Savivaldybėms reikėtų leisti pačioms spręsti, kurias ilgąsias gimnazijas palikti, o kurias uždaryti, jeigu jos nesurenka būtino skaičiaus vaikų, mano konservatorius Jurgis Razma.

Jis parengė ir įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms nesivadovauti vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o tik į jas atsižvelgti.

Be to, projekte nurodoma, kad jeigu miestelio ar kaimo mokyklos vidurinio ugdymo programa akredituota atskiru atveju, tokiose mokyklose 11-12 (3-4 gimnazijų) klasių komplektų skaičius ir jų dydis nenustatomi.

J. Razma teigė, kad jo siūlymas susijęs su noru pagelbėti kaimuose ir miesteliuose išlaikyti vidurines mokyklas, kur jos dar yra, ar ilgąsias gimnazijas. Esą reikia žiūrėti ne tik ekonomiškumo, mokslo kokybės kriterijų, bet atsižvelgti ir į tai, kad tokių mokyklų išlaikymas yra gyvybiškai svarbus tiems miesteliams.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.

Naujausi

Komentarai (2)

Rikiuoti
d32013-05-21 01:37

o kodel tas marazmas nesprendzia, kad Lietuvoj butu butinas vaiku skaicius gimnazijoms????????????? tada savivaldybesms atpultu klausimas del tu gimnaziju uzdarymo. kodel marazmui del to neskauda galva? del to, kad buratino galva medine!

Benas2013-05-21 01:30

lIETUVOJE SVIETIMA GALI VALDYTI, KOLUKIO PIRMININKAI, BUCHALTERIAI SANDELININKAI BET TIK NE PATYS SVIETIMO SISTEMOS ZMONES. dl to ir nyksta lietuvele kaimai ir miesteliai. jei valdantys zmones valstybes svietima sulygina su Gariunais tai ka gali sbeketi apie tokius individus?

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi