Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Sunku atsikratyti minties, kad politikai, Seimo nariai nekenčia Lietuvos(42)
Būdami tokio iš tiesų nepaprasto dvasinės kovos paveldo dalininkai, manau, turime ir svarbių įpareigojimų vieni kitiems, ypač vadinamoji politinė klasė – savo tautai. Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos.
2012 m. kunigas Robertas Grigas Garliavoje tikybos mokytojui Viktorui Narvilui teikė premiją „Už pilietiškumą“, o renginį Klonio gatvėje, vis labiau augant įtampai pedofilijos ir žudymų istorijoje, vedė teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis, vakarais be jokio autorinių teisių mokesčio leidęs demonstruoti visus savo filmus. Nuotr. ve.lt
Kunigo Roberto Grigo kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime.
...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo,
Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.
Ar spėjai sušukti – ir ką? – dangui, rytdienai, mamai? -
Tėvynė! Ir laisvės – šviesos – kupina begalybė!
Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas,
Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių.
O siela pakilo, ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią
Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo.
Taip, praėjus metams po neginkluotų Lietuvos laisvės karių žūties Vilniuje, bandžiau išreikšti mūsų bendrą patirtį ir išgyvenimus čia, unikalaus žmonijos fronto linijose prieš 25-erius metus.
Apvaizdos gerumas leido mūsų tautai patirti ir pasaulio istorijai palikti nedažnai sutinkamą pamoką. Mes žinome ir TV žiniose kasdien matome, kaip vyksta įprastinės žmonių kovos už laisvę arba tai, kas laikoma laisve: kaukėmis veidus prisidengę jaunuoliai svaido akmenis į kokių nors specialiųjų dalinių grandinę; sprogsta Molotovo kokteiliai, abi pusės talžo viena kitą lazdomis, pykčio perkreiptais veidais skanduojami šūkiai.
Paskui, po laimėtų ar pralaimėtų mūšių, savo darbą atlieka medikai ir duobkasiai. Kaip akmens amžiuje, kaip tendencingai niekinamais viduramžiais, taip ir savo pažangumu besididžiuojančiame XXI amžiuje (pažvelkite į bado blokadomis marinamus apgultus Sirijos miestus).
Anot Aleksandro Solženicyno įžvalgos „Gulago archipelage“: „Mušti priešą kuoka – tai mokėjo ir urvinis žmogus“.
Šiame kontekste, kurio tarsi stengiasi nepastebėti galingieji pasaulio lyderiai, nuolat užsiėmę rutininiais verslo, finansų, politkorektiškų tiesos slėpimų reikalais – nepastebėti, kad iki šiol mes, kaip konkuruojančios primatų bandos pirmykščiame miške, nesiliaujame moderniais ginklais medžioti vieni kitus, savo rūšies brolius – šiame fone Lietuvos išsivadavimo kelias yra vertas apmąstymo.
Mes susidūrėme su visu tuo agresijos, politinio smurto ir „vyresniojo brolio“ arogancijos bjaurumu, kokį nuolat matome pasaulyje ir šiandien, galingųjų valstybių ir tautų vykdomą mažesniųjų ir silpnesniųjų atžvilgiu. Bet neatsakėme tuo pačiu, tarsi natūraliu ir logišku atoveiksmiu.
Į okupantų smogikus Vilniuje nelėkė akmenys, lazdos ir kulkos iš mūsų pusės. Kentėme smurtą, bet neatsakėme smurtu.
Stovėjome prieš jų šarvuočius ir durtuvus, ir dainavome apie mums brangius dalykus. Apie tai, dėl ko čia buvome, dėl ko rinkomės būti mirties akivaizdoje ir nesitraukti.
Tautos dvasia, kultūra – prieš brutalią karinę prievartą. Daina – prieš kalašnikovų kulkas.
Ir (tariama) mūsų silpnybė paradoksaliai tapo mūsų didžiausia jėga. Imperinė prievartos mašina apnuogino prieš pasaulio viešąją nuomonę visą savo menkystę.
Naikinama, bet nesmurtaujanti Lietuva iškilo kaip kankinių žemė ir laimėjo visuotines simpatijas. Prieš moralinį lietuvių pranašumą ir Sausio 13-osios kraują ėmė blankti propagandinis Gorbio demokrato žavesys.
Galbūt Kristaus kvietimas nugalėti blogį neperimant smurtinių to paties blogio kovos būdų, nėra jau toks naivus ir negyvenimiškas.
