Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Garsi indų pasaka apie septynis neregius, kurie pačiupinėję dramblį skirtingai aiškino, kas jis esąs, yra kaip niekada aktuali ir Lietuvos politinėms jėgoms. Vienas šaukia apie regionus, kitas apie pensijas, trečias apie emigrantus ir įvežamą darbo jėgą, ketvirtas apie algas, penktas apie šiukšles, šeštas apie slaptą valstybės užvaldymą, o trisdešimtas – apie mergaitę.
Todėl naujas rūpestis valstybės ir žmonių reikalais reikalauja gerokai sistemingesnio požiūrio, nei egzistuojantis – fragmentinis. Tokia situacija yra, iš dalies, neišvengiama dėl keleto priežasčių.
Tai valstybės valdymo ir savivaldos reikalų platumo bei sudėtingumo apimtys, visuomenėje vykstančių procesų sunkus nuspėjimas – prognozuojamumas. Tai ir valstybės tarnautojų bei politikų ar žurnalistų ir visuomenės veikėjų išsilavinimo spragos, kaip ir netikę ne pačiais prasmingiausiais ritualais virtę seimų bei vyriausybių ir partijų veikimo įpročiai – prasta darbo organizacija, elementarių vadybos ir demokratijos principų nepaisymas.
Ekspertų teigiama, kad dėl blogo valstybių valdymo pasaulis kasmet praranda tiek lėšų, kiek jų skiriama visiems infrastruktūriniams procesams. Bet apie viską iš eilės.
Gerovės valstybės daugumai tikslas
Pirmiausia turi būti aiškiai suformuluotas, įvardintas bei, netgi, įteisintas pagrindinis valstybės ir visuomenės tikslas – gerovės daugumai, o ne saujelei, sukūrimas, bent jau kiekvienoje politinėje organizacijoje. Lietuvos Konstitucijos preambulėje, deja, teturime įrašytą teisinės, o ne teisinės gerovės valstybės sukūrimo siekį.
Tokios valstybės teoriją socialiniai mokslai gvildena jau gerą pusšimtį metų, nustatę pasaulyje egzistuojant septynetą skirtingų jos tipų. Gerovės valstybės pagrindinis bruožas – kiekvieno asmens socialinis apgintumas bei atsparumas kriziniams išbandymams.
Šia prasme, prisiminus maždaug net 35 tūkst. pasitraukusių iš gyvenimo Lietuvoje kiekį, nežiūrint visos pažangos, mūsų valstybę laikyti, netgi, marginalia social – liberalaus tipo menkos gerovės valstybėle, nelabai kyla ranka.
Valstybės gerovė gerovei nelygi, todėl nemažai dėta pastangų jos pamatavimui įvairiais rodikliais. Mums peršamas Tarptautinio valiutos fondo ir visos armijos Briuselio biurokratijos valstybių konkurencingumo indeksas, apimantis 12-os sferų gerą šimtinę rodiklių nėra pats tinkamiausias pažangai ir gerovei pamatuoti, vien jau todėl, kad jis ir suniveliuoja, ir suplaka labai jau skirtingus dalykus – pvz.
mus džiuginantį interneto išsiplėtojimą bei jo kokybę su ... socialine nelygybe.
Todėl, verta valstybėje itin sureikšminti keleto pagrindinių jos gerovės rodiklių visumą: BVP (bendrąjį vidaus produktą, rodantį kiek pagaminama prekių ir sukuriama paslaugų), socialinės nelygybės koeficientą pagal kurį „pirmaujame“ pasaulyje drauge su JAV, tik ten pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis), užimtumą , su juo tampriai susijusį nusikalstamumą (žinoma, su minuso ženklu), urbanistinės, gamtinės ir informacinės aplinkos kokybę – kas per gerovė, jei žiniose gausu blogų žinių, bei žmonių apsirūpinimą būstu , jų sveikatingumą ir ilgaamžiškumą.
Daugelis politikų temoka pasakyti, kad BVP – „ekonomika auga“, „pritrauksime investicijas, kursime darbo vietas“ ir tuo jų žinios apie gerovės daugumai kūrimą baigiasi. Pastebėkime, kad socialinės nelygybės koeficiento neskelbia ES statistikos įstaigos „Eurostat“ kasmet išleidžiamos knygos, o jį galima aptikti tik jos interneto svetainės užkampyje, nors šis rodiklis yra pagrindinis socialiniam teisingumui visuomenėse nusakyti.
