Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Prie Šv. Nikolajaus cerkvės grupė kol kas nenustatytų asmenų užpuolė vienuolyno gyventojus. Vienuolis Varsonofijus (Turianskis) buvo nužudytas, inokas Grigorijus ir lavroje gyvenęs pabėgėlis Andrejus Kirijenka – sunkiai sužeisti. Tai patvirtino pati lavra, Ukrainos stačiatikių bažnyčia ir Ukrainos policija.
Apie užpuolimą sužinota maždaug 11.15 val., kai sužeistas Grigorijus sugebėjo nusileisti iki vienuolyno korpusų ir pranešti, kas įvyko. Lavros duomenimis, jam buvo padarytos maždaug keturios durtinės žaizdos, viena jų – kiaurai į plautį. A. Kirijenkos būklė buvo dar sunkesnė – jam taip pat sužalotas plautis, abu vyrai neteko daug kraujo. Iš pradžių jie nugabenti į Slaviansko ligoninę, vėliau pervežti gydyti į Charkovą.
Nužudyto vienuolio mirties aplinkybės pasirodė dar šiurpesnės. Rugpjūčio 24 d. Slaviansko Donbaso srities teismo medicinos ekspertizės skyriaus išduotame mirties liudijime nurodyta, kad Varsonofijus mirė nuo kiauryminės šautinės galvos ir kaklo žaizdos, pažeidusios kaukolės kaulus. Teismo medicinos ekspertas mirties aplinkybes įvardijo kaip užpuolimą siekiant nužudyti, panaudojant rankinį šaunamąjį ginklą. Rugpjūčio 25 d. vienuolis buvo palaidotas lavroje.
Žemiau pateikiamame vaizdo įraše autorius pasakoja kalbėjęsis su vienu iš išgyvenusiųjų. Pasak jo pateikiamos versijos, trys užpuolikai buvo apsirengę ne kaip įprasti Ukrainos kariškiai, o priminė specialiojo dalinio narius. Autorius teigia, kad vyrai du kartus sušuko „Šlovė Ukrainai“, o kai užpultasis atsakė „Šlovė mūsų Viešpačiui Dievui“, jis buvo pradėtas daužyti mediniais tašais, pjaustytos jo rankos, po to kelis kartus smogta peiliu ir žmogus paliktas, manant, kad jis mirė.
Vaizdo įrašo autorius išpuolį vertina kaip galimą sąmoningą bauginimo akciją ir kelia versiją apie Ukrainos specialiojo dalinio „Kraken“ galimą dalyvavimą. Tačiau šioje vietoje būtina atskirti faktus nuo autoriaus versijos: nei Ukrainos policija, nei lavra kol kas nėra nustačiusios užpuolikų tapatybės, o patikimų įrodymų, kad išpuolį įvykdė „Kraken“ ar kitas konkretus Ukrainos karinis dalinys, viešai nepateikta. Pats vaizdo įrašo autorius šią sąsają grindžia savo samprotavimais apie užpuolikų aprangą ir aplinkybes.
Ukrainos Nacionalinė policija patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nužudymo ir pasikėsinimo tyčia nužudyti. Rugpjūčio 25 d. policija viešai daugiau informacijos apie įtariamuosius ar jų priklausomybę nepateikė.
Tačiau vien tai, kas jau nustatyta, yra kraupu: vidury dienos vienuolyne nušautas vienuolis, dar du žmonės subadyti taip, kad buvo pažeisti jų plaučiai ir jie neteko daug kraujo. Kas tai padarė ir kodėl – turi nustatyti tyrimas.
Šaltinis: svlavra.church.ua, news.church.ua, pravda.com.ua, pravda.com.ua, svlavra.church.ua
Komentarai (6)
Na ir vėl Šarijus...Pas mus kunigai pedofiluoja, o čia kažkokia lavra kažkur...Ekspertukai, jūs šarijus atsirinkit bo bus kaip kuriems su latyninom, arestovičiais, jašomis kedmiais.Visi už babkes tie šarijai dirba.Kaip ir su mūs bažnyčios pedofilais.Najaugi tai sunku suprasti?
Turės įtakos įvykių kaitai. Nes tikintieji išėjo į taikų pasipriešinimo žygį. Kas benderovcus/ smogikus, labai nustebino.
Pats tu ne į temą.
Kazin ka galetu pasakyti Lietuvos Baznyciu vadovai ir tikintieji kas vyksta Ukrainoje , tai gal susimastys nebesius mani , mani pinigu rinkikams ir neduok Dieve jeigu ateitu tas karas ir pas mus. Visokiu zmoniu yra ir pas mus , nes pradejo skirstyti i lojalius ir ne lojalius . Tikekime , kad zudykai bus surasti ir gaus ko nusipelne . Tai va lietuviukai , tai pasakyk kas tavo draugas , o po to galima spresti kas tu. Kas palaikot Ukrainos kara susimastykit . Uzuojauta Ukrainos Staciatikiu baznyciai ir jos tikintiesiems .
Paraset didziuli komentara , bet ne i tema . Cia rasoma apie zmoinu zudynes , o cia apie Vasingtona , Vakarus ir nei vieno zodelio uzuojautos . Nors gale butum parases uzuojautos zodzius . Isivele Vasingtonas ir Vakarai i sios valstybes likima , o gal ir i jos prazuti.
