Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Šio teksto autorius dr. Regimantas Tamošaitis – literatūros tyrinėtojas, kritikas, vadovėlių autorius, eseistas, Vilniaus universiteto dėstytojas – ir rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė yra viena iš šeimų, kurios pasirinko gimdyti namuose.
Pasidalinsiu keliomis mintimis apie gimdymą namie tikintis teisėtos kvalifikuotos medicininės pagalbos, pirmiausia skirdamas jas mąstantiems senoviškai, nes kadaise pats buvau toks. Du mano vaikai gimė ligoninėje, prisiminimai – slogūs; du – namie, prisiminimai – kaip šventumo patirtis ir suvokimas, kiek daug vyras gali padėti savo moteriai!
Paauglystėje galvodavau, kad jau geriau būti vyru ir ištverti dvejus metus sovietinės armijos sunkumų, nei būti moterimi ir patirti gimdymo kančias. Mat įsivaizdavau, kad tai yra kažkokia atgrasi nelaimė, kančia ir pan., – taip tuomet būdavo vaizduojamas gimdymas, kaip gyvuliška fiziologija.
Nemažai patriarchalinio mentaliteto vyrų instinktyviai bijo gimdymo, nes suvokia tai tik kaip kančią ir abiem rankomis balsuoja už žmonos atidavimą „profesionaliam medicinos personalui“ su visais jo aparatais, stalais, diržais ir cezario peiliais. Taip jie atsiriboja, tiesiog pabėga nuo to ypatingo įvykio ir, slopindami savo instinktyvią baimę ir kaltės jausmą dėl savo maskulinistinio primityvumo, kur nors girtuokliauja, girdamiesi visam pasauliui, kad JIEMS GIMĖ VAIKAS!
Jie tada tokie dideli ir reikšmingi... O kokia gali būti svarbi vyro pagalba jo moteriai ir kokia palanki tam būna namų aplinka, jie net nenutuokia ir žinoti nenori.
Ir komentarai tokių tamsuolių yra agresyvūs, kaltinantys, įžeidžiantys, nes tokia būna savigynos ir savęs išteisinimo psichologinė reakcija – pyktis ir kitaip galvojančio juodinimas.
Beje, panašiai reaguoja ir patriarchalinio mąstymo paveiktos moterys, kuriose nuslopinta intuityvioji moteriškoji prigimtis. Kaip tokios gali prieštarauti sistemai?
Vienam skeptikui atsakysiu kaip vyras vyrui: kas gyvena lindynėse, tas ir gimdys kaip pakliuvo, nusispjaut tiems į medikus. Bet jeigu žmogus pasirenka gyvybę sutikti namuose, rūpestingai tam ruošiasi (kaip mes su žmona) ir rūpinasi medicininės pagalbos galimybe, tai jau yra kitas sąmoningumas ir kitas pasirengimas.
Aš neagituoju už gimdymą namie ir nenuteikinėju prieš ligonines (ten dirba labai daug gerų ir jautrių žmonių), tik noriu apginti tuos, kurie mums padeda svarbiausiu mūsų gyvenimo įvykio metu, štai ir viskas. Esu labai dėkingas už pagalbą gimstant antram mano vaikui profesorei ginekologei Marijai Šaulauskienei (beje, jos namuose pirmą kartą išgirdau apie Bernardo Brazdžionio poeziją, iš jos sužinojau ir kitas literatūros tautines vertybes – dar iki universiteto studijų), tai jos užtarimas sumažino gimdyvės kančias, nors be gyvo audinio kirpimo ten nebuvo išsiversta...
Vyriška medicina juk kaip cezaris – moka ir mėgsta pjaustyti, nes kantrybė neišlaiko.
Neseniai gimdė mano žmonos sesuo: ji gimdė ligoninėje, viskas ten buvo labai gerai, ir mums nė į galvą neatėjo jos agituoti gimdyti namuose – kita psichologija, kitoks moters tipas. Kartais moteriai labai gerai pasitikėti medikais, ir tai visai natūralu.
Esame laisvi žmonės. Bet ir mes, liekantys namie, taip pat norime turėti galimybę pasikviesti profesionalą, kuris stebėtų eigą, ir, jeigu reikia, tinkamai padėtų.
Gimdyti namie gali, bet tau padėti – draudžiama: juk tai kvailiausias absurdas, kuris bus įrašytas į istoriją.
Turiu prisirašęs daug apmąstymų, mat esu eseistas, negaliu nemąstyti. Ir turiu labai daug gyvenimo patirties, moku filosofiškai žiūrėti į dalykus, nes Lietuvos visuomenei primesta raganų byla yra ypatingas reiškinys.
Žinome „Raganų kūjį“ („Malleus maleficarum“, 1412) ir jo autorius Jacobi Sprengerį ir Henrici Insistorijų: kuo nuo šių iškilių šv. Inkvizicijos vyrų skiriasi dabartinė teisėsaugos pozicija?
Inkvizitorių tribunolo deginamos bei skandinamos raganos pirmiausia buvo moterys, mokančios gydyti ir priiminėti vaikus, ir dariusios tai natūraliai, be Bažnyčios pagalbos. Tai Bažnyčia ir pasiuto, visai panašiai, kaip dabar sunerimusi technologinės ir biurokratinės medicinos konjunktūra.
Kaip be jų? Tas procesas toks aštrus todėl, kad jame paslėpti labai stiprūs naudos motyvai, kurie profaniškoms masėms neatskleidžiami, bet dangstomi humanistinėmis idėjomis.
Neva gaila moterų.
Bet aš mačiau savo akimis, kaip tos jaunos moterys nušvinta, kaip jos įgyja pasitikėjimo, pasididžiavimo savo šventa misija, o ne bėga slėpti savo didelių pilvų nuo pašaipaus vyriškojo žvilgsnio. Aš įdėmiai išklausiau gyvybės šventumo kursą ir padariau išvadą, kad jį būtina išklausyti kaip privalomą visiems jauniems žmonėms: tiek merginoms, tiek vaikinams.
Po šito kurso, bent kiek suvokus gyvybės šventumą, dingtų visos gyvenimo „egzistencinės problemos“, beprasmybės jausmas, noras pabėgti nuo gyvenimo svaiginantis ar pan. Esu tuo tikras, nes esu pedagogas, taip pat profesionalus visokių sektų, kultų ir religijų žinovas.
Aš gerai žinau, kaip galima apkvailinti žmones, nes kadaise, dar sovietmečiu, ir pats labai sėkmingai kvailinau tuos, kurie norėjo būti apkvailinti. Aš žinau, kaip galima manipuliuoti žmonėmis, todėl manęs niekas neapgaus.
Masinis žmogus labai lengvai pasiduoda įtaigai, ypač jeigu ji paremta kokiais nors autoritetais. Bet tos pamokos apie gyvybę buvo tokios tikros, kaip tikri yra mano vaikai, kaip tikras esu aš.
Taigi dabartinė raganų medžioklė – tai masių psichologijos ir kultūros mechanizmai. Padėtį apibūdinčiau kultūros krizės terminu: senosios vertybių sistemos (modernusis medicininių technologijų ir biurokratijos kultas) jau nebeveikia, o naujos – dar neveikia, ir tada visa problemų našta tenka visuomenės iniciatyviajai mažumai (pirmiausia, aišku, menininkams, kurie kaip tik ir garsina Lietuvos kultūrą).
Ta kūrybingoji ir morališkai sąmoninga visuomenės dalis priversta kovoti su masių inercija. Tie procesai yra permanentiniai, juose ypač išryškėja atskirų individų mentalitetas; ir kartais būna gėda būti žmogumi, bent jau lietuviu – su žagrės rankena iš kišenės ir su maskulinistiniu kotu kišenėje:)...
Šiaip rūpestingai registruoju viską apie šį raganų procesą ir gal dar parašysiu eseistikos, bet jau įjungęs visus agresyviosios ironijos registrus.
