Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragas

Dešimčių tūkstančių migrantų prasiveržimas iš Maroko į Ispanijai priklausančią Seutą Vokietijoje sukėlė naują ginčą dėl Europos Sąjungos išorinių sienų, Šengeno ateities ir pačios Ispanijos migracijos politikos. Oficialus Berlynas parėmė Madridą, tačiau kartu pareikalavo skubiai atkurti sienos kontrolę ir grąžinti neteisėtai atvykusius žmones į Maroką.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz pareiškė, kad veiksminga ES išorinių sienų apsauga yra būtina kovojant su neteisėta migracija. Pasak jo, Ispanija turi kuo greičiau suvaldyti padėtį Seutoje. F. Merz pasveikino Madrido ketinimą neleisti neteisėtai atvykusiems migrantams persikelti į žemyninę Europą ir pareikalavo, kad Marokas juos nedelsdamas priimtų atgal. Kancleris taip pat paragino kuo greičiau įgyvendinti birželį priimtą Europos migrantų grąžinimo tvarką.

Griežtą poziciją išsakė ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul. Jis pabrėžė, kad ES išorinės sienos apsauga yra ypač svarbi siekiant kontroliuoti neteisėtą migraciją. Ministras teigė apie krizę kalbėjęs su Ispanijos užsienio reikalų ministru José Manuel Albares, Maroko užsienio reikalų ministru Nasser Bourita ir kitais ES partneriais.

J. Wadephul pasveikino Maroko pažadą bendradarbiauti su Ispanija saugant sieną ir priimant migrantus atgal. Vėliau ministras Seutos krizę pavadino „absoliučiu išbandymu“ Europai. Pasak jo, krizę pavyko suvaldyti, tačiau ji atskleidė Europos pažeidžiamumą ir grėsmę Šengeno erdvei.

Vokietijos valdančiojoje stovykloje ir opozicijoje dėl krizės priežasčių vienybės nėra. SPD Bundestago frakcijos pirmininko pavaduotoja Sonja Eichwede pareiškė, kad žmonių judėjimą galėjo paskatinti kryptingai skleidžiami gandai ir melaginga informacija. Ji paragino nuosekliai taikyti bendrąją Europos prieglobsčio sistemą ir kartu kovoti su žmonių gyvybėmis prekiaujančiais migrantų gabentojais.

Žaliųjų politikė Sara Nanni taip pat įtaria, kad tai galėjo būti sąmoningai kurstyta akcija, skirta destabilizuoti ir politiškai suskaldyti Ispaniją bei visą Europą. S. Nanni paragino ES vidaus reikalų ministrus pirmiausia išsiaiškinti įvykių aplinkybes, o ne naudoti tragediją politiniam populizmui.

Šias versijas iš dalies sustiprino rugpjūčio 3 dieną paskelbtas Maroko vidaus reikalų ministerijos paaiškinimas. Rabatas tvirtina, kad masinį žmonių judėjimą paskatino socialiniuose tinkluose skleista melaginga informacija, migrantų gabentojai ir neteisingai suprastas Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Tačiau Maroko ir Ispanijos institucijų pateikiami atvykusiųjų bei žuvusiųjų skaičiai smarkiai skiriasi, todėl šios aplinkybės dar nėra galutinai nustatytos.

Visiškai kitokią išvadą pateikė AfD. Šios partijos Bundestago frakcijos užsienio politikos atstovas Markus Frohnmaier pareiškė, kad Seutos įvykiai yra ilgametės „atvirų sienų“ politikos rezultatas ir tiesioginis išpuolis prieš Europos valstybių suverenitetą.

AfD reikalauja veiksmingiau saugoti ES išorines sienas, prieglobsčio prašymus nagrinėti saugiose trečiosiose valstybėse už Europos Sąjungos ribų, sparčiau grąžinti išvykti privalančius asmenis ir atsisakyti privalomo neteisėtai atvykusių migrantų perskirstymo tarp ES šalių. Tačiau pati partija pripažįsta, kad dar reikia ištirti, ar Ispanijos priimti migracijos politikos sprendimai tiesiogiai sukėlė masinį antplūdį.

Vokietijos spaudoje taip pat vyrauja nuomonė, kad Seutos krizė nėra vien Ispanijos vidaus problema. „Süddeutsche Zeitung“ kelia klausimą, ar Marokas sąmoningai leido žmonėms pasiekti Ispanijos teritoriją, ar migrantus paskatino Ispanijos teismo sprendimas. Kiti Vokietijos laikraščiai ragina uždaryti išorinių sienų spragas, tačiau kartu pabrėžia, kad teisę į apsaugą turintiems žmonėms turi likti galimybė jos prašyti.

„Thüringer Allgemeine“ palaikė Ispanijos sprendimą sienos apsaugai pasitelkti kariuomenę ir perspėjo, kad naujas masinis prasiveržimas galėtų sukelti vidaus sienų kontrolės domino efektą bei pakenkti pačiai Šengeno erdvei.

Bendra Vokietijos reakcijos kryptis yra aiški: Seutos krizė laikoma rimtu perspėjimu visai Europai. Vyriausybė reikalauja sustiprinti išorines sienas ir grąžinti migrantus, SPD bei Žalieji ragina ištirti galimą provokaciją ir dezinformacijos vaidmenį, o AfD reikalauja daug griežtesnio visos Europos migracijos politikos posūkio.

Šaltinis: bundesregierung.de, auswaertiges-amt.de, deutschlandfunk.de, br.de, afdbundestag.de, deutschlandfunk.de