Turėdami pagrindinių gerovės rodiklių rinkinį, galime gerokai sustiprinti ir demokratinį veikimą, nes jį įteisinus, premjerams ir ministrams tektų atsiskaitinėti ne lozungais, o labai konkrečiais skaičiais, kaip ir seimūnams atvykus pas rinkėjus.
Įvairiais amžiais žinomieji mąstytojai pabrėždavo vieną ar kitą visuomenės ir valstybės organizavimosi pusę ar siekį. Jie teigė, kad kiekvienoje visuomenėje egzistuoja tam tikras materialus gėris (Adam Smith, Keynes, Frydman), tam tikras jos saugumas-tvarka (Platonas, Hobbes), tam tikra pasirinkimo laisvė (Millis, Hayek) bei teisingumas (Russeou, Marx).
Deja, šie „susisiekiantys indai“ priklauso vienas nuo kito, o kurio nors vieno pernelyg didelis sureikšminimas geriausiu atveju į politikos olimpą atvesdavo eilinį demagogą, tačiau blogiausiu – ir begalę nelaimių. Bandymai sukurti teisingesnę visuomenę neturint gerovės valstybės ar jų sąjungos prielaidų neišvengiamai susidurdavo su aštriu anksčiau egzistavusios tvarkos pasipriešinimu.
Po frydmanizmo vėliava su libertalia ekonominės laisvės dogma naujos pasaulio politinės, socialinės ekonominės tvarkos kūrimui planetą pastaraisiais dešimtmečiais nusiaubė neoliberalizmo taifūnas pasibaigęs pastarąja 2008-2009 metų pasaulio krize, kurioje pasipelnė tik bankai. Kuo daugiau neapgalvotos voliuntaristinės lygiavos, tuo lig šiol būdavo mažesnė gerovė.
Kuo ji mažesnė, menkesnė ir laisvė, o tada ir tvarka palaipsniui mažėja. Kurgi tas „aukso“ vidurys?
Platesnės gerovės siekis be ryškesnio visuomenės evoliucionavimo bendrojo gėrio link supratimo, be gerovės pamatavimo konkrečiais skaičiais liko arba mąstytojų raštuose, arba pasitarnavo siaurų klanų interesams mulkinant tautas po demokratijos, dažniausiai pasibaigiančios po rinkimų iki sekančiųjų, priedanga. Todėl belieka perfrazuoti garsųjį posakį ir teigti, kad kiekvienoje politikoje – kovoje už daugelio žmonių interesus, o ne beprasmiuose ritualuose ir kalbose, yra tiek tiesos, kiek joje skaičių.
Norint įveikti problemas jas reikia sistematizuoti
Siekiant pažangos ir kuriant tikrą – pamatuojamą gerovę daugumai, susiduriame su daugybe valstybę ir visuomenę kamuojančių ilgalaikių ar naujai kilusių aštrių problemų. Pirmųjų pavyzdžiu galėtų būti trumpesnė nei ES vidurkis gyvenimo trukmė bei menkesnis sveikatingumas, girtavimas, prie antrųjų – emigravimas. Naujas, užaštrėjusias ir neatidėliotinas problemas yra priimta vadinti iššūkiais.