Kažkas man neleidžia tylėti. Gal aiškus matymas, kad namuose ir meilėje gimę vaikai yra laimingesni ir labiau pasitikintys nei tie, kurie gimė beveik operacinių palatų metalinio spindesio šaltyje?
Komentarai (26)
".... šita sistema negali pakęsti drąsių, laisvų, savarankiškai mąstančių ir priimančių nepriklausomus sprendimus žmonių. Bijau, kad žingsnis po žingsnio bus dorojamasi su visais bent kiek laisviau galvojančiais." Nors jau įsibėgėjo 21-as amžius, keičiasi sąjungų pavadinimai, bet niekada jokia sistema negalėjo pakęsti išsiskiriančių iš masės šviesių, savarankiškai mąstančių žmonių. Prisitaikoma, atsitraukiama, kai gresia pavojus brangiausiam turtui - vaikams. Taigi, pradėta nuo jautriausios vietos...
Is pradziu autorius rase viska teisingai, bet palaipsniuj vistik neislaike ir emesi menkinti gimusius ligoninej. Musu abu vaikai gime ligoninej. Dukra-Lietuvoj, sunus-JAV. Nesigilinsiu pasakot apie personalo poziurio skirtumus , aplinka ir t. t. Esme-toks buvo musu pasirinkimas:mes jautemes drasiau budami salia mediku. Bet pilnai suprantam ir palaikom tuos kurie gerai jauciasi gimdydami namie. Tik noriu pasakyt, kad vaiku atejimo svarbumas, sventumas priklauso nuo tevu poziurio, pasauleziuros, o ne nuo to kur jie yra gime.. Ar galetu mano vaikai gimdami namuose jausti ramybe ir palaima, jei as buciau isitempusi ir stresuociau, kad tik viskas eitu sklandziai, kad tik suspetu mums suteikti reikiama pagalba, jei butu kokia komplikacija? Manau, kad ne! Musu mociutes gimde namuose. Bet ar galim kalbet apie to meto gimdymo sventuma, jei po darbo rugiu laukuose, pakrisdavo kur po kupeta ir pagimdydavo? Abieju musu vaiku gimime buvo ir Ju tetis, mano vyras, Jis gloste man rankas, masazavo nugara ir aiskiai mate kaip musu vaikai atejo i si pasauli. Ir niekur as nebegau slepdama savo pilvo, skirtingai nei autorius isivaizduoja. Mano vyras , gimdymo metu mate kur kas daugiau, nei dideli pilva. Manau, kad esme yra kas sieja vyra ir moteri:jei jie tik pakeleiviai tai ir bega i skirtingas puses, vienas dideli pilva turedamas, kitas ta, atseit, negrazu pilva pamates. ka tada sneket apie tokia seima, ligos atveju, jei reiketu slaugyt sutuoktini sunkioj ligoj, kai ne tik pilvas negraziai atrodytu? Na, o paskutinis teiginys straipsnyje,tiesiogiai izeidzia ir seimas pasirinkusias gimdyma ligoninej ir vaikus ten gimusius. Kokiais matais, Tamsta autoriau ,Jus ismatavot vaiku laime? Tu kurie gime ligoninej ir tu kurie namuose. Kaip labai ji skiriasi? Ir ar tas skirtumas kada nors isnyksta ar praraja tik dideja? Nezinau laimingesnio zmogucio , nei musu 7metis sunelis;nuo pirmu gyvenimo dienu Jis tiesiog tryksta gyvenimo dziaugsmu, viskas visada Jam gerai. Ka galetumet atsakyt i tai? Gal Jis tik apsimeta?
papročius ir apeigas namuose,ar pas juos neįsiverš prokurorai ankstų rytmetį?Ateina eilė mokslininkams,-konfiskuoti jų darbų?...Nors laukiame,kad šią sesiją,kažkuris iš seimo narių užregistruos įstatymą gimdančių namuose mažumai ginti.Kuris?
Pastebėkit, kad tuo pat metu uždraustas ir namų mokymas. AMB ,,užviršavo piramidę", o dabar čekistai paguldo bandančius stotis.
