Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Lietuva ir užsienis per savaitę(17)
25-tasis Sausio 13 d. minėjimas. Kaip visada buvo daug skambių mūsų vadovų kalbų. Tačiau prasmingiau įsiklausyti ne į tų, kurie drebėjo kabinetuose ar galvojo ką daryti – sugriauti taip ilgai ir kruopščiai lipdytą komunistinę karjerą ar tyliai pakolaboruoti, kol paaiškės, kieno pusėje pergalė, žodžius, o į tų, kurie matė prieš save tankus ir ginkluotus kareivius.
JAV ir arabų planas žlugo. Ir štai jums atsakas. Pirma, staiga pasirodo informacija, kad naftos atsargos Amerikoje sumažėjo. Antra, OPEC rengia susitikimą, kuriame pagaliau gali būti priimtas sprendimas dėl gavybos mažinimo. Žaidimas tęsiasi... Nuotr. Global Look Press
Sausio 13 d. atgarsiai ir Lietuvos saugumas. Didelio naftos žaidimo tęsinys ir Kelno tendencija. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...
Lietuva
Pirmoje vietoje 25-tasis Sausio 13 d. minėjimas.
Kaip visada buvo daug skambių mūsų vadovų kalbų. Tačiau prasmingiau įsiklausyti ne į tų, kurie drebėjo kabinetuose ar galvojo ką daryti – sugriauti taip ilgai ir kruopščiai lipdytą komunistinę karjerą ar tyliai pakolaboruoti, kol paaiškės, kieno pusėje pergalė, žodžius, o į tų, kurie matė prieš save tankus ir ginkluotus kareivius.
Grupė tyrėjų nusprendė išsiaiškinti, kokia yra Sausio įvykių didvyrių dabartis. Šiame kontekste norėtųsi pateikti dvi citatas.
Pirma: „Nu ir ten vaizdas baisus buvo, nes jūs įsivaizduokit, kad žmogų pervažiuoja tankas. Ir per galvą, žinokit, čia visos akys – išverstos lauk.
Nu, žodžiu, baisūs dalykai (... ) Dar iki šios dienos aš matau, žinot, nes atrodo, akis vat, nežinau.
Baisiai didelė akis ir žvelgia į šį pasaulį“. Lengvai priprantame prie gyvenimo be kraujo, ir sunku patikėti, kad ne taip jau ir seniai tas laisvės kraujas liejosi visai šalia mūsų.
Antra: „Bet yra ir tokių žmonių, kurie pasako – ko tu ten lindai, ko tu ten ėjai, ir ką tu dabar turi?“ Ir tai ne šiaip atskira pozicija, tai didelio pilietinio nusivylimo nepriklausomybės pasiekimais atspindys.
Tad užduokime sau sunkų, bet negailėstingai aktualų klausimą: „Jeigu dabar vėl reikėtų eiti į gatvę ir gultis po Rusijos tankais, ar būtų taip, kaip 1991 m. sausio 13 d.?“
Būtų. Kažkas vėl drebėtų kabinetuose, o kažkas eitų.
Demografinė problema yra viena svarbiausių Lietuvai ir tiesiogiai susijusi su emigracija. Ir štai aiškėja, kad pastaroji, kaip teigia šalies premjeras A.
Butkevičius, dabar auga ne tik dėl to, kad žmonės negali gauti darbo su normaliu atlyginimu, bet ir dėl atnaujinto šaukimo. Šiuo atveju pažymėtini keli momentai.
Pirma, Lietuvos ministras pirmininkas faktiškai pasakė, kad didelė dalis Lietuvos piliečių nėra patriotai – mieliau išvažiuos, negu eis ginti Tėvynės. Antra, jo pareiškimas reiškia, kad grįžimas prie šauktinių, kuris, anot prezidentės, yra būtina Lietuvos saugumo užtikrinimo priemonė, komplikuoja logiškai svarbesnę problemą (kad kažką galima būtų apginti, tas kažkas turi egzistuoti, o dabar tas kažkas išvažiuoja).
Kitaip tariant, D. Grybauskaitės pozicija, pagal A.
Butkevičių (kaip ir pagal J. Oleką), yra neteisinga.