Niekas nesiginčys, kad pagrindinės neatidėliotinai spręstinos Lietuvos ilgalaikės problemos ir aktualūs iššūkiai yra, maždaug, tokie:
1. Emigracija, kurianti ir ilgalaikes demografines problemas
2. Regionų ir kaimo nykra su depopuliacija, dirvos prastėjimu, melioracijos sistemų nusidėvėjimu, gyvulių, pašarų, technikos ir žemės išpardavimu užsieniečiams
3. Valstybės skolos dydis ir augimo tempai, rodantys nepakankamą ir ribotą ekonomikos efektyvumą su menku atsparumu kriziniams išbandymams
4. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir kartelinio pobūdžio oligopolių sukeltas kainų šėlsmas
5. Pastovi bedarbystė (virš 100 tūkst.) ir jos palydovas – skurdas, mažos algos ir pensijos
6. Masinis girtavimas ir kitos priklausomybės bei menkas sveikatingumas
7. Smurtas ir neadekvačiai aukštas bylų kiekis teisėsaugos sistemoje
8. Keliolikos tūkstančių Lietuvos NVO atskirtis, piliečių susvetimėjimas ir abejingumas valstybės reikalams, mokslo atskirtis nuo valstybės valdymo
9. Gan lėkštoka, negatyvi be reikiamos analitikos žiniasklaida
10.Atgyvenusi siaura kultūros samprata ir jos politika, neskirianti dėmesio pvz. darbo jėgos rekreacijos – vaišinimosi, teisinei politinei bei žiniasklaidos kultūrai
11. Blogas Seimo, politinių koalicijų darbas ir teisės aktų priėmimas be reikiamos ekspertizės, chaotiška, nesuorientuota į ilgalaikes esmines valstybės ir visuomenės problemas bei aktualius iššūkius teisėkūra, valdymas ir atsiskaitinėjimas be įteisintos pagrindinių valstybės rodiklių hierarchijos
12. Nacionalinio saugumo grėsmės, nežiūrint NATO „skydo“
13. Neefektyvi švietimo sistema, rengianti socialinių, inžinerinių ir humanitarinių mokslų specialistus santykiu, neatitinkančiu valstybės poreikių
14. Silpna strategija „Lietuva 2030“, nes joje nefigūruoja pvz. žodis „kaimas“. Blogas strateginis planavimas, ministerijų nekuruoja mokslo įstaigos ir institucijos, mokslas atskirtas nuo valstybės valdymo problematikos
15. Neefektyvi ES ir Lietuvos užsienio ekonominė politika, neeliminuojanti dempingavimo apraiškų bei neieškanti tarpvalstybinio mokesčių sistemų harmonizavimo
...
Be abejonės, šių ir kitų pirmaeilės svarbos ir itin aukšto sudėtingumo problemų sprendimas bent jau turėtų būti, pirmiausia ne vyriausybės ir Seimo ar politinių partijų, o visos puokštės tiksliojo modeliuojančio ir socialinių mokslų institucijų uždavinys, kurios bent jau įsivaizduoja, sistemų analizės, optimalių sprendimų ir tinklinio planavimo metodus, leidžiančius minimaliomis sąnaudomis pagal pagrįstą veiksmų ir sprendimų tvarkaraštį siekti gerovės rodiklių reliatyvaus maksimumo. Šių problemų sprendinių suderinta visuma, vyriausybėje gaunama paskyrus reikiamą finansavimą, ir turėtų apibrėžti vyriausybės veiklos prioritetus, kurie dabar kuriami kanceliarijose „iš lubų“.
Tarp šių metų 33 prioritetų – ... ir ministerijų kilnojimas, ir paciento patekimo laiko pas gydytoją trumpinimas.
Deja, Seimas, veikiantis iš esmės pagal LDK tradiciją, yra sau priskyręs įsivaizduojamą visažinių bei visagalių aureolę, savo esme yra paverstas įstatympataisdavystės konvejerio, generuojamo gausios biurokratijos, vergu. Prastai ES ekspertų vertinamos Lietuvos Socialinių mokslų įstaigos tebeknebinėja sau patogias fragmentines problemėles.
Mokslų Akademija, kuri pagal įstatus konsultuoja Seimą savo Socialinių ir humanitarinių mokslų skyriuje yra per silpnos sudėties. Lietuvos Mokslo taryba, sprendžiant iš reikminių mokslinių tyrimų tematikos, kuriuose figūruoja ir kurortologija, nesuvokia ar nenori suvokti ir prisiimti atsakomybės už išvardintų problemų visumos sprendimą – sukoordinuoti ir panaudoti esamų intelektinių pajėgumų galias, juolab Lietuvos ilgalaikių esminių problemų ir aktualių iššūkių sąvadas nėra įteisintas oficialiai.
Švietimo ir mokslo ministerija esminėms permainoms neturi reikiamų galių, todėl užsiima abejotino tikslingumo reformomis. Negi, neužteko paskirti keletą rektorių dignitorių, turinčių galias keletui jungtų aukštųjų mokyklų, kad jų ir jungtinių mokyklų senatų dėka taptų apkarpytos nereikalingos programos bei rastųsi didesnis tarpdiscipliniškumas pagal geruosius ars libera pavyzdžius ?