Visiškai pritariu 20 komentarui. Nereikia pamiršti, kad greta mylinčių savo vaikus tėvų yra ir tokių " mamyčių", kurios gimdo į fekalijas ar žiauriai nužudo savo mažutėlius, arba gimdo tiesiog dėl pašalpų, gimdymas tampa pragyvenimo šaltiniu. Juk kai buvo padidintos išmokos už vaikų auginimą, gimstamumas padidėjo, tai čia staigiai atsirado daugiau meilės vaikams ar dėl pinigų? Manau kad gimdant namuose yra didesnė rizika. Gydymo įstaigoje, esant komplikacijoms, pagalba gali būti suteikta žymiai greičiau. Ir nereikia čia ligoninės pavaizduoti kažkokiu siaubu. Nesuprantu, kokie čia kaltinimai dėl pinigų, juk kvalifikuota medikų priežiūra gimdant namuose kainuotų kelis kart brangiau. Autoriui siūlyčiau ir dantis namuose išsitraukti, juk procesas irgi natūralus, pasiėmei reples ir opt.
Gerai pastebėjo rašytoja Zita Čepaitė, kad gimdymas namuose - mažumos pasirinkimas, tad čia yra reikalavimas užtikrinti mažumos teises. Šiaip už mažumų teises labai daug kovojančių, o kur dabar tie atkyvistai, gal galėtų užstot, paremt?
Esu už tai, kad šeima patis spręstų. Tačiau neturėtų visos panorėjusios gimdyti namie. Po to, kai šeima pareiška tokį norą, turi ateiti komisija ir nustatyti, ar yra tinkamos sąlygos gimdyti namie (higiena, privažiavimas prie namo, laiptinė, galimybė transportuoti gimdyvę į ligoninė, jei gimdymas komlikuotųsi), gimdymą turi priimti medikas profesionalas, turintis leidimą tą daryti. Turi būti AIŠKŪS kriterijai. Taip, kaip ir šalyse, kuriose moterys gali gimdyti namie. Manau, dabartinis jovalas - puiki galimybė prekiauti kūdikiais. Nėštukę nuveži į atokią sodybą, ten ji pagimdo, jį brangiai parduoda ir grįžta namo. Kas gali paneigti, kad taip kai kada nenutinka? Taigi, reikia viską REGLAMENTUOTI.
triukšmą kelia medikai, kurie jaučia bizniuko sumažėjimą, bet kodėl niekam neateina į galvą, kad medikai davė Hipokrato priesaiką, o ją vykdant reikia padėti pacientui, kitaip sulaužysi priesaiką. Tad ar galima teisti mediką, kuris padėjo žmogui ir liko ištikimas priesaikai?
'Bijau vieno - nesusikalbėjimo ir pykčio.' - taip, aistros įsiliepsnoja akimirksniu, kai kiekvienas ima ginti savo tiesą. Tada prasideda tokio lygmens diskusija, kaip: kas geriau - namie, ar ligoninėje? Ir tam galo nėra, nes iš esmės ne apie tai kalba, o apie galimybę rinktis. Galbūt problema ta, kad išties vieniems yra būtina tokia galimybė, o kiti jaučiasi saugiau, kai viskas yra reglamentuota ir už juos nuspręsta. Ir aš neironizuoju. Turbūt yra normalu, kad žmonės skirtingi, ir kas yra gurkšnis oro vienam, kitam gali pasirodyti sunki prievolė. Vaikystėj turėjau tokią patirtį: gal šeštoje klasėje literatūros mokytoja labai norėjo iš mūsų padaryti individualybes ir reikėjo būtinai turėti 'originalią' savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Vien dėl to kartais bėgdavau iš jos pamokų, nors tikrai nebuvau dvejetukininkė. Nes išgyvenau tai kaip prievartą - nebuvau dar pribrendusi, 'atsibudusi' tam, kad turėčiau tą originalią, 