Lietuva klesti vis labiau, o skolintis reikia vis daugiau(1)

Valdžios atstovai nuolat skelbia apie augančią ekonomiką, didėjančius atlyginimus, rekordines biudžeto pajamas ir istorinę valstybės pažangą. Tačiau kartu Lietuva planuoja vis didesnius biudžeto deficitus ir sparčiai augančią valstybės skolą.

Spalio 20 d. Valstybės kontrolė paskelbė analizę, kurioje perspėja apie didėjančias viešųjų finansų rizikas.

Pagal 2027–2029 m. biudžeto projektą, 2027 m. valdžios sektoriaus deficitas numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2028 m. – 4,6 proc., o 2029 m. jis turėtų išlikti arti 4 proc.

Valstybės skola nuo maždaug 44 proc. BVP 2026 m. turėtų išaugti iki 48,2 proc. 2027 m. ir viršyti 54 proc. 2029 m.

Didėja ir skolos aptarnavimo kaina. Valstybės kontrolės prognozėmis, palūkanų išlaidos nuo maždaug milijardo eurų 2026 m. gali išaugti iki beveik dviejų milijardų 2029 m.

Tai pinigai, kurių nebus galima skirti mokykloms, ligoninėms, keliams ar kitoms valstybės reikmėms, nes juos teks sumokėti kreditoriams.

Kodėl daugiau kaip du dešimtmečius augant Lietuvos ekonomikai valstybės priklausomybė nuo skolintų pinigų ne mažėja, o didėja? Kiek dar dešimtmečių reikia ekonomikai augti, kad valdžia išmoktų subalansuoti pajamas ir išlaidas?

Finansų ministerijos pateiktame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta apie 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų.

Kodėl net ir surinkdama rekordines pajamas valstybė planuoja išleisti gerokai daugiau, nei gauna?

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad deficito augimą lemia ne vien gynybos finansavimas. Didėja ir socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo bei viešojo sektoriaus išlaidos, ne visada užtikrinant ilgalaikius jų finansavimo šaltinius.

Vadinasi, visko paaiškinti vien būtinybe atgrasyti Rusiją nepakanka.

Kokį konkretų planą Vyriausybė turi deficitui mažinti? Kuriais metais Lietuva numato pasiekti subalansuotą biudžetą? Kada bent jau ekonominio augimo laikotarpiu valstybė pradės mažinti skolos naštą?

Žinoma, galime save guosti, kad skolinasi ir turtingos valstybės. Be to, dalis kasmet pasiskolinamų lėšų naudojama ankstesnėms skoloms grąžinti, todėl visos skolinimosi sumos negalima laikyti nauju biudžeto deficitu.

Tačiau kai skola didėja net ekonomikos augimo laikotarpiu, o jos aptarnavimas kasmet kainuoja vis daugiau, visuomenė turi teisę žinoti, kokią ilgalaikę naudą gaus už šiuos įsipareigojimus.

Valstybės kontrolė taip pat perspėja, kad biudžeto projekte numatytas išlaidų augimas reikšmingai neatitinka Lietuvos fiskalinio struktūrinio plano ir fiskalinės drausmės reikalavimų, net įvertinus gynybos finansavimui taikomą išlygą.

Lietuvos politiniai lyderiai nuolat kalba apie valstybės stiprėjimą, klestėjimą ir istorinę pažangą. Tačiau vien didėjančios biudžeto pajamos dar neįrodo, kad valstybės finansai tampa tvaresni.

Po beveik keturių nepriklausomybės dešimtmečių ir daugiau kaip 22 metų Europos Sąjungoje Lietuvos valdžia vis dar nėra pateikusi aiškaus termino, kada valstybės išlaidos pagaliau nebeviršys jos pajamų.

Kol kas istorinę pažangą lydi vis didesnės sąskaitos būsimiems mokesčių mokėtojams.

Šaltinis: valstybeskontrole.lt, finmin.lrv.lt