Tokia visa apgailėtina situacija valstybiniame reguliavime turėtų iš esmės užsiimti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Mokslo komitetai – penki įstatyminiai siūlymai naikinantys mokslo atskirtį pateikti, tačiau pasižiūrėjus į jų veiklą ir sudėtį „iš maišo išlenda kita yla“ – seimų bei valstybės pareigūnų neprofesionalumas.
Kaip pagerinti Seimo darbą?
Įvairūs vietiniai siūlymai ar net Konstitucinio Teismo nutarimai – mažinti Seimo narių skaičių, naikinti rinkiminius partinius sąrašus, nemokėti algos už praleistus posėdžius, nieko nedavė. Todėl verta pažvelgti į vakarietiškų demokratijų pavyzdžius – Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją , Italiją, Šveicariją, JAV ir kitas valstybes, kuriuose parlamentai susideda iš dviejų rūmų.
Atstovų rūmai renkami apygardose kontroliuoja, kad biudžetinės lėšos būtų pakankamai tolygiai paskirstomos po visą valstybės teritoriją, o Senatas – kad neįsigalėtų provincialumas. Jei Lietuvos Seimas būtų perskeltas pusiau į Atstovų rūmus, bei Senatą – darbui salės yra, tai regionų politikai skirtų milijardų trims miestams istorijos pasibaigtų – nepraleistų atstovai.
Gi senatas, jei į jį būtų renkama nurodant biuletenyje konkrečius komitetus, taptų žymiai profesionalesniu, kadangi žemės ūkio specialistas, vargu bau, ar taptų Informacinės plėtros komiteto pirmininku, kaip buvo nutikę panašiai ne tik M. Basčio, bet ir dešimtimis kitų atvejų.
Panaikinus Lietuvoje mokslo atskirtį nuo valstybės valdymo rastųsi ir kita Seimo paskirtis. Jis taptų vyriausiu arbitru – spręstų ar atitinka daugumos žmonių gerovės kūrimo interesą teikiami taikomojo mokslo įstaigų projektai su atitinkamais ministerijų vertinimais bei žymiai daugiau laiko skirtų parlamentinei kontrolei.
Daugelis klaidingai teįsivaizduoja, kad išrinkus „gerus seimo narius“ viskas susitvarkys savaime. O kad to neužtenka, kad reikia ir gero jų veiklos bei sąveikos su mokslo bendruomene, vyriausybe bei visuomeninėmis organizacijomis reglamentavimo- nesusimąsto.
Juk laikrodžio veikimui neužtenka ratukus sumesti į dėžutę, o būtina sudėlioti visą mechanizmą ir jį paleisti.
Neprofesionalumo aplinkoje darbinė iniciatyva yra patikima ne per geriausia apmokamiems, ir todėl, ne pačios aukščiausios kvalifikacijos patarėjams, o seimūnai tampa ne tik savotiškomis marionetėmis – „kalbančiomis galvomis“ bet, neretai, ir prisirašinėtojais – teikia ne savas įstatymų pataisas, skelbia ne savo parašytus straipsnius, o „spyčraiterystė“ – kalbų rašymo profesija ne retenybė ir Lietuvoje, ir kitur. Reiktų vieną kartą pabaigti su įstatymų pataisų tikrųjų autorių anonimiškumu, o ir kiekvienas Seimo narys bei kitas valstybės pareigūnas turėtų kiekvieną dieną internete paskelbti, panašiai kaip Austrijoje, ką jis nuveikė, ir ką veiks kitą dieną, kad galėtų prisijungti įvairios visuomeninės organizacijos.
To reikalauja aukštesnis demokratijos lygmuo.
Nereikia manyti, kad visi seimūnai ištisai pusiau veltėdžiauja, nors ir būta sunkiai suvokiamų atvejų, o ir beveik pusė metų „atostogų“ yra valstybei aiškiai per didelė prabanga. Seimas, užkrautas begale įstatyminių projektų, ES raštais ir direktyvomis, frakcijinėmis rietenomis, komisijomis, informacijomis ir interesantais bei lobistais su konferencijų ir posėdžiavimų gausa, dūzgia kaip širšynas.