Šiame kontekste įdomu tai, kad metinės spaudos konferencijos metu prezidentė teigė, kad krašto apsaugos ministras turi vykdyti Gynimo tarybos sprendimą, o dabar aiškėja, kad ne tik jis, bet ir premjeras skeptiškai žiūri į šaukimo atnaujinimą. Štai tokia dilema, štai tokia vieninga Lietuvos gynybos politika.
Trečioje vietoje ir vėl mūsų saugumas. Vienas iš jo garantų yra (turėtų būti) Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Iš pradžių jos vadovo kaitos proceso metu paaiškėjo, kad institucijoje gali dirbti nelojalūs Lietuvai pareigūnai, o dabar R. Pocius pareiškė: „Vienintelė rizika yra tai, kad techniškai mes šiandien esame nepasirengę atremti grėsmių, kurios galimos tiek Lietuvos viduje, tiek išorėje (...
). Žmogiškasis faktorius tikrai yra pasiruošęs, bet kada stos prieš negeroves, o technikos, kurios reikėtų, tikrai neturime“.
Tačiau jis tikisi, kad po visų permainų, kurios, numatoma, truks kelerius metus, VST bus pajėgi reaguoti net į „teroristinius išpuolius“. Gerai, jeigu taip, bet lietuviškų reformų įvairiose srityse istorija nenuteikia optimistiškai.
Užsienis
Pirmoje vietoje įvykių Kelne aidas. Čia neverta dar kartą pasakoti, kas įvyko šiame Vokietijos mieste (ir ne tik jame, ir ne tik Vokietijoje).
Esmė ta, kad visuomeninė įtampa nemažėja, kanclerė atsidūrė nepatogioje politinėje situacijoje ir nelabai žino, ką daryti su savo tolerantišku kursu migrantų atžvilgiu. Gėdingiausia yra tai, kad incidentą buvo bandoma informaciškai „užgesinti“, o Vokietijos policija nesugebėjo sutvarkyti įžūlių nusikaltėlių.
Šiame kontekste galima spėti, kad visas veiksmas, sprendžiant iš jo eigos ir pasekmių (socialinis nepasitenkinimas pabėgėliais ir Angela Merkel), nebuvo spontaniškas, o kažkieno suplanuotas. Manytina, kad tai gali būti jėgos Vokietijoje, kurios nori „nuversti“ šalies vadovę ir surado patogų būdą tai padaryti.
Dar daugiau, kadangi panašaus pobūdžio įvykiai buvo užfiksuoti kitose Europos valstybėse (pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje), susidaro įspūdis, jog tam tikros interesų grupės europiniu mastu siekia pakeisti dabartinę ES politiką pabėgėlių atžvilgiu, kurios tvirtovė yra Berlynas.
Antroje vietoje Der Spiegel publikacija apie NATO ataskaitą, kurioje teigiama, kad saugumo situacija Afganistane degraduoja: jo karinės pajėgos neefektyvios ir praranda daug karių, kurie arba masiškai žūsta kovoje su talibais, arba pereina į jų pusę. Ir amerikiečiai, atrodo, neketina spręsti didėjančios problemos, norėdami tik turėti bazes šioje šalyje.
Beje, šiame kontekste galima dar prisiminti JAV Valstybės departamento išslaptintus H. Clinton laiškus, iš kurių aiškėja, kad Vakarų koalicijos vykdytos karinės operacijoje prieš Libiją tikslu galėjo būti visai ne demokratija, o Kadafio auksas ir nafta.
Grįžtant prie neaiškios Afganistano ateities, galima pažymėti du dalykus. Pirma, ja vis labiau susirūpina Kinija ir Rusija, kurioms greičiausiai ir teks gelbėti Kabulą ilgalaikėje perspektyvoje.
Antra, šiuo metu svarstomi talibų įtraukimo į valdžią variantai, nes tai geriau, negu „Islamo valstybė“. Štai toks Afganistano demokratizacijos rezultatas
Trečioje vietoje didelio naftos žaidimo tęsinys. Anksčiau buvo rašoma, kad, lygtais, amerikiečiai (dėl skalūninės naftos gavybos nerentabilumo ir atitinkamų kompanijų bankrotų bangos) ir arbai (dėl pastebimo pajamų mažėjimo, kas gresia jiems socialiniais neramumais) nusprendė, kad laikas pradėti kelti „juodojo aukso“ kainą, nemažinant gavybos apimčių.
Ir tuomet Saudo Arabijoje buvo įvykdyta mirties bausmė žinomam šiitų dvasininkui, kas dėl kilusios suirutės pradėjo stumti naftos kainas į viršų. Tačiau visą planą sugadino kinai.
Jų ekonomika stringa, ir Pekinas bando kažką daryti – pavyzdžiui, devalvuoja juanį. Tačiau tai tik dar labiau nervina rinkas, kurios ima galvoti, kad Kinijos (kuri, atrodo, neturi aiškios antikrizinės strategijos) ekonomika susiduria su rimtais sunkumais, o reiškia jai reikės mažiau naftos.
Tuo pat metu kinų paklausos jai faktorius, pasirodo, yra svarbesnis rinkai už nestabilią situaciją Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, prie kurios visi jau daugiau ar mažiau priprato. Trumpai sakant, JAV ir arabų planas žlugo.
Ir štai jums atsakas. Pirma, staiga pasirodo informacija, kad naftos atsargos Amerikoje sumažėjo. Antra, OPEC rengia susitikimą, kuriame pagaliau gali būti priimtas sprendimas dėl gavybos mažinimo.
Žaidimas tęsiasi...
Komentarai (17)
Na, ir kas, kad nupjausi tą kabelį nuo studijų Konarskio 49? Jis ir buvo specialiai sugadintas (tik nenupjautas, bet sukaltos adatos į jį, kad trumpintų). Kaspervizininkai iš Konarskio 49 vežiojosi sukurptas laidas video kasetėmis į TV bokštą ir taip paleisdavo į eterį.
Supaprastinu todėl, kad čia yra komentarai, o ne kokia istorikų konferencija su atitinkamomis diskusijomis... Mano manymu Lietuva po truputį ("step by step") praranda savo valstybigumą. Panašumas su 40 metais toks, kad ir tada ir dabar tam visiškai nesipriešinama...
Visai to bokšto nereikėjo imti,reikėjo tik nupjauti kabelį einantį iš Konarskio gatvės.
labai supaprastinote dviejų laikmečių situacijas - jose labai nedaug panašumų, jei nepasakyti, kad jų tiesiog nėra. Ir pradėti turite nuo to, kad prieškaryje Lietuva buvo NEPRIKLAUSOMA VALSTYBĖ ir kaip suverenus vienetas dalyvavo (tikrai ne pagal savo norus ir galimybes) GEOPOLITINĖJE KOVOJE. Kaip sugebėjo - taip ir dalyvavo. PERESTROJKA -(tikroji Nepriklausomybės atgavimo priežastis) - dovana Lietuvai, kai reikėjo tik pasinaudoti suteikta galimybę. Vėlgi, kiekvienas subjektas pasinaudojo pagal save, nes PAGRINDINIS žaidėjas buvo Rusijos Federacija. Prieštaraukite, tik argumentuotai
Tai, kad jau nuo Krėvos, nuo Liublino unijų mus valdo tokie patys, kuriems Valstybė dzin arba paprasčiausiai neišmano, kaip tai daryti. Netgi Vasario 16-ta aštuonioliktais ne vasaryje praktiškai įvyko, jau nekalbant apie Smetonos „bajerius“ vėliau. Rink ar skirk ką, nori – beviltiška, kol iš šaknų to neišrausi. Netgi ta trispalvė mums dirbtinai įbruktas produktas po keisčiausių spalvų derinimo istorijų: iš piršto laužta vėliava, be šimtmetinio istorinio tęstinumo.
