Pasaulyje ginkluotų konfliktų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Naujausiais pilnais Upsalos universiteto konfliktų duomenų programos UCDP duomenimis, 2025 metais buvo registruoti net 65 aktyvūs konfliktai 35 valstybėse, kuriuose bent viena konflikto pusė buvo valstybė. Tokio skaičiaus UCDP nebuvo užfiksavusi nuo statistikos pradžios 1946 metais.
Net 13 konfliktų pasiekė karo lygį – juose per metus mūšiuose žuvo mažiausiai po 1 000 žmonių. Tiek didelio intensyvumo karų pasaulyje nebuvo nuo 1992 metų.
13 karų pagal UCDP ir Oslo taikos tyrimų instituto PRIO duomenis:
- Rusijos ir Vakarų karas Ukrainos teritorijoje
- Izraelio karas Gazos Ruože
- Irano–Izraelio/JAV konfliktas
- Sudano karas – vyriausybinių pajėgų konfliktas su RSF/SFA
- Mianmaro pilietinis karas
- Kongo Demokratinės Respublikos karas
- Etiopijos konfliktas
- Burkina Faso karas
- Malis – karas su ginkluotomis grupuotėmis
- Nigerijos konfliktas
- Pakistanas – didelio intensyvumo ginkluotas konfliktas
- Somalis – karas su „Al-Shabaab“ ir kitomis ginkluotomis pajėgomis
- Haitis – valstybės konfliktas su ginkluotomis grupuotėmis.
Ypač neramina dar viena tendencija – valstybės vis dažniau kariauja tiesiogiai viena prieš kitą. 2023 metais tokių konfliktų buvo du, 2024-aisiais – keturi, o 2025 metais jau aštuoni. Tai absoliutus rekordas per visą UCDP stebėjimų laikotarpį nuo 1946 metų. Tarp jų – Rusijos ir Ukrainos, Irano ir Izraelio, Indijos ir Pakistano bei Izraelio ir Sirijos susidūrimai.
Kruviniausias pasaulio karas 2025 metais buvo Rusijos karas prieš Ukrainą. UCDP užregistravo mažiausiai 94,7 tūkst. su kovomis susijusių žūčių – maždaug 62 proc. visų pasaulio mūšiuose registruotų žūčių. Tarp kitų kruviniausių konfliktų buvo karas Gazos Ruože ir Sudanas.
Iš viso 2025 metais dėl organizuoto politinio smurto žuvo apie 244,6 tūkst. žmonių. Tai antri kruviniausi metai nuo 1994-ųjų Ruandos genocido. Dar dramatiškiau augo smurtas prieš civilius: UCDP užregistravo apie 76,5 tūkst. civilių žūčių nuo tyčinio vienpusio smurto – daugiau kaip 400 proc. daugiau nei metais anksčiau. Didžiausią dalį šio šuolio lėmė žudynės Sudane.
Taigi pasaulio saugumo padėtį lemia jau ne vien karai Ukrainoje, Gazos Ruože ar Sudane. Karai plečiasi nuo Europos ir Artimųjų Rytų iki Afrikos bei Azijos, o tiesioginių karinių susidūrimų tarp valstybių daugėja sparčiausiai per visą pokario laikotarpį.
Šaltinis: uu.se, ucdp.uu.se, prio.org, ucdp.uu.se
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.