Deja, jis veikia ir pagal sovietinio batų fabriko principą – kuo daugiau batų, tuo geriau, todėl Vilniuje priimama kasmet du tris kartus daugiau įstatymų, nei Rygoje bei Taline. Juk reikia biurokratėliams įrodyti savo reikalingumą – teikti pataisas, kurių pilni ministerijų ir vyriausybės bei seimų koridoriai, beje, nuolat besivartaliojantys apie sunkiai suvokiamą tūkstantinį dydį .
Valstybės kontrolė atlikusi valdymo auditą nustatė, kad ministerijos ir žinybos vadovaujasi net 1782 skirtingais kriterijais – rodikliais be jokios hierarchijos, kurios viršuje ir turėtų būti minėti gerovės rodikliai. Dabar gi skirtingi daliniai kriterijų rinkinėliai leidžia kurti begalinį kiekį pataisų pataisėlių, o tai ir kuria nesisteminį pragaištingą įstaympataisdavystės srautą, kuriame kiekviena ministerija ar komitetas proteguoja savus begalinius pataisymus.
Todėl, vienam įstatyminiam projektui seimūnas teturi apie pusę valandos, nelieka laiko pagrindinių valstybės finansinių srautų parlamentinei kontrolei, o tuo itin suinteresuoti įvairūs klanai bei įtakos grupuotės, bekovojančios dėl biudžetinių ir ES lėšų. Gi patys reikalingiausi įstaymai yra tie, kurie labiausia didina gerovės daugumai rodiklius.
Kokios galimybės tokiai Seimo ir valstybės valdymo neprofesionalumo būsenai pakeisti? Menkokos, nes tam, tikriausiai, priešinsis „sąrašiniai“ nepakeičiamieji „profesionalūs“ Seimo nariai – partiniai elitai, nors tame seimūno asmeninių privačių ir viešųjų interesų konfliktas akivaizdus.
Todėl pradžią pribrendusioms permainoms turėtų duoti gausių visuomeninių organizacijų pavyzdžiai, jei jos savas tarybas organizuotų dviejų rūmų principu, derindamos teritorinį atstovavimą su profesionaliuoju. Būtina išreikalauti, kad kiekvieno vadovo pareigybės apraše rastųsi ir konkrečių rodiklių, už kuriuos jis atsako, rinkinys.
Ne prezidentūros įpirštas pareigūnų rotacijų vajus, o nuolatinis atsiskaitomumas už įsipareigotus rodiklius, kaip tai dera demokratinei valstybei, turėtų tapti atitikimo pareigoms kriterijumi. Bet ar reikia itin stebėtis, kad taip įvyko, jei pačios prezidentūros svetainėje neaptiksite rinkiminės pažadų tautai programos, kuri, beje, 2009 m.
tebuvo mitinginio lygio „špargalke“. O ir konkursus pareigoms užimti derėtų organizuoti atsižvelgiant ne tik į išsilavinimą bei patirtis ir kompetencijas, o ir į būtiną veiklos planą, kuris turėtų tuos rodiklius gerinti ir už kurį tektų, vėlgi, atsiskaityti jau ne konkurso organizatoriams ir sprendėjams.
Tai padėtų bent jau apmažinti gajų nepotizmą – savų kėlimą.
Žmonėms būdinga skaidyti sudėtingus uždavinius į paprastesnius, dalinius, betgi, jie sugeba ne tik sudėlioti iš tūkstančių kortelių spalvingus „puzlių“ piešinius ar pastatyti įstabius rūmus iš daugybės detalių. Mūsų valstybės pastatas ir „politinės apeigos bei ritualai“ projektuoti sudėtingokomis sąlygomis, 1993 m.
priimtu ne pačiu tobuliausiu pagrindiniu įstatymu – Konstitucija ir nesuderintų ministerijų nuostatų bei atsakomybių-pareigybių klampyne, reikalauja esminio atnaujinimo. Kadangi tos visuomenės, kurios valdyme bei savivaldoje neišnaudoja savo šviesuomenės ir mokslo bendruomenės potencialo yra pasmerktos atsilikimui bei svetimų užvaldymui naująja ideologine, ekonomine bei kultūrine vergija.
Komentarai (49)
Tremties tema palieciau tik tamstos "prasymu", nes tamsta nieko apie tai nezino, isskyrus gandus. Teiginio, kad lietuvybe buvo puoselejama LTSR, savaime aisku, neatsisakau, nes taip buvo. Dabar, kolonijineje Lietuvoje, to nera.
