Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė perspėjo, kad atskirų valstybių pasiekta pažanga savaime neužtikrina viso projekto sėkmės.
Problema neapsiriboja statybų terminais. Skirtingose šalyse gali nesutapti darbų grafikai, finansavimas ir pasirengimas eksploatuoti geležinkelį. Todėl net užbaigti ruožai gali likti ribotai naudingi.
Finansinė padėtis taip pat įspūdinga. 2024 m. Baltijos šalių auditoriai apskaičiavo, kad visam projektui užbaigti papildomai reikės 19 mlrd. eurų, iš jų Lietuvai – 8,7 mlrd. eurų.
Bendra „Rail Baltica“ projekto vertė išaugo nuo 5,8 mlrd. iki 23,8 mlrd. eurų. Tačiau aiškaus galutinio viso projekto užbaigimo termino iki šiol nėra.
Spalio 29–30 d. Vilniuje penkių valstybių auditoriai aptaria projekto pažangą ir rizikas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos atlieka bendrą auditą, kuriame vertinamas finansavimas, viešieji pirkimai, sutarčių valdymas ir galimi vėlavimai.
„Ekspertai.eu“ jau anksčiau skelbė apie ketverių metų projekto vėlavimą, iki 2034 m. nukeliamą pirmojo etapo terminą ir kelis kartus išaugusią statybų kainą.
„Rail Baltica“ pristatomas ir kaip strateginis karinio mobilumo projektas, būtinas NATO pajėgų judėjimui.
Tačiau dabar aiškėja dar viena esminė rizika: milijardai eurų gali būti investuoti, atskiri geležinkelio ruožai pastatyti, o vientisos, realiai veikiančios tarptautinės jungties vis tiek gali nebūti.
Šaltinis: valstybeskontrole.lt, valstybeskontrole.lt
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.