'laisvą' nuomonę. Ir nors visi suaugam, tačiau tam tikra prasme, tebeturime skirtingą poreikį būti emancipuotais. Juk nepasakysi žmogui: tu turi norėti galėt pasirinkti. Na, jei jis iš tiesų to nenori ? Bėda tame, kad paprastai tokios pasaulėjautos žmonės, jausdamiesi nesaugūs toje pasirinkimo erdvėje, žūtbūtinai norės padaryt 'tvarką' ir ką nors uždraust, apsaugot 'kitą' nuo savo neigiamos patirties, ir panašiai. Žodžiu, jei kapstyt giliau apie šiame reiškinyje dalyvaujančias plotmes, tai manau, kad vienokį ar kitokį požiūrį į šią situaciją lemia dar ir tam tikra duotybė: žmonių skirtinga dvasinė branda. Iš to, kokia stipri emocinė banga ritasi per visus kanalus, akivaizdu, kad vieniems tinka, kad sistema prisiimtų atsakomybę, o kiti sako: mes jau iš to išaugom, galim ir patys. Bet juk abu šie požiūriai (bent jau teoriškai) galėtų ramiai koegzistuoti, gerbdami vienas kitą, o ne bandydami įsitvirtinti vienas kito sąskaita. Ačiū Regimantui ir Sintijai už pasidalinimą, gilias įžvalgas ir taikias nuotaikas. :)
manau, kad gimdymas namuose ar ligonineje yra pacios moters pasirinkimas. Lygiai taip pat kaip ir abortas... kiekvienas su savo kunu daro ka nori!
Ačiū. Taikliai sudėliota.
yra gera knyga "pribuvejos istorija", joje labai graziai aprasyta istorija kaip medikai pakeite ilgamete pribuvejystes patirti ir kokie "svarus" ju argumentai buvo. Paskaicius susideliojo viskas i vietas.. kaip dirba musu sistema ir kokios ju priemones
Aciu autoriui uz pasidalinima mintimis. Puikus straipsnis
Man labai patiko kolegos iš Vilniaus universiteto V. V. komentaras feisbuke, manau jį dar ampąstyti ir jo mintis pritaikyti, nes ne vien apie gimdymus ir moteris čia kalbame: Priklausau tai teisiamai ir sveikosios visuomenės dalies teisingai pasmerktai visuomenės grupuotei - trys jau beveik suaugę mano vaikai gimė namų aplinkoje. Regimantas čia bemaž viską pasakė. Aš tik norėčiau, kad visi gerai suprastų, jog tai sisteminis puolimas. sistema per 20 metų persitvarkė ir sustiprėjo, nes paprastas žmogus su juristais jų priemonėmis kovoti negali - tai speciali kalba, specialios išraiškos priemonės. O sistemos žmonės - tie patys. arba jų palikuonys - procese dalyvaujantys medikų ir teisininkų profesiniai sluoksniai turi akivaizdžių kastos požymių. Vakar diskutavau su jaunu filosofu, kuris klausė - kodėl tai vyksta. Na, tiek Regimantas, tiek aš, tiek ir pats, Petrai, žinai - "potomu, chto". Tai teroras, mielieji. Tai jau vyko didelėje šalyje, dabar kartojasi jos skeveldroje, nes apsivalymas nebuvoatliktas ir liga davė savo metastazes. Dabar puolama ta visuomenės dalis, kuri sąmoningai žiūri į vaikų gimimą, auginimą ir auklėjimą. Rytoj gali būti ir kiti išsišokėliai. Juos visus galima triuškinti po vieną, nes tai lengvai pažeidžiamos grupės - gyvena sąžiningai. "Lochai" jų terminologija.
Lygiai tas pats atsitiko man,gimdant ligoninėje.Prastai susiuvo,išleido namo su aukšta temperatūra.Dabar esu po 7 operacijų.Va,tau ir ligoninė...Abejingi ir godūs medikai.