Būdami tokio iš tiesų nepaprasto dvasinės kovos paveldo dalininkai, manau, turime ir svarbių įpareigojimų vieni kitiems, ypač vadinamoji politinė klasė – savo tautai. Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos.
Kai nuolat girdime apie senų ir jaunų žmonių, vaikų alkoholines žudynes mūsų miestuose ir kaimuose, kai važiuodami visais keliais matome nesuskaičiuojamas žvakeles ir kryželius žūčių – dažniausiai girtų – vietose, sunku atsikratyti minties, kad politikai, Seimo nariai, kurie, visa tai žinodami, metų metais diskutuoja, ar būtina griežčiausiai, visais įmanomais būdais riboti alkoholio prieinamumą, kad jie nemyli savo tautos. Nekenčia Lietuvos, panašiai kaip Alfa smogikai prieš 25 metus.
Nes kaip kitaip tą kruvino kvaišalų verslo globą suprasti?
Kai matome išemigruojančią, išmirštančią, demografiškai kaip šagrenės oda besitraukiančią Lietuvą – ar galime bent kaip pateisinti eksperimentų su prigimtine šeima, su vyro ir moters santuoka politika? Ar galima suprasti fanatiškas kovas už „teisę“ abortuoti savo kūdikius, t. y. teisę į legalią kolektyvinę savižudybę? Juk faktiškai tuo pasakoma – nenorime, kad jaunos, iš kartos į kartą gyvenimo estafetę perduodančios Lietuvos būtų daugiau.
Kai einame mūsų didesniųjų miestų gatvėmis, ir svetimakalbių afišų, užrašų pastebime kone daugiau, negu lietuviškų, kai jaunimo ir vaikų dainų konkursuose – kaip ir iki 1990 metų – tarsi privalomai turi skambėti kūriniai nelietuvių kalba – nejučiomis nusipurtai, lyg košmariškam sapnui sugrįžus: palaukite, kur mes esame, nejaugi Lietuva vėl kažkaip nepastebimai okupuota?! Kur mūsų savigarba, mūsų pareiga apginti nepaprastomis aukomis išsaugotą tautinę tapatybę?
Žinau visas tas mantras, kuriomis man būtų atsakyta – Europos Sąjunga, globalizacija, pasaulio Lietuva, modernus pasaulis... „Tas pasenęs Jūsų etnolingvistinis patriotizmas...“
Nemanau, kad visa tai pateisina įtartinai lengvą vienintelės ir nepakartojamos savasties išsižadėjimą, savasties, kuria mes ir tegalime praturtinti tą pačią ES ir pasaulį. Todėl neturėtume skubėti unisonu pasmerkti suverenias valstybių teises ES viduje ginančių Lenkijos ir Vengrijos, o galbūt verčiau pasimokyti – nebūtinai analogiškose srityse – formuoti ir apginti savo požiūrį.
Ypač tai turėtų galioti šeimos, kultūrinių tradicijų ir švietimo politikai, kuriai kairuoliška „vyraujanti srovė“ diktatoriškai primetinėja neomarksistinę Markuzė ideologiją.
Mieli Tautiečiai ir Bendrapiliečiai, esu įsitikinęs, kad pavieniai interesų klanai tampa tauta ir patvaria valstybe, kai sugebama pripažinti lyderį – pavyzdžiui, Mindaugą lietuvių valstybės aušroje – ir stoti jam į talką. Kol kiekvienas kovoja už save (savo „gentį“, partiją, grupuotę), tol visi esame potencialus godžių agresorių grobis.
Todėl, neįsižeiskite, apgailėtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti šių metų Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui. (Plojimai) Jūs ne Profesoriui pagarbą ar nuopelnus laisvės kovai paneigėte, jūs Lietuvai Sausio 13-osios 25-mečio šventę sugadinote.
Nėra V. Landsbergis šventasis iš saldžių paveikslėlių, kaip, beje, ir tikėjimo Šventieji nėra tokie, kaip jie sentimentaliuose paveikslėliuose vaizduojami.
Tačiau jo sutelkiantys nuopelnai vieningam priešo puolamos Tėvynės pasipriešinimui yra neginčijamas faktas, ir nebuvo prasmingesnio akcento šiam 25-mečiui, kaip fakto pripažinimas ir adekvatus įvertinimas. Praeis 5, 10 metų, ir mūsų daugelio su jumis nelabai kas beprisimins, o Vytautas Landsbergis – manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemėgėjai – išliks Lietuvos istorijos vadovėliuose greta Basanavičiaus, Kudirkos, Smetonos, Žemaičio.
