„VARTA AG“ nemokumas – Europos pramonės perspėjimas: pergalė prieš Rusiją ir vertybių gynyba turi savo kainą(4)

Viena žinomiausių Vokietijos baterijų ir akumuliatorių gamintojų „VARTA AG“ kreipėsi į Štutgarto apylinkės teismą, prašydama pradėti nemokumo procedūrą įmonės savivaldos režimu. Teismui buvo pateikti keturi nemokumo prašymai, susiję su pagrindine bendrove ir jos veiklos padaliniais.

Tai dar nereiškia, kad daugiau kaip šimtmetį veikianti įmonė nedelsiant uždaroma. „VARTA AG“ siekia tęsti gamybą, išsaugoti kiek įmanoma daugiau darbo vietų ir, pasinaudodama nemokumo procedūra, dar kartą pertvarkyti savo veiklą. Darbuotojams pažadėta toliau mokėti atlyginimus, o kasdienė veikla turi būti tęsiama.

Nemokumo procedūra apima „VARTA AG“, „VARTA Microbattery“, „VARTA Micro Production“ ir „VARTA Storage“. Pelningesnis buitinių baterijų padalinys „VARTA Consumer Batteries“ į procedūrą neįtrauktas, nes jis yra teisiškai, finansiškai ir veiklos požiūriu atskirtas nuo kitų grupės įmonių.

Oficialiame bendrovės pranešime nurodoma, kad krizę sukėlė pablogėjusios rinkos sąlygos, mažėjanti paklausa, nepalankūs valiutų kursų pokyčiai, sudėtinga grupės struktūra ir vieno pagrindinių užsakovų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą. Dėl šių aplinkybių įmonės lygmeniu susidarė struktūrinė finansavimo spraga, ypač vertinant veiklos tęstinumą nuo 2027 metų.

Vienas skaudžiausių smūgių bendrovei buvo svarbiausio mikroakumuliatorių užsakovo praradimas. „Reuters“ duomenimis, „Apple“ nusprendė „AirPods“ ausinėms skirtus įkraunamus „CoinPower“ elementus ateityje pirkti iš Kinijos tiekėjo. Dėl šio sprendimo „VARTA AG“ jau paskelbė apie gamybos nutraukimą Nördlingeno gamykloje ir maždaug 350 darbo vietų panaikinimą.

Įmonei taip pat nepavyko pritraukti naujo kapitalo. Skelbiama, kad trumpuoju laikotarpiu jai reikėjo vidutinės dviženklės milijonų eurų sumos, tačiau papildomai finansuoti bendrovės nesutiko nei esami savininkai, nei nauji investuotojai. Dėl to „VARTA AG“, kurioje dirba apie 3 260 žmonių, gali būti padalyta, o atskiri jos verslai perduoti kreditoriams arba parduoti kitiems investuotojams.

Pagrindiniai kreditoriai siekia perimti pelningą buitinių baterijų verslą, o Austrijos investuotojas Michaelis Tojneris pareiškė norintis išsaugoti mikroakumuliatorių ir specializuotų baterijų gamybą. Todėl vienos žinomiausių Vokietijos pramonės bendrovių ateitis gali būti ne savarankiškas išlikimas, o jos padalijimas į atskiras dalis.

„VARTA AG“ atvejis savaime neįrodo, kad įmonės nemokumą tiesiogiai sukėlė karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ar Europos energetikos politika. Pati bendrovė tokių priežasčių savo pranešime nenurodo. Tačiau ši istorija tampa dar vienu perspėjimu apie platesnę Europos pramonės būklę: vietos gamintojams vis sunkiau konkuruoti su Azijos bendrovėmis, turinčiomis mažesnes gamybos sąnaudas, didesnį mastą ir galimybę pasiūlyti pasaulio technologijų milžinėms pigesnę produkciją.

Europa tuo pat metu mėgina finansuoti gynybą, remti Ukrainą, mažinti priklausomybę nuo Rusijos, jos pigių resursų, pertvarkyti energetiką ir išsaugoti savo pramonę. Visų šių tikslų vienu metu pasiekti be didelių išlaidų neįmanoma.

Karas su Rusija vyksta Ukrainos teritorijoje, tačiau jo politinę, ekonominę ir moralinę naštą prisiima visa Europa. Jeigu teigiame, kad šiame kare privalome nugalėti vardan laisvės, demokratijos, valstybių teisės savarankiškai pasirinkti savo ateitį ir visos Europos saugumo, turime sąžiningai pripažinti: tokia kova nėra nemokama.

Pergalė vardan vertybių reiškia ne tik pareiškimus, vėliavas ir pažadus remti Ukrainą tiek, kiek reikės. Ji gali reikšti didesnes gynybos išlaidas, brangesnius energijos išteklius, mažesnį vartojimą, lėtesnį ekonomikos augimą, spaudimą Europos pramonei ir darbo vietų praradimą. Tai yra tikroji pasirinkto geopolitinio kurso kaina.

Jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ateityje Europos saugumo, gynybos ir ekonominė kaina gali būti dar didesnė. Todėl pasirinkimas nėra tarp karo kainos ir gyvenimo be jokių išlaidų. Pasirinkimas yra tarp kainos, kurią mokame šiandien remdami Ukrainos pergalę, ir galbūt gerokai didesnės kainos, kurią tektų mokėti rytoj, jeigu Rusijos agresija pasiektų savo tikslus.

Karą su Rusija, kuriame sprendžiamas ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumas, privalome laimėti vardan mūsų skelbiamų vertybių. Tačiau politikai turi nustoti slėpti nuo visuomenės, kad pergalė turės kainą. Dėl jos visiems gali tekti susiveržti diržus – ir būtent todėl žmonėms turi būti aiškiai pasakyta, už ką jie moka ir kokią Europą siekiama apginti.

Šaltinis: varta-ag.com, reuters.com, bluewin.ch, vienna.at