Labai ačiū visiems už komentarus, kurių tiek nesitikėjau, nes mano tekstas parašytas impulsyviai. Man gaila rašiusių laiko, visi juk esame užsiėmę. Bijau vieno - nesusikalbėjimo ir pykčio. Žmonių kiršinimas - šėtono darbas. Dar norėčiau parašyti gerų žodžių ir apie medikes - teko sutikti labai gerų ir žmogiškų, dirbančių sunkų darbą. O gimdymas namuose - labai atsakingas reikalas, reikia tam ilgai treniruotis, būtinos profesionalios medicininės apžiūros, o ir gimdymo metu reikia būti viską paruošus kelionei į ligoninę, jei kiltų nenumatytų komplikacijų. Šiaip dėl idėjos propaguoti gimdymą namuose yra neatsakinga, aš nedrįsčiau. Aš tik ginu tokią teisę, ir teisę laukti medikų pagalbos. Ne kokios reanimacijos brigados, kaip mums aiškina piktavaliai gąsdintojai, o tiesiog patyrusio žmogaus. Bet mano žmonai viskas pavyko labai sklandžiai - ji puikiai viską kontroliavo, net atrodė, kad ne aš jai padedu, bet ji man:).
Jo gimdžiau vonioje, plyšo, nukraujavau, buvo įsimetusi infekcija, tik daktarai išgelbėjo, juos priskviečiau po kelių valandų, vyras buvo pasimetęs, va tau ir gimdymas namie - nė už ką...Kas bus kaltas, jei gimdyvei taip atsitiks? Valdžia, medikai? Ne - ji tik pati...
Jau seniai suprasta, kad gimdymas nėra gimdyvės "nusilengvinimo" procesas. Gimdymas, pirmiausiai, yra labai sudėtingas gimdyvės ir kūdikio sąveikos procesas. Tačiau, moteris yra dar ir mąstanti būtybė, prisiklausiusi ir prisiskaičiusi visokių ideologinių bei teorinių samprotavimų, gandų bei sąmokslo teorijų. Kaip tiek daug žinodama nepasimesi ir nebijosi, ypač kai tai vyksta pirmą kartą? O ir rizikos neabejotinai esama, nes kas gali garantuoti, kad virkštelė ant vaikelio kaklelio neužsiveš, motina nuo skausmo ar netikėto gimdymo eigos pasikeitimo neišsigąs ir nesupanikuos, jau nekalbant apie rimtesnes komplikacijas. O rizika dviguba - vienas iš didžiausių gyvenime dviejų gyvybių vienu metu išbandymas. Su gimimu dėl lemties galynėtis tegali nebent mirtis, karo mūšis ar rizikinga operacija. Medicinos mokslas jau seniai suprato, kad šį išbandymą geriausiai praeiti viskam pasiruošusiu specialistų priežiūroje. Bet kur Jūs matote medicinos mokslą Lietuvoje? Gal tik įstaigų ar disertacijų pavadinimuose... Dabar Lietuvoje ne gydoma ir slaugoma, dabar TEIKIAMOS PASLAUGOS, kaip kokios masažo ar kitos intymios paslaugos už pinigus... Dabar skaičiuojamos sąnaudos, investicijos ir jų rentabilumas... Kas geriau apsimoka paslaugų teikėjui, valstybei ir "visuomenei" - pagydyti ar numarinti... Dabar net Hipokrato priesaika ne tik neprivaloma bet ir pamišta, dabar dažniau kalbama apie eutanazijos įteisinimą. Dabar dažniausiai išgirsti: "Tai ko jūs dar norite tokiame amžiuje? Jums dar ir pensiją moka!" - suprask - esi visuomenei našta. "Susimokėk arba keliauk į aną pasaulį, o mes gal būt padėsime, kad tai įvyktų "oriai"..." Tiesa, dar yra pasišventusių ir į užsienius nepabėgusių "naivuolių", kurie dar bando gydyti, padėti, gelbėti ir gaivinti... Bet juk su jais viena bėda, jie neša nuostolį, pereikvoja resursus, nebeturi laiko popieriukų sutvarkyt... ir dejuoja, kad nepragyvena... Jiems mat gyvybė dar yra svarbesnė... už pinigus, laiką ir įstaigos bei valstybės prestižą... Kaip baisu! Kai tokia aplinka, tai moteris ramesnė, kai šalia mylimi ir jautrūs artimieji, gerbiama pribuvėja, nors ir be sertifikatų, licenzijų ar laipsnių, bet su patirtim, su gerom rekomendacijom ir motiniška globa. Negąsdina blizgantys chirurgų