Tremimai nei skatino lietuvybe, nei ja menkino. tremimai buvo politines represijos irankis, nukreiptas pries opozicija,o ne pries kultura....Sovietiniai laikai turi labai daugybe kontrastu tarpusavyje, nuo tremimu iki teritoriniu dovanu.
"kad LTSR puoselėjo lietuvybę per ...trėmimus" --- niekur nemačiau, kad Dzūkas būtų taip sakęs, aš tikrai nesakiau. Jaučiu berniukas dziedzeli jau ant kito BK nori užsišokti.
neskaitau nei vieno besmegenio komentaro jau antras mėnuo ir esu laimingas. turbūt jis su Duchu-dzuku irgi mano, kad LTSR puoselėjo lietuvybę per ...trėmimus
urba taigi tu apie tremtį čia nusukai temą. LTSR ne tik tremties laikotarpis ubage tu. Trėmimai iki kada ten gal iki 53 vyko? Matematikas galėtų paskaičiuoti kiek po to praėjo LTSR metų be trėmimų. Beveik 40. Taigi baik čia išsidirbinėt, o jei esi neįgalus, tai rašinėti nesąmones. Šlapuk (kgb Pranas)
rašei, "kad LTSR buvo puoselėjama lietuvybė kaip niekada", o dabar priverstas jau gvildenti tremties problemas. O kur dar politiniai kaliniai, stalino raštų puoselėtojau kvailas?
Meluoji kvailiuk. As neneigiu tremties, ji buvo. Banditai ir nusikalteliai turi buti baudziami. Pasakysiu daugiau - daugeliui banditu pasiseke ir jie isvenge mirties bausmes deka tremties. Savaime aisku buvo ir nekaltai nukentejusiu. Prieskario ir pokario laikai buvo tamsus. Jie buvo aukos "danosu" tokiu kaip tamsta - pavydziu stacioku, smulkiu niekseliu, rasiusiu melagingus skundus. LTSR laikais, lietuvis, tai pagarba. Dabar, tai pasityciojimas, geriausiu atveju uzuojauta.
urba-Turbo, gal jau dusk priekvaiši. Tiesiog atsibodai su savo imbicilišku mąstymu ir epitetais. Beveik esu įsitikinęs, kad kaip ir romanowskio (kgb Zuikis), taip ir urbos (kgb Pranas) giminėj, nei vienas nebuvo ištremtas. Tad nestradalink svetimu skausmu.
šis išgama aiškina, kad "LTSR laikais kaip niekada buvo puoselėjama lietuvybė". Tremties ignoravimas šiam politrukui turėtų užtraukti atsakomybę
na dar dar papasakok, kaip LTSR laikais sniečkiniai dekanozoviniai banditai trėmė nekaltus Lietuvos ūkininkus ir tuo puoselėjo ... lietuvybę. Idiotas esi kaip reta - imbicilas tiesiog
Nieko neturiu pries Vyteni Andriukaiti, bet man nereikalingi jo tevo prisiminimai. Pirma - visi, atsidure kalejimo vietose buvo ir bus nepatenkinti. Manau tokiu rasite iki valios Lukiskese ar Pravieniskese. Antra - musu gimineje buvo pakankamai tremtiniu, todel viska girdejau is pirmu lupu. Gryzo visi gyvi, net tie kuriuos, pilna teise, galejo susaudyti be jokio pasigailejimo. Trecia - nereikia painioti eilinio lietuvio gyvenimo su nusikaltelio gyvenimu. Pasakas apie 300 tukst. istremtu palikite tokiems priedurniams, kaip tamsta. Buvo visiskai viesi duomenys Seimo komisijos tyrimu ir yra NKVD archyvas. Ten yra pilni duomenys kiekvieno represuoto. Tamsta painioja skirtingus dalykus. Siaip, tame nera nieko keisto - ka gali zinoti apie lietuvybe zmogus, rasantis SSSR, o ne TSRS sovietai, o ne tarybos. Sunku pasakyti kas tamsta risa su Lietuva. Zmogus be praeities, be dabarties ir jokiu sansu i ateiti. Tai bus iki tol, kol neapsispresite kas jus toks.
