Vokietija keliasi visu savo svoriu – šalis, kurios vardas šimtmečius buvo neatsiejamas nuo karinės drausmės(1)

„Carstenas Breueris – skubantis žmogus. Būdamas Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadas jis yra, ko gero, svarbiausias kariškis Europoje. Generolui pavesta stiprinti Vokietijos kariuomenę, paverčiant ją galingiausia žemyne“, – rašoma analizėje.

Deja norintiems sužinoti daugiau apie svarbiausią kariškį Europoje, leidinys prašo susimokėti nors 1 eurą.

Todėl atsižvelgdami į temos svarbą, „ekspertai.eu“ be jokio mokesčio pateiks apie garsųjį vokietį daugiau informacijos, kuri ypač aktuali kiekvienam Lietuvos gyventojui, artinantis Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos valstybes.

Ilgus dešimtmečius Vokietija į savo kariuomenę žvelgė atsargiai. Antrojo pasaulinio karo atmintis, pacifizmas ir įsitikinimas, kad didelio karo Europoje daugiau nebebus, lėmė nuoseklų gynybos finansavimo mažinimą. Tačiau Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą šią epochą užbaigė.

Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius generolas C. Breuer perspėja, kad laiko pasirengti liko nedaug. Rusija sparčiai didina karių skaičių, plečia ginklų gamybą ir pertvarko ekonomiką karo reikmėms.

Generolo vertinimu, iki 2029 metų Maskva gali sukaupti pakankamai pajėgų plataus masto karui su NATO pradėti. Jis neatmeta, kad toks pavojus gali atsirasti ir anksčiau.

„Niekada nesu patyręs tokios pavojingos padėties, kokioje esame dabar“, – pasakė daugiau kaip keturis dešimtmečius kariuomenėje tarnaujantis C. Breuer.

Pasak jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos netrukus gali būti beveik dvigubai didesnės negu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Todėl Vokietija nebegali sau leisti vien stebėti, kaip keičiasi Europa – ji privalo būti pasirengusi apginti save ir savo sąjungininkus.

Šis perspėjimas Vokietijoje neliko vien politikų kalbomis.

Bundeswehr vėl auga, o norinčių tarnauti skaičius didėja. Oficialiais duomenimis, 2025 metais kariuomenė gavo apie 56 tūkst. paraiškų – 9 proc. daugiau negu metais anksčiau. Dar 2024 metais paraiškų skaičius buvo išaugęs beveik 19 procentų. Ypač didėjo moterų susidomėjimas: jų paraiškų skaičius buvo šoktelėjęs daugiau kaip trečdaliu.

Tai rodo, kad vis daugiau vokiečių supranta: laisvė nėra savaime suprantama duotybė. Ją saugo ne vien diplomatiniai pareiškimai, sutartys ar gražūs pažadai. Ją saugo žmonės, pasirengę apsivilkti uniformą, mokytis valdyti ginklą ir prireikus stoti ginti savo šalies bei visos Europos.

Nuo 2026 metų Vokietijoje pradėjo veikti nauja karinės tarnybos sistema. Pilnametystės sulaukiantys jaunuoliai gauna klausimynus, kuriais vertinamas jų noras ir tinkamumas tarnauti. Kol kas tarnyba išlieka savanoriška, tačiau, jeigu savanorių nepakaks, numatoma galimybė grįžti prie ribotos privalomosios karo tarnybos. Vokietijos tikslas – iki kito dešimtmečio vidurio turėti ne mažiau kaip 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių ir apie 200 tūkst. parengtų rezervininkų.

Kartu vyksta milžiniškas Vokietijos perginklavimas. Planuojama, kad bendros šalies gynybos išlaidos išaugs nuo maždaug 95 mlrd. eurų 2025 metais iki 162 mlrd. eurų 2029-aisiais. Tai būtų ne vien daugiau tankų, oro gynybos sistemų, amunicijos ar karinės technikos. Tai būtų esminis Vokietijos vaidmens Europoje pasikeitimas.

Šalis, kuri daugelį metų vengė kalbėti apie karinę galią, dabar siekia sukurti stipriausią įprastinę kariuomenę Europoje.

Vokietijos kariai jau dislokuojami NATO rytiniame flange, įskaitant Lietuvą. Vokiečiams tai nebe tolima geopolitika – tai suvokimas, kad Baltijos šalių, Lenkijos ir viso rytinio NATO pakraščio saugumas yra ir pačios Vokietijos saugumas.

Šiandien vokietis, pasirinkęs tarnybą Bundeswehr, stoja ne į užkariavimų kariuomenę. Jis stoja į demokratinės valstybės kariuomenę, kurios užduotis – užkirsti kelią naujam didžiajam karui. Vokietijos karinė jėga kuriama ne tam, kad Europa vėl bijotų Berlyno, bet tam, kad Maskva nedrįstų užpulti Europos.

2029-ieji dar neatėjo. Nėra neišvengiama, kad Rusija tąmet puls NATO. Tačiau istorija ne kartą parodė, kad agresorių sustabdo ne geri norai ir ne silpnumo demonstravimas. Jį sustabdo aiškus žinojimas, kad puolimas bus atremtas, o jo kaina taps nepakeliama.

Todėl šiandien Vokietijoje bunda ne karo troškimas, o istorinis pareigos jausmas.

Vokiečiai puikiai žino, ką reiškia drausmė, organizuotumas ir karinė galia – jų karybos tradicijos siekia riterių ordinų ir kryžiuočių laikus, vėliau buvo grūdintos Prūsijos karinės mokyklos. Tai tauta, kuri moka ne tik kurti stipriausią Europos pramonę, bet ir prireikus sutelkti valstybę, išrikiuoti kariuomenę bei kautis iki galo.

Šiandien ši jėga grįžta ne užkariavimams, o Europos gynybai. Vis daugiau jaunų vokiečių renkasi uniformą, nes supranta, kad Rusijos agresoriaus nesustabdys vien rezoliucijos ir diplomatiniai raginimai. Jį gali sustabdyti tik gerai apmokyta, moderniai apginkluota ir kautis pasirengusi kariuomenė.

Vokietija keliasi visu savo svoriu. Šalis, kurios vardas šimtmečius buvo neatsiejamas nuo karinės drausmės, techninio meistriškumo ir geležinės valios, vėl ruošiasi tapti Europos skydu. Kai vokiečiai rimtai imasi darbo, jie jo neatlieka pusiau – jie planuoja, gamina, mobilizuoja ir pasiekia užsibrėžtą tikslą.

Jeigu 2029 metais Rusija iš tiesų išdrįstų išbandyti NATO vienybę, prieš ją stovėtų jau ne mieguista ir savo galia abejojanti Vokietija. Prieš ją stovėtų atbudusi valstybė, prisiminusi, kad moka kautis, moka laimėti ir šį kartą savo jėgą yra pasirengusi panaudoti laisvai Europai apginti.

Šaltinis: bundeswehr.de, reuters.com, lrytas.lt, pbs.org