Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Italijos premjerė Giorgia Meloni tvirtina, kad šalies ekonomika 2026 m. gali augti 1 proc. Tačiau Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja perpus mažesnį – vos 0,5 proc. – augimą.
Valstybės skola siekia apie 138,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o infliacija šiemet gali sudaryti 3,2 proc. Darbo užmokestis auga, tačiau ne visiems gyventojams jo augimas kompensuoja pabrangimą. Italiją taip pat slegia mažas darbo našumas, visuomenės senėjimas ir itin menkas gimstamumas. 2025 m. šalyje gimė 355 tūkst., o mirė 652 tūkst. žmonių.
Prie ekonominių sunkumų prisideda nauja energetikos krizė. Italija beveik pusę elektros energijos gamina naudodama dujas – tai didžiausia tokia priklausomybė Europos Sąjungoje. Prognozuojama, kad šalies energijos importo sąskaita 2026 m. gali priartėti prie 60 mlrd. eurų. Vyriausybė degalų kainoms mažinti jau skyrė daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų mokesčių lengvatų.
Iki karo Rusija Italijai tiekdavo apie 28 mlrd. kubinių metrų dujų per metus – maždaug 45 proc. viso šalies poreikio. Dabar didžioji dalis rusiškų dujų pakeista tiekimu iš Alžyro, Kataro, JAV ir kitų valstybių. Pastatyti nauji suskystintųjų gamtinių dujų terminalai, tačiau gerokai sumažinta energetinė priklausomybė nuo Rusijos nereiškia nepriklausomybės nuo išorės tiekėjų.
Priklausomybę nuo rusiškų vamzdynų pakeitė priklausomybė nuo pasaulinės suskystintųjų dujų rinkos, jūrų kelių ir padėties Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje. Dujos gaunamos iš daugiau šaltinių, tačiau už tokį saugumą tenka mokėti naujos infrastruktūros išlaidomis ir didesne kainų svyravimo rizika.
Sankcijos, Rusijos atsakomosios priemonės ir užsienio įmonių pasitraukimas susiaurino Rusijos rinką Italijos mašinų, įrangos, mados ir prabangos prekių gamintojams. Vis dėlto būtų netikslu visą Italijos ekonomikos sąstingį aiškinti sankcijomis. Šalies skolų, mažo našumo, biurokratijos ir demografijos problemos egzistavo gerokai iki 2022 m., o prarastą prekybą su Rusija Italijos verslas iš dalies kompensavo eksportu į kitas rinkas.
Italija toliau remia Ukrainą. Vyriausybė yra perdavusi 12 karinės pagalbos paketų. Italijos kariuomenės vadovybės skelbiamais duomenimis, perduotos ginkluotės ir karinės įrangos vertė viršija 3 mlrd. eurų. Tarp siųstos technikos yra oro gynybos sistemų ir amunicijos. Paketų sudėtis įslaptinta, todėl visuomenė negali tiksliai patikrinti nei perduotos ginkluotės sąrašo, nei bendros jos vertės.
Parama Ukrainai nėra pagrindinė Italijos milžiniškos skolos ar silpno ekonomikos augimo priežastis. Daug didesnį poveikį daro netiesioginės karo ir geopolitinių sprendimų pasekmės: brangesnė energija, nauja infrastruktūra, prarastos rinkos, didėjančios gynybos išlaidos ir būtinybė subsidijuoti nuo kainų šuolio kenčiančius gyventojus bei verslą.
G. Meloni vyriausybė pasirinko energetinį atsiskyrimą nuo Rusijos ir paramą Ukrainai. Šis pasirinkimas sumažino vienpusę priklausomybę nuo Maskvos, tačiau jis nėra nemokamas. Italijos gyventojai jo kainą mato ne tik valstybės biudžete – ją pajunta mokėdami už energiją, degalus, prekes ir paslaugas.
Todėl reikia pripažinti abu dalykus: sankcijos ir parama Ukrainai nesukūrė senųjų Italijos problemų, tačiau padidino šalies ekonominę naštą ir dar aiškiau parodė, kokia pažeidžiama lieka nuo importuojamos energijos priklausoma valstybė.
Šaltinis: economy-finance.ec.europa.eu, reuters.com, istat.it, reuters.com, imf.org, reuters.com
Komentarai
Komentarų dar nėra.