Mes visi būtume labai gudrūs ir žinotume kaip reikia elgtis, jei įvykiai kartotųsi 1:1. Tačiau įvykiai nesikartoja, kartojasi istoriniai procesai ir tai ne 1:1, o tik panašiai. Ir nors viskas jau ir lyg turėtų būti žinoma ir aišku, tačiau elgiamės lyg tai būtų labai nauja ir netikėta. Prieškaryje okupacija irgi neįvyko per vieną dieną. Iš pradžių karinės bazės, po to vyriausybės pakeitimas, po to seimo prašymas "priimti į šeimą", po to garsioji delegacija važiavo Stalino saulės parvežti. Vėliau turto nacionalizavimas , nacionalinės valiutos praradimas ir t. t. Šiuo metu istorikų svarstymai, kad trečio kelio nebuvo: arba su rusais, arba su vokiečiais. Kaip įstojom į ES? Iš pradžių paišymas ES ateities aukso spalvomis. Referendumas su alum ir milteliais. Delegacijos vykimas ES saulės parvežti. ES istatymų viršenybė prieš LT. Nacionalinės valiutos praradimas. Momentalus visų ES direktyvų vykdymas. Anksčiau buvo ugdomas "sovietinis" mentalitetas, dabar kosmopolitinis, antišeimyninis ir koks tik nori, tik ne toks, kuris padėtų lietuvių tautos išlikimui... Šiuo metu galima išgirsti, kad Lietuvai trečio kelio nebuvo: arba su ES, arba su Rusija. Gal ir taip, bet ar privalome aklai vykdyti visas Briuselio užgaidas? Kodėl gėdijamės būti savo šalies patriotais? Kodėl taip lengvai atsisakome mūsų tėvų ir senelių krauju aplaistytų simbolių - trispalvės, vyčio, Gedimino stulpų, ir taip lengvai apsikabinėjame visokiomis "niezabudkomis"? Ar ateityje vaivorykštinėmis vėliavėlėmis irgi taip noriai apsikabinėsime?
Na, matau nebuvęs ten, todėl daugiau nediskutuosiu. Nei su niekuo, kas nebuvo! Kas buvom, ne pasakaitėmis tikim, o patys matėm iš kur šaudė, nes gi liepsnos pliūpteli tamsoje, nes gi mirtis iš ten lėkė, tai kaip gi nematysi...
Neturiu nieko nei prieš rusus, nei prieš bokštą. Aišku, kad jį statė vietiniai, tik projektavo tie, kas sugebėjo, kas turėjo patirties ir specialistų. Norėjau tik pasakyti, kad bokštas nebuvo tas objektas, kurį reikėjo apstatyti civiliais, tikintis, kad jie neprileis to informacijos skleidimo įrankio užgrobėjų. Jis sovietams iš esmės buvo ne "pirmo būtinumo prekė". Ruoštam perversmui reikėjo parlamento, kuris buvo valdžios buvimo vieta. Bet jis buvo pasišiaušęs ginklais. Razviedka dirbo. Niekas nenorėjo sunkiai dirbti. Ir jėgos buvo nukreiptos, kur lengviau galima buvo sukelti triukšmo, atseit vykdome prikazą. Nevertėjo bokšto ginti netikusiomis priemonėmis- civiliais beginkliais žmonėmis, kurie prieš tankus, o ir ginkluotus rankiniais ginklais smogikus, buvo niekas. O tuo labiau nereikėjo šaudyti nuo stogų ir iš krūmų į minią, kas buvo nenaudinga perversmo organizatoriams, bet naudinga gynimo organizatoriams... Gal aukos sustabdė parlamento puolimą, bet tai perdidelė kaina...
Jei rusai pastatė, tai nieko vertas?! Didžioji dalis pokarinės Lietuvos su rusų pagalba pastatyta, tai ką, dėl to reikia sunaikinti tokią Lietuvą? Tarp kitko didžiąją dalį ir sunaikinom su ne vieno ožio pagalba. Beje, Vilniaus TV bokštą mes patys statėm, estai padėjo, o leningradiečiai tik projektavo (ir tai ne visą). Gyvenau šalimais, pats mačiau. O kad manai, jog reikėjo palikti neužrakintą Sausio 13-tą, kad užgrobtų visai be kliūčių, tai ką, tada ir Konarskio 49, ir Seimą, ir daugelį kitų svarbių objektų reikėjo atėjūnams atlapus palikti? Gaunasi ir savo butus, jei tokia filosofija, (kaip duodi pavyzdį su sodais) tegul eina, jei jau eina, tuo labiau, kad turi žinių, kad ateina?! Gaunasi, kad savęs ginti nesiruoštumėm, tai ko tokie mes verti?