instrumentai, primenantys inkvizitorių laikus, nekrūpčioji nuo šaižaus akušerės riksmo, "Ko rėki karve, giliau kvėpuok! Visoms skauda ir visos pagimdo!" Nestovi koks vyriškos lyties nepažįstamas stažuotojas ar studentas smalsiai kišantis nosį ko ne tiesiai į gimdymo takus... Nereikia "paslaugų teikėjams" nuolat priminti deontologijos tiesas... Tai ko stebėtis, kad jautresnės ir išsilavinusios moterys ramesnės, kai gimdo vonioje ir namuose? Pasitikėjimo, ramybės, meilės nepamatuosi ir nepaskaičiuosi pinigais, o kūnas ir siela tai jaučia ir normalus gimdymas savaime vyksta daug natūraliau, todėl ir komplikacijų bei skundų daug mažiau. Bet va bėda - kai kas blogai ne ligoninėje įvyksta, motinos ar vaiko sveikata sutrinka, o dar baisiau - gyvybė nutrūksta - valstybės "inventorius" - "darbo jėga" ar kandidatas į "patrankų mėsą" - sunaikintas, prokuratūra privalo rast kaltų! O kai koks senis mišta - tokia gamtos ir Dievo valia... Kai mirštama ligoninėj - tai natūralu, juk visi mirtingi, o ir popieriukai tvarkoje ir daug kolegų mūrų stoja, kaip kokie kariai, nes ir jiems taip atsitikti gali... O kai pribuvėjai privačioje valdoje taip nutinka, nei liudininkų, nei popieriukų juk nėra, statistinių rodiklių nepateiksi - kriminalas! Bet ponai paslaugų teikėjai ir prokurorai, jums ne gyvybė čia yra svarbiausia - jūs norite apsigint nuo įtarimų ir nuo konkurentų, kad būtų "vsio zakonno"... ir daugiau pinigų... Bet dar baisiau, kai tokios valdžiai nepaklusnios asmenybės be leidimo gimdo, jos gali ir visai valdžios nebeklausyt! Bet tai yra valstybės pagrindų griovimas! Tokius maištautojus privalomas po teismus užtampyt ir sunaikint! Gaila, kad mirties bausmę panaikino...
Manau, čia ne tik, ir gal ne tiek, pinigai. Kai reikėjo metų kūdikį gelbėti nuo laringito, daryti operacijas - nė už ką nenorėjo įleisti manęs būti tam pačiam kambary. Čia manau labiau veikia taisyklė ,,Ja načalnik - ty durak". Kažin ar tai maskulizmas. Manau, tai greičiau Aziopos palikimas.
'Gimdyti namie gali, bet tau padėti – draudžiama: juk tai kvailiausias absurdas'. - Būtent. Ir akcentuoti turbūt ir reikėtų visų pirma, arba mažų mažiausiai tą aspektą, kad valstybė turėtų bent jau netrukdyti, jei nesugeba, ar nenori prisiimti atsakomybės sudaranti sąlygas gimdyti namuose. Kad žmonės nebūtų laikomi bukais nesusipratėliais, per savo tamsumą galabijančiais kūdikius ir žalojančiais save, kad jie GALĖTŲ nebaudžiami ir netąsomi po tardymus organizuotis tokias gimdymo aplinkybes, kurios JIEMS, o ne "valstybei" atrodo sveikos ir normalios. 'Valsybė' mumis taip uoliai rūpinasi, kad rėk nerėkęs, ačiū, nereikia, vistiek būsi apdraustas, paskiepytas ir steriliai pagimdytas. Nes ne tau spręsti, kas tau geriau. Už tave pagalvos ir apsaugos tave ir tavo kūdikį nuo tavo "vduramžiškumo". Kas gi už to žodžio valstybė? - geriau neįvardinsi - 'technologinės ir biurokratinės medicinos konjunktūra'. Šiame kontekste tikrai nenustebsiu, kai šiuo metu neblogai iš gimdymų priėmimo verslo uždirbantis medicinos atstovas tokio pat rimtumo veidu neužilgo prabils apie pasenusias apvaisinimo technologijas ir imsis reglamentuoti kas, kaip ir kada gali dalyvauti apvaisinimo procese, o steriliausias, pelningiausias ir moderniausias, būtų, aišku, mėgintuvėlių variantas. Tik publiką reikia tinkamai apdoroti: padaryt tyrimus, aiškiai įrodančius pasenusių metodų grėsmes, paskaičiuot ir nušviest rizikas, o kur dar naujai atsiveriančios genetinio modeliavimo galimybės...
