Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Lapkričio 6 d. Valstybės kontrolė, vykdanti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, paskelbė perspėjimą dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto ir jau prisiimtų valstybės finansinių įsipareigojimų.
Institucijos vertinimu, 2029 m. biudžeto deficitas gali priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – prie 60 proc. BVP.
Tai gerokai didesni rodikliai, negu numatyta Vyriausybės prognozėse.
Didėjant skolai, augs ir jos aptarnavimo išlaidos. 2026 m. palūkanoms numatyta apie 1 mlrd. eurų, o 2029 m. gali prireikti jau 2,1 mlrd. eurų.
Tai pinigai, kurių nebebus galima skirti kitoms valstybės reikmėms.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad biudžeto projekte nepakankamai įvertinti jau prisiimti ir būsimi įsipareigojimai, susiję su pensijomis, atlyginimais, geležinkelių infrastruktūra bei parama Ukrainai.
Be to, numatyta 197 mln. eurų papildomų pajamų, kurių gavimas dar nėra užtikrintas.
Norint 2029 m. biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP, valstybės finansų balansą reikėtų pagerinti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.
Fiskalinė institucija siūlo ieškoti tvarių pajamų šaltinių – peržiūrėti mokestines lengvatas, plėsti mokesčių bazę ir gerinti mokesčių surinkimą.
Tačiau Lietuva turi ir istorinį uždavinį – demonstruoti lyderystę atgrasant Rusiją.
Šalies vadovai nuosekliai pabrėžia būtinybę stiprinti karinę galią, įsigyti modernią ginkluotę ir remti Ukrainą. Todėl augantis deficitas ir valstybės skola kelia ne tik finansinius, bet ir strateginius klausimus.
Lietuvos deklaruojama lyderystė Rusijos atgrasymo srityje reiškia siekį ne mažinti gynybos ambicijas, o užtikrinti pakankamą finansavimą joms įgyvendinti.
Valstybės kontrolei perspėjant apie milijardinius finansavimo trūkumus, Vyriausybei teks aiškiai parodyti, iš kur bus paimti pinigai ne tik jau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, bet ir dar didesnėms investicijoms į Rusijos atgrasymą.
Šaltinis: valstybeskontrole.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.