Tas Rusijos pastatydintas gelžbetonio gabalas Karoliniškėse, davęs pagrindines aukas, nebuvo jų vertas. Tuometinė vyriausybė turėjo konkrečią informaciją, kad bus stengiamasi jį užimti, be to, toks yra kiekvieno perversmo tikslas - "užimti paštą ir telegrafą". Tai jo apstatymas beginkle minia, mano nuomone, buvo debili klaida. Reikėjo, arba įtvirtinti, panašiai kaip parlamentą, arba evakuoti personalą, ir palikti bokštą net neužrakintą. Kaip kad daro kai kurie sodininkai: palieka neužrakintas namelių duris, viduje palieka butelį, užkandos, ir rašytinį prašymą nieko negadinti... Žinoma, "zadnim umom vsie umny", tai nors ateičiai žinokime, kad jokie bokštai, jokie įrenginiai nėra verti žmogaus gyvybės, ir pagalvokim, po kuo ruošiamės gulti... Ir tik neerzinkim meškos...
Rubrika yra ribota.
"„Jeigu dabar vėl reikėtų eiti į gatvę ir gultis po Rusijos tankais, ar būtų taip, kaip 1991 m. sausio 13 d.?“ Būtų. Kažkas vėl drebėtų kabinetuose, o kažkas eitų." Gal ką nors kvailiau galėjot parašyti. Nelyginkit anuometinės Lietuvos su dabartine. Visų pirma tada nieko nebuvo nei kariuomenės nei savos policijos ir t. t. Jau praėjo 25 metai. Taigi viskas jau turi būti sukurta ir veikti. O kodėl turėtų kažkas bėgti ir gultis po tanku. O tai ką darys kariuomenė, ką darys policija. Kitos jėgos struktūros. Tik nepradėkit postringaut, kad va čia kariuomenės ginklų nėr. Tada užduosiu klausimą: tai ką darėt valdžiažmogiai? vogėt. Na tai tada imat savo šeimos perus ir užperius ir einat gulat po tankais. O kodėl aš ar kitas mano šeimos narys tai turėtų daryti Juk mano pareiga pirmiausiai pasirūpinti savo šeima. Be to tikriausiai reiktų ginti ir save ir savo šeimą.
MŪSŲ BLONDĖ BOBA ŠLYKŠČIU VEIDU SU KUPRIUM SENIU BANKĄ PAVOGĖ IR VSIO ZAKONO.
Rusijos biudzetas 30% sudaro pajamos iš naftos Saudo Arabijos 90% sudaro pajamos iš naftos. Lietuvos biudžetą sudaro 0.001 % pajamos iš naftos.Be to 50% biudžeto sudaro skolinti iš Briuselio pinigai. Lietuva prasiskolinta, įkeista,išparduoda,sugriauta. Tik laiko klausimas kada Briuselis uzžsuks kranelį ir čia prasidės totalus chaosas, liaudiškai bezpredelas.
KGB stukačius-dėdulė yra vagis Nr. 1 Lietuvoje. Pavogė ne tik tvartelį, bet ir Norvegijos žmonių dovanotą tautos fondą, o prichvatizuotą pavogtą konservatorių partiją net sugebėjo Anūkui padovanoti. Įtaisė Anūką į Eurosojūzo pinigų melžyklą, kad galėtų iš dujų laivo-terminalo per Bermudų ofšorus gaunamus otkatus kontroliuoti. O dar prisiminkime Anūko žmonos Austėjos Čijauskaitės, tos žabos, už valstybės pinigus vystomą vaikų darželių biznį. Afigiet.
apėjo tylomis Grybauskaitės vaidmenį Sausio 13-tos renginiuose. Ar nevertėjo jos didenybei kalbant Seime iš tribūnos į savo postringavimus įterpti nuoširdžių žodžių: "Taip, sausio 13-tą aš buvau kitoje barikadų pusėje. Atleiskite man".
O kas nustatinėja naftos kainas konkrečiai? Juk ne Senis Šaltis, ir Velykų bobutė...