokietijoje, bet ir visose kitose ES šalyse bus tiriamas glifosatų kiekis gyventojų šlapime. Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami ir kainuoja jie labai brangiai (100 eurų vienas pavyzdys). Miestiečių šlapimo mėginiai bus tiriami Vokietijoje. Tuomet ir sužinosime, kokia reali situacija Lietuvoje.
Niekada savo ūkyje nepuršku mirtinais nuodais javų,kletyse labai gerai išdžiusta javai,savos kiaulaites mesa,žąsys per kaledas,šviežias sveikas be nuodų žalmarges pienas,sviestas,sūriai,duona irgi kaimiškoje krosnyje,negeriame cheminio alaus,o retkarčiaia išsiverdu šventems savų miežių,paupio apynių ir šaltynio vandens,kuris yra kieme alaus.Į Maxsimą tik degtukų.
girdėti,kad Lietuvoje "Roundapu"purškiami javų ir bulvių plotai prieš nuėmimą
teisingas straipsnis,bet ka daryt.Manau bent savo zemes plotelio nenuodint
Giarbiamas kreivys sakė, kad mums verkiant trūksta R&D centrų - suprask, vargoliai MONSANTO nupurškimui labiausiai tinka. youtu.be/sUl0LiHoR60
Ko vertas tamsta,jei net besijuokdamas i kelnes my...
nekreipk demesio i jo "snukeli" jis tik isverte teksta i lietuviu kalba, isivesk monsanto i google, tiek rasi medziagos apie juos, kad juokinga jau nebebus, realiai del pelno jie genocidu uzsiima
parodyk savo snuki, mes įvertinsim ko tavo snukelis vertas?
is pradziu isigandau, bet pamates snukeli autoriaus, vos kelniu neprimyzau, esu isitikines kad su tokiu feissu nieko protingo neimanoma parasyt:))))