Ekspertai: ekonominė krizė Ukrainoje bus įveikta iki metų pabaigos(4)

Politinė krizė Ukrainoje gali neperaugti į ekonominę, teigia Aukštosios ekonomikos mokyklos (AEM) Plėtros centro ekspertai. 2014 metais šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis bus visiškai nedidelis, atsižvelgiant į politinę situaciją: tik -1,1 procento. O jau nuo 2015 metų Ukrainos ekonomika įžengs į stabilaus augimo trajektoriją. Oficiali prognozė pesimistiškesnė – Finansų ministerija prognozuoja 3 proc. BVP nuosmukį.

AEM prognozė daug šviesesnė nei Vakarų analitikų ir netgi pačios Ukrainos valdžios lūkesčiai, – joje teigiama, kad politinė krizė neužsitęs ir kad bus gauta 35 mlrd. dolerių finansinė parama. Bet „rizikos kaip niekad didelės“, perspėja ekspertai specialiojoje Ukrainos temai skirtoje ataskaitoje, įtrauktoje į AEM biuletenį.

Jeigu artimiausiais mėnesiais politinė krizė nesibaigs ir šalis negaus finansinės paramos, grivinos devalvacija gali siekti 50 procentų. Tai reiškia, kad infliacija spartės, o privačiame sektoriuje daugės bankrotų. Bet tai ne katastrofa, tvirtina analitikai: tokiu keliu jau žengė ne viena šalis.

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų Ukrainos ekonomika 2015 – 2017 m. laikotarpiu augs 1,4 – 2,3 proc. per metus. Dėl nevykdomų reformų ir kitų rizikų Ukrainos ekonomika gali būti įsukta į „daugiametę stagfliacijos spiralę“.

Viltys, kad iš šios painios situacijos pavyks išbristi, išties yra pagrįstos: apie savo planus Ukrainai skirti 32 – 37 mlrd. dolerių paramą jau paskelbė kelios šalys. ES pažadėjo 11 mlrd. eurų paramos paketą, dar 15 – 20 mlrd. dolerių gali skirti Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Japonija ketina skirti iki 1,5 mlrd. dolerių, Jungtinės Valstijos – dar 1 mlrd. dolerių.

Kaip jau neseniai skelbė Ukraina, jai prireiks 35 mlrd. dolerių paramos. Šių lėšų, teigia ekspertai, turėtų pakakti mokėjimo balansui palaikyti, su sąlyga, jei kapitalo nutekėjimas bus saikingas, o grivina šiais metais nuvertės ne daugiau kaip 25 procentais.

Tiesa, Ukrainos užsienio skola augs, o jos dydis ir šiandien kelia didelį galvos skausmą šaliai. 2013 m. pabaigoje bendra užsienio šalies skola siekė apie 146 mlrd. dolerių, per 80 proc. BVP.

Ukrainos eksportas atsidūrė rizikos zonoje, tačiau vertės išraiška jį pavyks išlaikyti 2013 m. lygio (64 mlrd.

dolerių), teigia ekspertai. Tam turėtų padėti devalvacija, didėjanti išorinė paklausa ir planai sukurti laisvosios prekybos su ES zoną.

Tuo tarpu importo apimtys, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, sumažės dar daugiau, o vėliau, augant ekonomikai, pamažu ims kilti. Einamųjų operacijų sąskaitų deficitas, teigia ekspertai, per metus sumažės nuo 9 iki 7 proc.

BVP.

Ekspertų prognozėmis, prekyba tarp Ukrainos ir Rusijos mažės abiem kryptimis. Ukraina sieks diversifikuoti importą ES naudai. Grivinos devalvacija stums iš Ukrainos parduotuvių Rusijos produkciją, ir vien tik rusiškų dujų vartojimas artimiausioje ateityje nesikeis.

Daugelis analitikų susiklosčiusiomis aplinkybėmis prognozuoja didesnį nuosmukį Ukrainoje nei AEM. Remiantis Ukrainos finansų ministerijos prognozėmis, šalies ekonomika šiais metais nusmuks 3 procentais. „JPMorgan“ prognozuoja 3,2 proc. šalies BVP nuosmukį, „Reiffeizenbank“ – nuo 3 iki 7 procentų.

Eltos inf.

Naujausi

Juodojoje jūroje dronais atakuoti du Turkijos bendrovių laivaiPasaulis · 2026-08-04Seutos krizė apnuogino Lietuvos dviveidiškumąPolitika · 2026-08-04Ukraina iki žiemos nepradės gaminti „Patriot“ raketųPasaulis · 2026-08-04Valerijus Zalužnas laidoja Ukrainos kelią į NATO – Lietuva su tuo nesitaikstysPasaulis · 2026-08-04