Nausėda pasirašė kaltinimus Ispanijai, o po trijų dienų Lietuva jau prisidėjo prie jos gyrimo(1)

Seutos krizė atskleidė ne tik Europos Sąjungos nesutarimus, bet ir sunkiai paaiškinamą Lietuvos užsienio politikos nenuoseklumą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su dar 21 Europos valstybės vadovu pasirašė Italijos ir Danijos inicijuotą laišką dėl masinio žmonių patekimo į Seutą. Dokumente kritikuota Ispanijos migracijos politika, kelti klausimai dėl migrantų legalizavimo ir reikalauta griežtesnio atsako į neteisėtą migraciją. Oficialiai paskelbtame signatarų sąraše aiškiai nurodytas G. Nausėdos vardas ir pareigos.

Ispanijos vyriausybė šią 22 valstybių reakciją įvertino kaip savanaudišką, skaldančią ir paremtą išankstinėmis nuostatomis bei klaidinga informacija. Madridas priminė, kad Lietuvai ir Lenkijai susidūrus su Baltarusijos organizuotu migracijos spaudimu visa Europa kalbėjo apie hibridinę ataką ir reiškė solidarumą. Ispanijai susidūrus su kur kas didesniu antplūdžiu, dalis tų pačių sąjungininkų pirmiausia puolė ją kaltinti.

Tačiau vos po trijų dienų ES vidaus reikalų ministrų pozicija apsivertė.

Oficialioje Europos Sąjungos Tarybos susitikimo išvadoje paskelbta, kad valstybės narės vieningai išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir palankiai įvertino greitus bei veiksmingus jos valdžios veiksmus. Ministrai konstatavo, kad didžioji dauguma neteisėtai sieną kirtusių žmonių buvo grąžinti, o judėjimo į žemyninę Ispaniją ar kitas ES valstybes neįvyko.

Europos Komisijos vidaus reikalų komisaras Magnus Brunner taip pat pripažino, kad tiesioginio ryšio tarp Ispanijoje vykdyto migrantų legalizavimo ir Seutos antplūdžio nenustatyta. Būtent šis tariamas ryšys buvo vienas pagrindinių argumentų, kuriais prieš kelias dienas rėmėsi Ispanijos kritikai.

Vadinasi, Lietuvos vardu buvo pasiųstos mažiausiai trys skirtingos žinios.

G. Nausėda pasirašė Ispanijos politiką kritikuojantį laišką. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tuo pat metu viešai skelbė, kad Seutos siena yra bendra Europos siena, o solidarumas turi būti pagrindinis ES migracijos politikos ramstis. Galiausiai ES vidaus reikalų ministrai, tarp kurių buvo atstovaujama ir Lietuvai, vieningai išreiškė Ispanijai solidarumą ir pagyrė jos veiksmus.

Tai jau ne diplomatinis lankstumas, o politinė kakofonija. Vieną dieną Lietuvos vadovas prisideda prie viešo sąjungininkės puolimo, kitą dieną Lietuvos ministras kalba apie solidarumą, o dar po kelių dienų Lietuva kartu su visomis ES valstybėmis faktiškai pripažįsta, kad Ispanija krizę suvaldė greitai ir veiksmingai.

Galima keisti poziciją gavus naujos informacijos. Tačiau tokiu atveju valstybės vadovas turėtų viešai paaiškinti, kodėl skubėjo pasirašyti griežtą laišką dar neturėdamas galutinių faktų ir ar dabar savo parašą laiko klaida.

Kol tokio paaiškinimo nėra, susidaro įspūdis, kad G. Nausėda pirmiausia pasirašė politiškai patogų dokumentą, o tik vėliau Lietuvos institucijos pradėjo aiškintis, kas Seutoje iš tikrųjų įvyko.

Mažai valstybei toks neadekvatus ir nekoordinuotas elgesys ypač pavojingas. Lietuva nuolat reikalauja iš sąjungininkų solidarumo, tačiau pati negali vieną dieną smerkti partnerę, o po trijų dienų prisidėti prie jos gyrimo, nepaaiškindama, kuri iš šių pozicijų iš tiesų yra Lietuvos.

Šaltinis: consilium.europa.eu, elpais.com