Norite to ar nenorite, patinka tai kam ar nepatinka. Negebėjimas dėl asmeninių antipatijų priimti tikrovę terodo vien skaudžią valstybinio mąstymo stoką, „gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvus.
Turime juos įveikti, kad išliktume – šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva. Ačiū.
Komentarai (42)
kad neskyrė.Jau vien iš reakcijos į tai,nedalyvavimas per minėjimą seime,parodo,koks tai garbėtroška ir intrigantas .Beje,toks jis buvo nuo pat pradžių,tik ilgą laiką to nesupratome.Atsimenu,kaip su broliu kartu šaukėme"Į prezidentus Lansbergį".Kol akys neprašvito.Dabar liko tik daugybė klausimų Lansbergiui,į kuriuos niekas nenori atsakyti.Bent kol kas.
Va kur atsakymas kas šaudė į savus.
Nesekit apie sausio 13 pasakų, kad "savi šaudė į savus". Aš ten buvau ir viską mačiau.
Seimo nariai myli tiktai eurus, o dėl neapykantos Lietuvai, tai perdėta, ji jiems vienodai šviečia, svarbu ko daugiau prisigrobti
Kalboje daug kas teisinga, bet ir labai tendencinga.
Kazkaip nebeidomu pasidare skaitant ta kunigo pranesima- nuo sventeivisku lozungu prie marazmines rezoliucijos...:)
Aciu uz puiku, izvalgu, drasu pranesima,kuri su pasigerejimu isklausiau. Kitu pasakytos kalbos atatinka ju lygi. Dar karta aciu.
Kodel buvo suzlugdytas referendumas?Kokios dar premijos nori?
O kas nušovė sovietų karininką į nugarą? Niekas apie tai nebešneka.
įžvalgiai pasakyta.
Mano manymu šis, sausio 13, epizodas nusikalstamai netirtas. Gal ko nežinau, bet juk yra žuvusiųjų kūnų apžiūros protokolai, iš kurių galima buvo padaryti išvadas - šaudyta nuo stogų, ar tiesiog iš šono. Jei Šaudyta nuo stogų, ar buvo apklausti aplinkinių namų gyventojai? Kiek žinau (gal klystu? ) tokių apklausų nebuvo, kaip ir kitokio rimtesnio tyrimo. Tarkim, tai padarė kokie nors "Jedinstvo" smogikai, tada jie turėtų būti teisiškai persekiojami. Tačiau tada gali subliūkšti (ar susilpnėti) TSRS kariškiams iškelti kaltinimai. Tačiau gali pasirodyti (tai tik hipotezė), kad Lietuvoje egzisavo (o gal ir dabar egzistuoja) teroristinė grupuotė, kuri gal ir Bražuolės tiltą bandė sprogdinti, gal ir su Juru Abromavičium susidorojo, gal ir savanorius į mišką išvedė... Kai dėl politikos aukojamas teisingumas, tai kita pusė įgauna papildomų progų pakenkti Lietuvai. Hipotetiškai tarkime, kad Rusija ima ir išduoda Lietuvai sausio 13 nusikaltėlius... Argi jų advokatai nepasinaudotų šiuo, "įvairių kulkų iš gynėjų kūnų" neištirtu epizodu?
Seki seną paleckiuko pasaką? Gal kas patikės.
youtube.com/watch?v=Cr5sXN0WH-g
youtu . be/GDfMB82l0Zw?t=24m18s
bet jis vyniodamas zodzius i vata sugebejo papriestarauti pats sau...
Jei pasipriešinimo tuo metu jau užsienio šalies agresijai įsivaizduoti medaus statine, tai aš asmeniškai randu joje įsivaizduojamą didoką šaukštą deguto. Ir tai yra šaudymas nuo stogų ir krūmų, davęs didžiausią aukų kiekį, netgi vieno iš agresijos vykdytojo mirtį. Jei mirtį ir sužeidimus nuo tankų dar galima priskirti vaikėzams tankistams, tyčia ar netyčia veikusiems, na dar gal ir pačių gynėjų neatsargumui, tai šaudymas iš įvairių, tame tarpe muziejinių ir medžioklinių ginklų vargu ar gali būti priskirtas desantinei kariuomenei. Šis dalykas nėra detaliai ištirtas, todėl yra įvairių interpretacijų. Aukos kažkiek padėjo sustabdyti agresijos aktą, jos kaip ir "pagražino" pasipriešinimą, bet žuvo konkrečių motinų vaikai. Ir galima įtarti, kad tai kažkas organizavo tyčia. Ir tada kyla klausimas, kas konkrečiai, kietai vadovavęs pasipriešinimui, galėjo duoti nurodymą... Ir "kas galėtų paneigti...?" Blogiausia, kad nueita lengvu keliu: ant stogų "užkeliami" abstraktūs smogikai, dar ir tokie debilūs, kad saviškį nupylė. O abstraktumo čia negali būti... Štai dėl to skaudaus "šaukšto deguto" aš nedalinčiau premijų ir kitokių apdovanojimų tiems, kas vadovavo.
