Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Lietuva mini išskirtinį jubiliejų – kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui lapkričio 3 d. sukako 100 metų.
Vienas ryškiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovų, tarptautinį pripažinimą pelnęs politikas, demokratinių vertybių puoselėtojas, Lietuvos vakarietiškos krypties simbolis ir ilgametis šalies autoriteto pasaulyje stiprintojas.
1926 m. Kaune gimęs V. Adamkus 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur padarė įspūdingą karjerą aplinkosaugos srityje.
Sugrįžęs į Lietuvą jis du kartus buvo išrinktas prezidentu – 1998 ir 2004 metais. Jo vadovavimo laikotarpis siejamas su Lietuvos įsitvirtinimu NATO ir Europos Sąjungoje, demokratinių institucijų stiprinimu bei aktyvia užsienio politika.
V. Adamkus ne kartą pagerbtas aukštais Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimais, o jo gyvenimo kelias pristatomas kaip tarnystės Lietuvai pavyzdys.
Šimtmečio proga rengiami iškilmingi minėjimai, skamba padėkos, sveikinimai ir pagarbos žodžiai.
Tačiau šio iškilaus valstybės vadovo prezidentavimo istorijoje yra ir tarptautinio teismo nustatytų žmogaus teisių pažeidimų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2018 m. nustatė, kad 2005–2006 m., antrosios V. Adamkaus kadencijos metu, Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kankinimų kalėjimas.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos institucijos bendradarbiavo vykdant slaptą įtariamųjų terorizmu kalinimo programą ir pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Tačiau yra ir kita itin iškalbinga aplinkybė.
Remdamasis JAV Senato tyrimo medžiaga, EŽTT nustatė, kad už Lietuvos aukšto rango pareigūnų bendradarbiavimą steigiant slaptą kalėjimą CŽV buvo sumokėjusi kelių milijonų dolerių finansinį atlygį.
Tiksli suma dokumentuose užtušuota, o konkretūs pinigų gavėjai viešai neįvardyti.
V. Adamkus viešai neigė žinojęs apie tokį kalėjimą. Jis tvirtino, kad Lietuvos saugumo pareigūnai buvo jį patikinę, jog tokio objekto šalyje nėra.
Už pralaimėtas bylas Strasbūre ir priteistas kompensacijas moka ne V. Adamkus ar jo tuometiniai politiniai bendražygiai, o Lietuvos valstybė – iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.
Taigi susidaro iškalbingas finansinis balansas: už galimybę Lietuvos teritorijoje laikyti žmones slaptame kalėjime amerikiečiai sumokėjo milijonus, o už nustatytus žmogaus teisių pažeidimus dabar moka Lietuvos visuomenė.
Valdo Adamkaus šimtmetis – proga ne tik pagerbti iškilų valstybės vadovą, bet ir prisiminti, kad jo prezidentavimo laikotarpiu Lietuvos teritorijoje veikė slaptas užsienio žvalgybos kalėjimas, kurio veiklą ir valstybės atsakomybę teko nustatyti tarptautiniam teismui.
Ši istorija verčia kelti klausimą, kas iš tiesų priiminėjo sprendimus Lietuvos valstybėje, jeigu jos teritorijoje galėjo veikti slaptas kankinimų kalėjimas, už bendradarbiavimą buvo mokami milijonai, o konkrečių sprendimų priėmėjų asmeninė atsakomybė taip ir liko nenustatyta.
Įstatymai galiojo visiems, tačiau šioje istorijoje dalyvavę pareigūnai aiškiaio pademonstravo, kad Lietuvos valstybės jiems įstatymai negalioja. O už tokios veiklos pasekmes solidariai moka tie, kurie jokių sprendimų nepriiminėjo – Lietuvos mokesčių mokėtojai.
Komentarai (1)
Senelio pensija pakankama, kad antstolis galėtų kas mėnesį valstybės vardu nuskaičiuoti lėšas už valstybei padarytą tiesioginę žalą, kai teko du kartus sumokėti kompensacijas VA kalėjime kankintiems žmonėms.