Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
SAFE – ES programa, pagal kurią valstybės gali gauti ilgalaikes paskolas bendriems gynybos įrangos pirkimams. ES pati skolinasi finansų rinkose ir šias lėšas perskolina valstybėms. Gavusi paskolą Lietuva turėtų ją grąžinti ir mokėti palūkanas.
Žinoma, negrąžinama parama valstybei būtų kur kas naudingesnė negu paskola su palūkanomis. „Ekspertai.eu“ kreipėsi į premjerą norėdami išsiaiškinti, ar jau nuspręsta papildomai skolintis, ar keisis sistemos įrengimo terminai ir ar nepalankiam Komisijos atsakymui buvo pasirengta iš anksto.
Spalio 30 d. Vyriausybės komunikacijos departamentas redakcijai nurodė, kad sprendimas dėl antidroninės sistemos finansavimo dar nepriimtas. Svarstomos nacionalinio biudžeto lėšos, ES finansinės priemonės, įskaitant SAFE paskolas, ir galimybė derinti skirtingus šaltinius.
Renkantis modelį žadama įvertinti jo sąlygas, valstybės finansinius įsipareigojimus ir ilgalaikius gynybos poreikius. Su regiono partneriais numatoma tartis dėl bendrų technologinių bei finansavimo sprendimų, kad valstybių kuriamos sistemos būtų suderinamos, o lėšos panaudojamos veiksmingiau.
Į klausimą, ar negauta dotacija keičia Lietuvos antidroninės sistemos įrengimo terminą, departamentas atsakė, kad reikia pasirinkti technologijas, įsigyti įrangą ir ją integruoti į bendrą oro erdvės stebėjimo bei gynybos sistemą. EK atsakymą jis pripažino svarbia aplinkybe planuojant darbus, tačiau nei patvirtino, nei paneigė, kad dėl negautos dotacijos sistemos įrengimas užtruks. Departamentas patikino, kad diskusijos orientuotos į sprendimų paiešką, „o ne į išankstinį atskirų projekto terminų keitimą“.
Tuo metu atskiriems apsaugos nuo dronų projektams europinis finansavimas jau numatomas. Vidaus reikalų ministerija spalio 14 d. paskelbė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos projektui planuojama skirti daugiau kaip 32 mln. eurų. Už juos numatyta įrengti pasienio stebėjimo bokštus, radarus ir dronų neutralizavimo sistemas, įsigyti bepiločių bei apmokyti operatorius.
Apie gerokai didesnį Lietuvos finansavimo poreikį „Ekspertai.eu“ jau skelbė 2026 m. rugsėjo 30 d. Krašto apsaugos ministerija tuomet redakcijai patvirtino, kad 2026–2030 m. oro erdvės stebėjimui, oro gynybai ir elektroninei karybai suplanuota 2,03 mlrd. eurų. Mažajai oro gynybai, skirtai kovoti su žemai skraidančiomis grėsmėmis, papildomai reikėtų iki 1 mlrd. eurų.
Taigi viešai įvardytas papildomas Lietuvos poreikis siekė iki milijardo eurų, kai visoms trims Baltijos valstybėms prašyta pusės milijardo dotacijos. Vieni pranešimai skirti daugiamečiams planams, kiti – atskiriems pirkiniams, dar kiti – papildomų pinigų paieškoms. Valdžia iš gyventojų, regis, tikisi neblogos gynybos buhalterio kvalifikacijos: susigaudyti, kurie milijonai jau įskaičiuoti į milijardus, o kuriuos dar teks pridėti, paliekama savarankiškai.
Norėdama patikrinti, ar Vyriausybė iš anksto turėjo atsarginį finansavimo planą, redakcija klausė: „Ar prieš pateikdama prašymą Europos Komisijai Vyriausybė buvo numačiusi, iš ko finansuos Lietuvos dalį, jeigu prašymas nebus patenkintas?“
Departamentas atsakė, kad ES parama nelaikoma vieninteliu galimu finansavimo modeliu, o „šiuo metu visos galimos finansavimo alternatyvos tebėra vertinamos“. Konkretaus iš anksto numatyto šaltinio neįvardijo.
Negautą dotaciją ir pasiūlymą vietoj jos skolintis M. Sinkevičius susiejo su nepakankamu europiniu solidarumu: „Ir tas nesupratimas arba nepakankamas solidarumas Europos Sąjungos viduje šiek tiek stebina.“
Komentarai (2)
Čia tai nauja naujiena radau kokie stebuklai Lietuvoje atsirado-Riaušių bylos dalyviai: išvykti galime tik su leidimu .youtube.com/shorts/LNpDf8M4jyw
Griūk negyvas. Nuo kada valdantiesiems rūpi, kad reiks atiduoti skolas?