Vokietijoje vyksta teismas dėl „Nord Stream“ sprogdinimų(3)

Spalio 14 dieną prasidedantis procesas gali tęstis iki vasario. Teisme bus nagrinėjami per kelerius metus surinkti įrodymai apie vieną didžiausių Europos energetikos infrastruktūros sabotažo atvejų.

Kaltinamasis dalyvavimą sprogdinimuose neigia. Ukrainos valdžia taip pat neigia prisidėjusi prie operacijos. Kaltinimai dar nėra teismo nustatyta kaltė.

Byla svarbi Baltijos regionui, kuriame povandeninių vamzdynų, elektros ir ryšių kabelių apsauga tapo vienu esminių saugumo klausimų.

Hamburge prasidėjusiame teismo procese dėl „Nord Stream“ dujotiekių susprogdinimo iškilo naujas teisinis ginčas – ar Rusijos dujotiekių naikinimas karo sąlygomis apskritai gali būti laikomas nusikaltimu.

Buvusio Ukrainos karininko Sergejaus Kuznecovo advokatas Nicola Canestrini pareiškė, kad Rusija šiuos dujotiekius naudojo kaip politinio ir ekonominio spaudimo ginklą. Gynyba ginčija prokuratūros vertinimą, kad buvo užpulta civilinė infrastruktūra.

Prokuroras Stefan Schmidt laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, karinėmis priemonėmis smogiant civiliniams objektams buvo padarytas karo nusikaltimas.

S. Kuznecovo gynėjai paprašė nutraukti bylą. Jie taip pat nurodė, kad kaltinamasis, kaip Ukrainos kariškis, neturi leidimo atskleisti su nacionaliniu saugumu susijusių aplinkybių net savo advokatams.

Pasak gynybos, nėra ir tiesioginių įrodymų, kad S. Kuznecovas buvo operacijai naudotoje jachtoje – jo pirštų atspaudų nerasta, o liudytojai jo ten nematė.

Kaltinamasis per pirmąjį posėdį parodymų nedavė.

Taigi teisme dabar nagrinėjamas ne tik klausimas, kas susprogdino dujotiekius, bet ir ar toks išpuolis gali būti pateisinamas karo aplinkybėmis.

Hamburgo aukštesnysis žemės teismas neleido bendrovėms „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ prisijungti prie baudžiamosios bylos dėl jų dujotiekių susprogdinimo kaip papildomoms kaltinimo šalims.

Rugsėjo 30 d. priimtose nutartyse teismas konstatavo, kad bendrovės neįrodė ypatingo procesinės apsaugos poreikio, būtino tokiam statusui suteikti.

Teismas nurodė, kad kiekvieno dujotiekio atkūrimas kainuotų kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau šios sumos, palyginti su 7,4 mlrd. ir 9,5 mlrd. eurų pradinėmis investicijomis į dujotiekius, nelaikytinos ekonominiu visišku jų praradimu.

Ypač įdomi kita teismo išvada: baudžiamojo proceso paskirtis nėra išsamiai išsiaiškinti visas sprogdinimų aplinkybes, nustatyti kitus galimus atsakingus asmenis ar sukurti teisinį pagrindą Rusijos reikalavimams Ukrainai atlyginti žalą.

Bendrovėms palikta galimybė vėliau pakartotinai prašyti papildomo kaltinimo šalies statuso, jeigu pasikeistų aplinkybės.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul spalio 14 d. pareiškė, kad vyriausybė gerbs bet kokį teismo sprendimą ir atsižvelgs į jo rezultatus formuodama savo politiką.

Ministras atsisakė iš anksto vertinti, kaip galimas Ukrainos valstybės dalyvavimo sprogdinimuose nustatymas paveiktų Vokietijos paramą Kijevui.

Taigi teismo procesas jau įgavo ir aiškią politinę reikšmę: Vokietijos diplomatijos vadovas pripažino, kad bylos rezultatai bus įtraukti į politinių sprendimų vertinimą, tačiau kokie tie sprendimai galėtų būti, neatskleidė.

Hamburge prasidėjus „Nord Stream“ bylai Vokietijos federalinė prokuratūra pareiškė, kad Sergejus Kuznecovas esą vadovavo diversantų grupei, kuri dujotiekius susprogdino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pavedimu. Tai svarbus posūkis, nes Ukrainos valstybinių struktūrų vaidmens versija dabar pateikiama jau oficialiame kaltinime teisme, o ne vien žiniasklaidos publikacijose.

S. Kuznecovas pirmąją proceso dieną parodymų nedavė. Jo gynyba prašo bylą nutraukti ir teigia, kad „Nord Stream“ buvo teisėtas karinis taikinys, nes dujotiekiai buvo Rusijos strateginės infrastruktūros dalis. Advokatai taip pat tvirtina, kad kaltinamasis negali išsamiai gintis neatskleisdamas Ukrainos valstybės paslapčių.

