Energetikos ministerija „Ekspertai.eu“ redakciją informavo, kad galutinė terminalo finansavimo struktūra dar nepatvirtinta. Preliminarus projekto biudžetas šiuo metu siekia 300 mln. eurų, o jį numatoma finansuoti „KN Energies“ nuosavomis ir (arba) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšomis.

Projektui jau skirta 3,02 mln. eurų CEF parama, tačiau šie pinigai bus naudojami tik tyrimams ir studijoms, o ne terminalo statybai.

Ministerija redakcijai taip pat nurodė, kad būsimi terminalo naudotojai prie statybos investicijų tiesiogiai neprisidės. Tačiau tame pačiame atsakyme paaiškino, kad „KN Energies“ investicijas susigrąžins iš komercinių terminalo paslaugų pajamų.

Paprastai tariant, būsimi naudotojai terminalo statybos nefinansuos tiesiogiai. Tačiau investicijoms atsipirkti reikalingos pajamos vėliau turės būti surinktos iš terminalo paslaugų pirkėjų.

Kokio dydžio bus šie mokesčiai, ministerija neatskleidė, nes konkrečios paslaugų teikimo ir atsiskaitymo sąlygos dar nepatvirtintos. Jeigu terminalo paslaugomis naudosis pramonės įmonės, šios išlaidos taps jų veiklos sąnaudomis ir gali atsispindėti galutinėje gaminių kainoje.

Ministerija pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšų terminalui skirti neplanuojama, o jo statybos išlaidų neketinama užkrauti energijos vartotojams.

Tačiau tai nereiškia, kad projektas bus statomas vien privačiais pinigais. „KN Energies“ yra valstybės valdoma bendrovė, todėl jos į projektą investuotos nuosavos lėšos yra pačios bendrovės kapitalas. Jeigu investicija neatsipirktų taip, kaip planuojama, tai galėtų reikšti mažesnius bendrovės dividendus valstybei arba mažiau lėšų kitoms jos investicijoms.

Taigi valstybės svarbiu pripažintas 300 mln. eurų vertės projektas stumiamas į priekį dar nepatvirtinus galutinio finansavimo modelio, nenustačius būsimų paslaugų kainų ir tiksliai nežinant, kiek pinigų turės skirti pati „KN Energies“.

Kol kas aišku tik tiek: jeigu terminalas bus pastatytas, investicijas numatoma susigrąžinti iš jo naudotojų. Jie statybos nefinansuos šiandien, tačiau už jos kaštus mokės naudodamiesi terminalo paslaugomis.

Susiję:

Klaipėdoje planuojamas iki 300 mln. eurų CO₂ terminalas – dujos bus plukdomos saugoti į Šiaurės jūrą

Komentarai (1)

Rikiuoti
O2026-09-04 19:01

Dar kuri nors valstybė stato tokius terminalus ir kiek jie kainuoja? Ar čia nebus panašiai, kaip su elektra? Užtenka panagrinėti LEA duomenis ir matai, jog didmeninė kaina 2026m liepą buvo 7 ct/kwh, bet vartotojo galutinėje kainoje tie 7 ct virsta 14,1 ct. "2026m.lieposmėnesįgalutinėelektroskainavartotojamsLietuvojebuvo28,8ct/kWh,arba13,4proc.didesnėneibirželį(25,4ct/kWh)ir18,5proc. didesnėnei 2025m. liepą(24,3ct/kWh). PalyginussuESšaliųkainųvidurkiu(26,1ct/kWh), Lietuvojekainabuvo10,2proc.didesnė.Didmeninė elektroskainaLietuvojeper liepąsumažėjo19proc., bet kainagalutiniamvartotojui padidėjo13procentų.Augimągalėjo lemti ateities sandorių prognozuojamodidmeniniųelektroskainųdidėjimas79–95Eur/MWh, kai priešmetusprognozuotas17–50Eur/MWhribose. Tai gali turėti įtakos tiekėjųtarifų,tinklomokesčiųirkitųreguliuojamųdedamųjųpokyčiams,todėlnevisadagalutinėkainatiesiogiaikoreliuojasubiržoskainomis." Supratot ką nors? Garantinio tiekimo kaina 07 mėn buvo 21 ct.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi