Lietuva pranoko Vokietiją ir Japoniją – mūsų ekonomika veržiasi į žinių lyderių gretas

Lietuva pasiekė įspūdingą rezultatą moderniosios ekonomikos srityje. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) ir Italijos Luiss verslo mokyklos tyrimas rodo, kad nematerialiosios investicijos mūsų šalyje 2025 metais sudarė net 13,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tai gerokai daugiau nei 1995 metais, kai šis rodiklis siekė tik 5,7 proc. Lietuva per tris dešimtmečius nematerialiųjų investicijų dalį padidino daugiau kaip du kartus ir pagal šį rodiklį aplenkė tokias pasaulio ekonomikos milžines kaip Vokietija – 11,7 proc., Japonija – 11,5 proc. ir Kanada – 10,7 proc.

Apie tai skelbia ir valstybinė Lietuvos žiniasklaida.

Nematerialiosios investicijos – tai ne nauji pastatai ar staklės. Tai investicijos į programinę įrangą, duomenis, mokslinius tyrimus, dizainą, prekių ženklus, darbuotojų žinias ir įmonių gebėjimą efektyviau organizuoti savo veiklą. Būtent šie dalykai vis dažniau lemia valstybių konkurencingumą ir ekonomikos vertę.

Lietuvos pažanga matoma daugelyje sričių. Naujausiu vertintu laikotarpiu šalies nematerialiosios investicijos išaugo 14,6 proc. – sparčiausiai tarp visų tyrime išskirtų Europos valstybių. 2015–2025 metais investicijos į Lietuvos organizacinį kapitalą vidutiniškai augo po 14,2 proc., į dizainą – po 7,9 proc., o į lietuviškų prekių ženklų kūrimą – po 11,3 proc. per metus.

Tai ženklas, kad Lietuva vis mažiau remiasi vien pigia darbo jėga ar fizine infrastruktūra. Šalis kuria programinę įrangą, kaupia žinias, stiprina savo prekės ženklus ir geba idėjas paversti realia ekonomine verte.

Nors pagal bendras investicijų sumas didžiosios valstybės tebėra gerokai priekyje, pagal ekonomikos intensyvumą Lietuva jau stovi aukščiau už Vokietiją ir Japoniją. Maža valstybė įrodė, kad žinių, kūrybos ir technologijų srityje gali varžytis su didžiausiais pasaulio vardais.

Šaltinis: wipo.int

Naujausi

Lenkija apie Seutos krizę: Ispanija turi sekti Varšuvos pavyzdžiu, o dalis politikų siūlo stabdyti jos dalyvavimą ŠengenePasaulis · 2026-08-03Po Seutos krizės Italija grąžino sienų kontrolę ir reikalauja migrantų centrų už Europos ribųPasaulis · 2026-08-03Seutos krizė neslūgsta: 73,5 tūkst. migrantų grįžo į Maroką, Ispanija užtvėrė kelią jūraPasaulis · 2026-08-03Lenkijos miestuose – mitingai prieš augančią neapykantą ukrainiečiamsPasaulis · 2026-08-03