Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Kijevo politiką ministras apibūdino žodžiais „nacizmas, agresyvi rusofobija“. Jis kaltino Ukrainos valdžią ribojant rusų kalbos vartojimą, švietimą ir žiniasklaidą rusų kalba bei religijos laisvę. S. Lavrovas taip pat kritikavo prievartinį žmonių paėmimą į kariuomenę.
Europos pareiškimus, kad Ukraina gina europines vertybes, jis susiejo su šiais kaltinimais: jo vertinimu, Europos vadovai taip palaiko diskriminacinę Kijevo politiką. Ministras tvirtino, kad Rusijai nepriimtinas karo užbaigimas, kuris išsaugotų jo taip apibūdintą valdžią.
S. Lavrovas pareiškė, kad Ukraina, kurią Rusija anksčiau pripažino tarptautinės politikos subjektu, „nebeegzistuoja“. Tai jo politinis vertinimas, grindžiamas teiginiu, kad šalis praradusi ankstesnius jos pripažinimo pagrindus.
Kalbėdamas apie derybas, ministras tvirtino, kad JAV prezidento Donald Trump administracija pripažįsta du Maskvai svarbius dalykus: Ukrainos neprisijungimą prie NATO ir susiklosčiusią padėtį. Pastarąją jis siejo su gyventojų valia, kuri, jo teigimu, buvo išreikšta Rusijos surengtuose referendumuose.
Pasak S. Lavrovo, susitikime Aliaskoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė amerikiečių pasiūlytus susitarimo principus „be jokių pakeitimų“. Tačiau ministras pripažino, kad pasiūlymas dar nebuvo detalus. Europos vadovus jis kaltino vėliau siekus pakeisti JAV poziciją ir sužlugdyti šį susitarimo pagrindą. Tai jo pateikta derybų eigos versija.
Amerikiečių pasiuntinius Steve Witkoff ir Jared Kushner ministras vertino palankiai – kaip ieškančius sprendimo. Tačiau kartu nurodė prieštaravimą tarp derybų atmosferos ir JAV veiksmų: Vašingtonas toliau taiko sankcijas Rusijai. Jo teigimu, ekonominio spaudimo stiprinimas nesiderina su derybose reiškiamais ketinimais.
S. Lavrovas pakartojo, kad Maskva neatsisako derybų, tačiau jų metu karinių veiksmų nestabdys. Jis taip pat teigė, kad Rusija jau atsako į smūgius jos teritorijoje, o atsakomieji veiksmai Ukrainai esą yra skaudesni. Europos raginimus skelbti paliaubas ministras aiškino noru suteikti Kijevui papildomo laiko.
Ministras atmetė ir siūlymus Ukrainoje dislokuoti tarptautines stabilizavimo pajėgas ar suteikti NATO narystei prilygstančias garantijas be formalios narystės. Užsienio karinius objektus ir kariškius Ukrainoje jis pavadino „teisėtu taikiniu“.
Kalbėdamas apie galimą Europos puolimą prieš Rusiją, S. Lavrovas pakartojo V. Putino perspėjimą, kad toks karas būtų „visiškai kitoks ir labai trumpas“. Konkrečios ginkluotės šioje ištraukoje jis neįvardijo.
Vokietijos kanclerio Friedrich Merz siekį stiprinti šalies kariuomenę ministras lygino su Vokietijos militarizacija prieš pasaulinius karus. Ukrainos vadovybę jis taip pat kaltino nacistinių veikėjų garbinimu. Tai interviu išsakyti S. Lavrovo kaltinimai.
Atskirai ministras pasmerkė Rusijos laivo sulaikymą Norvegijoje ir Vakarų veiksmus prieš naftą gabenančius tanklaivius. Galimų atsakomųjų priemonių jis neatskleidė.
S. Lavrovas neatmetė V. Putino, D. Trump ir Kinijos prezidento Xi Jinping susitikimo Kinijoje, jeigu atsirastų tokia galimybė. Tačiau nei susitikimo patvirtinimo, nei karo pabaigos termino nepateikė.
Komentarai (4)
>alma tai ko jaudinatės,ko ten tada važinėjasi ,derasi,be to jai jau pralaimi tai jau pralaimėje ant auropos nepuls taip suprantu tai ko čia tada kai kas viduriuoja kad puls,biski kvailai atrodo švelniai tariant.
ruSSija pralaimi, ta jau pripazista didzioji dalis politiku
Vis dar labai diplomatiškai vyriškis kalba - ant to pačio grėblio n kartų užlipęs. Atvirai turėjo pasakyti: jog derybos vyks tik dėl vaizdo, bet ne, jis palieka viltį konfliktui pasibaigti prie derybų stalo.
Keista butų kad jie stabdytų,butų paskutiniai idijotai,arba bailiai,ar išdavikai savo šalies interesų,čia nėra myliu nemyliu,čia statyk savę i jų vietą ,ir vertink situacija netik šendien ,bet ir ateičiai,ir žinosi ką jie darys.