Prokuratūra laikosi priešingos pozicijos ir vamzdynus vertina kaip civilinę infrastruktūrą, todėl kaltinime yra ir karo nusikaltimo elementas.

Dar viena svarbi detalė – Vokietijos tyrėjai turi S. Kuznecovo pokalbių įrašų iš laikotarpio, kai jis buvo suimtas Italijoje. Juose jis esą kalbėjo, kad dabar būtų tinkamas laikas viešai paskelbti, jog „Nord Stream“ susprogdinimas buvo oficiali karinė operacija, o kitame pokalbyje skundėsi, kad Ukraina ir prezidentas Vladimiras Zelenskis jį paliko vieną.

Taigi byla jau gerokai peržengia vieno kaltinamojo atsakomybės klausimą. Teismui teks vertinti, ar tai buvo savarankiška diversantų operacija, ar Ukrainos valstybės struktūrų organizuota karinė operacija.

Hamburge pradėtame teismo procese dėl 2022 m. susprogdintų „Nord Stream“ dujotiekių išryškėjo esminis teisinis ginčas: ar Rusijos energetikos infrastruktūros sunaikinimas galėjo būti teisėta karinė operacija, ar tai buvo karo nusikaltimas.

Vokietijos prokuroras Stefan Schmidt teisme pareiškė, kad kaltinamasis, buvęs Ukrainos karininkas Sergejus Kuznecovas, veikdamas Ukrainos valstybės vardu, dalyvavo karinėje operacijoje prieš civilinę infrastruktūrą. Prokuratūra šiuos veiksmus vertina kaip galimą karo nusikaltimą.

Tačiau kaltinamojo advokatai laikosi priešingos pozicijos. Jie teigia, kad Rusija dujotiekius naudojo kaip ekonominio ir politinio spaudimo priemonę, todėl ši infrastruktūra galėjo būti teisėtas karinis taikinys. Gynyba reikalauja nutraukti baudžiamąjį procesą.

Paaiškėjo ir dar viena reikšminga aplinkybė. Hamburgo aukštesnysis žemės teismas rugsėjo 30 d. nutartimis neleido bendrovėms „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ prisijungti prie baudžiamosios bylos kaip papildomoms kaltintojoms. Teismas konstatavo, kad nėra įstatyme numatytų ypatingų aplinkybių, pagrindžiančių tokį procesinį dalyvavimą.

Taigi Vokietijos teismui teks spręsti ne tik dėl konkretaus Ukrainos piliečio galimo dalyvavimo sprogdinimuose, bet ir dėl esminio klausimo – ar karo metu Rusijos energetikos infrastruktūra galėjo būti teisėtai sunaikinta kariniais tikslais.

Kol kas S. Kuznecovo kaltė nenustatyta, o Ukraina savo dalyvavimą dujotiekių sprogdinimuose neigia.

Vokietijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Oliver Schröm spalio 14 d. interviu pareiškė, kad JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojai apie planuojamą „Nord Stream“ dujotiekių susprogdinimą žinojo dar iki 2022 metų rugsėjį įvykdytos diversijos.

Pasak O. Schrömo, operaciją rengę ukrainiečiai iš anksto susisiekė su JAV žvalgybos darbuotojais. Šie iš pradžių planui neprieštaravo ir net svarstė galimybę prisidėti prie jo finansavimo.

Apie planą sužinojus Nyderlandų žvalgybai, amerikiečiai perspėjo Vokietiją ir kitas sąjungininkes. Tačiau, žurnalisto teigimu, CŽV darbuotojai niekada aiškiai nepareikalavo nutraukti pasirengimo sprogdinimams.

O. Schröm taip pat teigia, kad tuometinio Vokietijos kanclerio Olaf Scholz vyriausybė apie rengiamą diversiją buvo informuota, tačiau pakankamų dujotiekių apsaugos priemonių nesiėmė.

O. Schröm ir jo kolegos Ulrich Thiele tyrimo duomenimis, operacijai pritarė tuometinis Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, tačiau prezidentas Vladimiras Zelenskis jos neužsakė.

Šie teiginiai yra žurnalistinio tyrimo išvados, o ne Vokietijos teismo nustatyti faktai.

Šaltinis: aljazeera.com, reuters.com, afp.com, apnews.com, justiz.hamburg.de, tagesschau.de, n-tv.de

Naujausi

Ministerija neprisidės prie „Taurus“ gamintojos pristatymo užsienyjeKaras ir taika · 2026-10-22Žalioji Europos lyderystė – išlaidos garantuotos, rezultatas ne: JAV traukiasi iš bendrų įsipareigojimųUžsienis · 2026-10-26„Tautos namų“ išlaikymą valdžia palieka ateičiaiPolitika · 2026-10-26Lietuva klesti vis labiau, o skolintis reikia vis daugiauPolitika · 2026-10-26