Venckienė verbuojasi CŽV. Todėl JAV Lietuvai neišduoda. Specialiai netiriama byla pagal nutylėjimą. Nes taip kai kam geriau. Lietuvoje neramiau - ponams žydeliams geriau. Todėl vieni traukia reikalą į vieną kiti į kitą pusę. Tauta suskaldyta. Kas iš to turi naudos?
Lietuva,kaip puiku būtų joje gyventi,jeigu ne garbėtroškos,savanaudžiai,šmeižikai, propagandistai nestumtų tautą į neviltį.
gerbiamo kunigo pasisakymas emocingas ir prieštaringas.Lyg du balsai viduje kalbėtų?
Gerbiamo kunigo kalboje yra prieštaravimų: Pradžioje stebimasi kad, citata:"nejaugi Lietuva vėl kažkaip nepastebimai okupuota?!" Pabaigoje apgailestaujama, kad p. Landsbergiui neskirta Laisvės premija. Bet ar ne to paties p. Landsbergio yra nemažai nuopelnų, kad Lietuva "vėl kažkaip okupuota"? Ar ne jo vadovaujama partija prie to nemažai prisidėjo? Žinoma, jei vertinti Sausio 13 įvykius, tai (jei tik visi istoriniai faktai tikri) p. Landsbergiui priekaištų lyg ir nėra, tačiau tada ir premiją pervadinkime kitaip, pvz už nuopelnus per sausio 13. Nes Laisvės savoka, mano manymu, žymiai platesnė, nei sausio 13...
susirūpinimas ne Tauta,bet vienu žmogumi?
Nr.6-am: nesu lietuvis, esu žemaitis. O užuojautos man nereikia, pasilaikom ją sau. Prireiks.
Visi taip manote , kad Landzbergis tik gali būti nacionaliniu lyderiu? :)
ka padarete su Garliavos mergaite Lietuvos "sventieji"?
Jeigu sunku atsikratyti minties, tai niekaip neatsikratysite vizualumo, kad jums dvejinasi. Tikrai jie Lietuvos Nepriklausomybės VYTĮ atlape pakeitė masonų ženklu.
Šlykšti valstybėlė! Nuo pat nepriklausomybės pradžios KGB infiltruotas V.Landsbergis darė ir daro iki šiol, kad tik neegzistuotų teisingumas, kad kišeniniai prokurorai ir teisėjai "nematytų" kaip vagiami jau ne milijonai, o milijardai! O kas toliau? Manot kada nors pasodins Kubilių, Degutienę, Sekmoką, Visokavičių, Starkevičių, Kreivį, Matuzą ir kitus obervagis? N I E K A D A!
Tai kas ten Brazuoles tilta susprogdint dave isakyma?Jeigu jau sakom tiesa ir stabdom mela!
Antanai, ne ant vaikų reikėtų burnoti, o ant suaugusių, šio minėjimo organizatorių. Vaikai buvo savo vietoje, susikaupę, kalbėjo aiškia dikcija ir t.t. Tačiau negalima iš šešiolikmečių reikalauti to paties, kaip iš patyrusių aktorių. Ir aplamai, pasodinti vaikus tokio renginio vedimui gali tik besmegeniai. Štai jiems ir išsakyk savo pastabas. O vaikai - puikūs.
Puikus kunigo pranešimas. Niekaip nesuprantu,kaip galėjo nusiristi seimo vadovybė iki tokio lygio, kad posėdžiui pirmininkauti pavesti vaikučiams, kurie akis sukišę į užrašus nesupranta ką sako,kam sako. Posėdžio vedantieji be jokio polėkio, be jokių sugebėjimų. Aštuntokai iš kaimo geriau mokėtų vesti iškilmingą posėdį negu studentų prezidentas kažkoks Paulius Baltokas ir mokinių parlamento pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė. Gėda Lietuvos studentams ir mokinių parlamentui turėti tokius vadovus.