Amerikos analitinis centras „Defense Priorities“ paskelbė ataskaitą apie vieną svarbiausių Ukrainos karo aspektų – „moralinės rizikos“ (*moral hazard*) sampratą. Dokumento autorius, didžiosios strategijos specialistas Christopheris McCallionas, nagrinėja situaciją, kai viena šalis ryžtasi rizikuoti, būdama įsitikinusi, kad išlaidas už ją prisiims kas nors kitas. Eksperto nuomone, pagrindinė Vašingtono klaida buvo ne atsisakymas ginti Ukrainą, o tvirto įspūdžio Kijevui sukūrimas, kad jį iš tikrųjų kas nors gins. 2008 metų NATO Bukarešto viršūnių susitikimo sprendimą McCallionas tiesiai vadina „netikra garantija“: jis vienu metu erzino Maskvą ir stiprino Kijevo iliuziją, kad jam viskas leidžiama. 2008-ųjų įvykius Gruzijoje analitikas laiko dabartinio karo generaline repeticija: tuomet Saakašvilis pervertino Amerikos paramos mastą ir įsivėlė į konfliktą, tačiau JAV neįsikišo, o Rusija aiškiai pademonstravo Vakarų įsipareigojimų ribas. Autorius pabrėžia, kad ir Vašingtonas, ir Kijevas turėjo suprasti šį epizodą kaip perspėjimą. Po 2014 metų problema tik gilėjo. Ukraina taip ir netapo NATO nare, tačiau Vakarų tiekiamų ginklų, žvalgybos duomenų ir finansinės paramos srautas nuolat augo. Tokios integracijos pakako, kad Maskva ją suvoktų kaip grėsmę, bet nepakako realiam saugumo „skėčiui“ sukurti. Autorius ypač išskiria 2021 metus, kai vėl suaktyvėjo diskusijos apie Ukrainos stojimą į Aljansą, strateginę partnerystę ir bendras karines pratybas. 2022 metų vasarį „moralinė rizika“ niekur nedingo – ji tik pakeitė formą. Rusijos kariuomenės atsitraukimas nuo Kyjivo Vakaruose ir Ukrainos vadovybėje sukūrė lūkestį, kad, suteikus pakankamai paramos, Rusiją galima visiškai sutriuškinti. Dabar, McCalliono manymu, susiklostė paradoksali padėtis: kai Ukraina pralaimi mūšio lauke ir netenka teritorijų, esą negalima derėtis su Maskva, nes Kijevas pernelyg silpnas. Kai Ukrainos pajėgos pasiekia sėkmės, derybos taip pat neįmanomos, nes galima laimėti dar daugiau. Taip sąlygos pradėti dialogą su Rusija faktiškai išnyksta. Autorius taip pat pažymi Kijevo išmoktą pamoką: ryškūs Ukrainos kariuomenės puolamieji laimėjimai užtikrina didesnį Vakarų ginklų, pinigų ir dėmesio srautą. Todėl karinės operacijos vertinamos ne vien pagal jų operacinį tikslingumą, bet ir pagal gebėjimą sukelti politinį efektą Vašingtone. McCallionas išskiria smūgius Rusijos teritorijoje, Volodymyro Zelenskio prašymus suteikti tolimojo nuotolio ginkluotę, veiksmus prieš Rusijos raketų perspėjimo sistemą ir Kursko srities operaciją. Galiausiai Vašingtonas palaipsniui prisiima rizikas, kurias karo pradžioje pats laikė nepriimtinomis. JAV įsitraukimą plečia ne Ukrainos karinės sėkmės, o būtinybė „gelbėti“ jau padarytas investicijas. Vis dėlto McCallionas savo minties neišplėtoja iki galo. Ukrainos karas gali būti ne vien „moralinės rizikos“, bet ir kur kas pavojingesnės tarpusavio rizikos skatinimo sistemos, apimančios tris ar net keturis dalyvius, jei įskaičiuotume Europą, pavyzdys. Maskva mato laipsnišką Ukrainos virtimą faktiniu NATO priedėliu ir gauna paskatą veikti anksčiau, kol šis procesas netapo negrįžtamas. Kijevas supranta, kad tvirtų Vakarų garantijų nėra, tačiau pinigai skiriami kaskart, kai padėtis tampa kritinė; tai skatina nuolat kelti statymus, kad JAV būtų įtrauktos vis giliau. Vašingtonas, nenorėdamas nei palikti Ukrainos, nei kariauti su Rusija, juda mažais žingsniais: kiekviena nauja paramos dalis ar panaikintas apribojimas turi padėti išvengti tiek Ukrainos pralaimėjimo, tiek tiesioginio JAV įsitraukimo į karą. Briuselis savo ruožtu „gelbėja investicijas“ ir mėgina Ukrainos rankomis spręsti seną geopolitinį konfliktą su Maskva. Pagrindinė ataskaitos išvada: Vakarai negali suteikti Kijevui nei visiškų garantijų, nei net dalinių garantijų be labai realios pasaulinio karo rizikos. Visiškų garantijų perspektyva tapo viena dabartinio konflikto priežasčių, o politika „pinigų duosime, bet nekariausime“ tiesiogiai skatina Ukrainą kelti statymus ir galiausiai gali vesti į tą patį plataus masto karą su Rusija.