Nesuvokiama protu sita raganu medziokle... Mes griztam i akmens amziu ne taja prasme, kad noretume jog moterys gimdytu olose, mes griztam ten savo samoneje savo mintimis, veiksmais, zodziais, darbais, pagimdytais kazkokios "neisprususios"/ ar "LABAI issilavinusios" visuomenes. Juk visi rekia unisonu uz naturaluma, maista be GMO, svaru neuztersta ora/vandeni, gryzta gyvent i kaimus, perka ar gaminasi patys buities/svaros naturalius produktus, bet gimdyti naturalioj aplinkoj siukstu grieztai draudziama...... Iki kokio absurdo dar teks nukeliaut tai vargsei Lietuvelei...... Matyt ir naturaliu oru kas kvepuoja greit bus medziojami, gi deguonies balionai baisu pelna atnestu........
Galbūt galima palyginti gimdymą su sporto varžybomis, pvz. : rutulio stūmimu. Kad moteriai pavyktų, trenerė gali jai ilgai aiškinti, kaip susikaupti, laikyti tą rutulį, mesti, kaip atsispirti, kaip suktis, kada sustoti, tačiau galima nieko neaiškinti, tiesiog duoti dopingo. Gal todėl, kad dabar moterys gimdo tik vieną ar du kartus, manoma, kad joms neverta išmokti gimdyti, užtenka suleisti gimdymą skatinančių vaistų, kad kažkaip pagimdytų, o jei nieko neišeina, tai operuoti. Bet ar tai teisingas požiūris? Argi nereikia padėti nugalėti gimdymo baimę, pasidalinti patirtimi, paruošti moterį gimdymui, leisti jai padaryti viską, ką gali?
kad laisvos moterys veikiausiai užaugins laisvus vaikus. O tai jau tikrai kelia pavojų sistemai... Nenustebčiau, jei vaikus susirinktų kaip įkalčius...
kad šį kartą net ne dėl medikų piniginių kilo medžioklė. Atimamas pelnas ne toks jau didelis. Padėtis gali būti daug rimtesnė: šita sistema negali pakęsti drąsių, laisvų, savarankiškai mąstančių ir priimančių nepriklausomus sprendimus žmonių. Bijau, kad žingsnis po žingsnio bus dorojamasi su visais bent kiek laisviau galvojančiais. Moterys, dabartinėje Lietuvoje apsisprendžiančios gimdyti namuose yra kaip tik tokios - laisvos ir išdidžios. Tik ar atsiras asmenybių, galinčių tam pasipriešinti?
Kapsui: žinote - aš visą laiką tik taip ir galvojau, tik kažkaip nedrįsau atvirai pareikšti. Bet kitų racionalių argumentų šitam sukeltam vėjui - niekaip nerandu. O juk ir parsidėjo viskas spaudoje nuo vienos rimtos oficialios medikės krokodiliškų ašarų - koks pavojus toms vargšelėms moterėlėms! Bet kas pas ją buvo (iš mano giminių gimdė), matė krokodilę iš arti ir be jokių ašarų.
Dabartinės raganų medžioklės šaknų reikia ieškoti medikų klano piniginėse. (Ir dar gal kažkur)