reiktų paskaityti ir tai.Išsakoma individuali nuomonė: "Keturi prieškalėdiniai trupiniai"
Šiandien pagrindinė sensacija yra tai, kad Putinas užsimojo mūsų Tatą pagrobti. Dabar mūsų mylimą Tatą jau keturi ginkluoti sargybiniai dieną naktį lydi visur 24 val kasdien, o speciali komanda prieš kiekvieną Tatos susitikimą ar mitingą visus kampus iššniukštinėja, ar „russkim duchom niepachnet“ (ar rusiškas kvapas nesklinda). Visi dabar suka kiau…, ne, t. y. - galvas iš kokios biudžeto eilutės tą milijoną jo apsaugai iškrapštyti, nes visi ištekliai jau į karą su Rusija investuoti. VRM ministeris sako, kad jei R. Juknevičienė neprastums įstatymo dėl Tatos apsaugos, tai po Naujųjų metų net vairuotojo nebeskirs. Ir turėk proto taip kalbėti. Juk Putinas sužinojęs atidės tą pagrobimo „operacija Y ir kiti Putino nuotykiai“ iki Naujųjų ir tada be vienintelio šūvio pagrobs, kaip Krymą kad „pagrobė“. Tai va, tokie tie reikaliukai. Tata tapo už auksą brangesnis. Net aukso taip nesaugo, kaip mūsų nusipelniusį Tatą. Raselė sako, kad jei su apsauga atsitiktų kokie nors nemalonumai, visa partija trimis pamainomis pasikeisdama sekiotų paskui savo nusipelniusį lojiką ant Rusijos, kad tik jam kas neatsitiktų. Ot kur ištikimybė…, Panašu, kad čia tik prielaida, jog saugo nuo Putino. Kuriems velniams Putinui jis reikalingas. Greičiausiai , saugo nuo tai, kad staiga neareštuotu už Medininkus, Bražuolę, Pakaunę, Mažeikius, Brestą, Snora, Abromaviciu bei kitus nusikaltimus, kurių pridirbo su kaupu. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė. P. s. Kam OZIUI apsauga? cHA
Visi viską žino, bet nieko nedaro. Vis dėlto, klausiu: Kas sutvarkys šią vagių gaują, kuri pavogė Snoro banką ir išvogė akcininkų, indėlininkų, klientų pinigus??? Visi veikiantys asmenys žinomi - Grybauskaitė, Kubilius, Šimonytė, Vasiliauskas, toliau jų pasikviesti užsieniečiai bankroto administratoriai – Friklis ir Kuperis. Visą šią aferą dangstė LAWINų advokatų kontora ir jos vadovas Valiūnas. Dabar toliau: vogimo estafetė perduota vietiniam bankroto administratoriui – UAB “Valnetas” vadovui Adomoniui, niekas nesikeičia, toliau apvaginėjami banko kreditoriai, pusvelčiui pardavinėjant Snoro turtą, o viską dabar dangsto “Sutkiene Tark Grunte” advokatų kontora ir jos vadovas Sutkienė. Niekas nesikeičia: 4 metus visi vagia iš, neva, nacionalizuoto “mirusio” banko Snoras,o pinigai niekaip nesibaigia! Gali vogti kiek nori, kai tavo “stogas” prezidentė??? O, kas gali paneigti, gal viską “stoguoja” pats laisvės premijos kandidatas???
Dėkoju ekspertams.eu už straipsnį ir nuotrauką.
Pritariu gariunai Jums !
Sis kunigas yra tapes tokiu savotisku garo nuleideju, svilpuku. Kadangi jis neturi jokio zenklesnio politinio ar visuomeninio autoriteto, tai jam 'galima' biski paburnot ant es /bet ne ant usa/. Tokia, atseit, vaiksciojanti sazine. Kazkurio klano Trojos arkliukas. Apie ka butu buvus jo kalba, jei vytautas visgi butu gaves ta nelemta premija? A? Pilni epitetu paistalai, kai kalbama apie istorinius faktus? Netikui as juo. Netikiu.
žiūrėjau sausio 13 tos minėjimą seime. Žaviuosi kunigo R.Grigo pranešimu. Kokios teisingos, nepagražintos , pamokančios mintys. Labai ačiū.
Darijau, jei esi lietuvis, tai didelė tau užuojauta. Kokioje šeimoje gimei?
Juodaskverniai ir politikai-Lietuvos žmonių engėjai.
Manau, V.Lansbergis išliks Lietuvos istorijoje, kaip tautos nusikaltėlis Nr.1. Visuotinis marazmas.
Kunige , isliks landsbergis istorijos vadoveliuose , tikrai isliks...
LIETUVOS AUKSO FONDAS
ir teisingas kunigo - Laisvės gynėjo žodis.