Lietuvybė puoselėjama LTSR? Didesnio melo svoločiau ir klastotojau staliniste negalėjai sukurti? paskaityk bent jau Vytenio Andriukaičio tėvo prisiminimus iš siberijos, tada bus galima pasiaiškinti, kaip maždaug 200-300 tūkst. asmenų ištrėmimas iš kurio trečdalis negrįžo puoselėjo lietuvybes. Didesnio idioto nesu dar matęs
Jie ne tik fantastai, jie isverstaskuriai ir isdavikai. Butent tokie, is pavydo ir pagiezos, skunde savo kaimynus ir rase "donosus".
Fantastas urba ir panašūs veikėjai, mane stebina, gimė LTSR, ir niekina gimtinę. Dabar net nebėra tokios šalies. Nesvarbu ji buvo gera ar bloga, bet tai yra faktas. Istorijos klastotojai nerimsta. Pažiūrim kiek jie per paskutinius kelis šimtus metų tų šalių pavadinimų pakeitė, vien kokia birma ar kokia dabar ji kiek kartų persivadino. Dabar per 100 metų Lietuvos teritorijos pavadinimas kiek, 4 kartus pasikeitė? Bet urba-Turbo šlovina pavadinimą, kurio laikotarpyje gyvendamas nieko nesukūrė ir nieko nepasiekė, nors gimė visai kitu pavadinimu pavadintoje šalyje, o ją niekina. Jei tave kokia p. da senatvėj apgavo, tai gal ir savo motinos p. dą viešai pradėk niekinti išverstaskūri.
Taip kaip buvo saugoma ir puoselejama lietuvybe LTSR, siuolaikineje Lietuvoje galima tik pasvajoti. Urba, tai tik neispruses staciokas ir protinio ribotumo auka.
31. urba>dzikui. Gal tau priminti, kaip tu džiaugeisi kad Kemerove kino teatre sudegė vaikai?
" tarybų Lietuvos (okupuotos)" (28. urba>dzukui) --- tai vis dėlto okupavo Tarųbų Lietuvą, o ne kažkokią kitą Lietuvą? "arba Jude izvergovičiau - pasiskaityk Kudirką laikraščių skiaučių kopijuotojau" --- o tamsta ar žinai, kad LTSR himnas buvo Kudirkos giesmė? Siūlai skaityti tą, kurio parašyti žodžiai skambėjo LTSR himne? Argi tu ne falšyvas starykaška?
Tikrink save, geriau bus tai padaryti pas psichiatra. :DDDD Radai wikipedijoje Novocerkaska ir dziaugiesi, balvonas. Tau neismaneliu nezinoma, kad tokie ivykiai buvo ir Kazachstane, bet ne Karagandoje. Tokiu maistu TSRS buvo virs 40 ir priezastys buvo visiskai skirtingos. Gal pasakysi kada TSRS ivyko pirmas liaudies maistas ir kokia to maisto priezastis? Ka ten sako tamstos grafikai? :DDDD
DDDDurniau DDDDzuke - tai buvo tavo nuovokumo patikrinimas ir suktumo išaiškinimas, nes atsidengei ne puolęs priminti Novočerkaske Chruščiovo įvykdytas darbininkų žudynes, kai sušaudė streikuotojų demonstraciją ir žuvo 26, o pradėjai aiškinti kad viskas melas. Jokio noro su tokiu, asilu, melagiu ir fragmentinio siauro mąstymo žmogysta diskutuoti nėra jokios prasmės. Eik, ir prisipažink AOTD, kol tau A. Skučas ir jo žmonės gerai neįkrėtė proto bei neiškėlė bylos dėl stalinizmo - sovietijos simbolio propagavimo
puoli, ponas urba, sovietus, bolsevikus. Negi tu toks bukas, kad nesupranti, gyveni dabar Lietuvoje, kurioje pilnai veikia sovietai, lietuviskai vadinami tarybomis. Pav. seniunijos taryba, rajono taryba, ministru taryba, ES vadovu taryba. Lietuva valdo bolsevike Grybauskaite. Vokietija valdo bolsevike Merkel, JAV valdo bolsevikas Trampas, Rusija valdo bolsevikas Putinas. Tu, urba, galvok ka kalbi. Tau nepatinka bolsevike Grybauskaite? O alga gauti patinka?
"Nemuilink" klausimo. Tai visgi, ka susaude Chrusciovas Karagandoje? :DDDD Garbinti as nieko negarbinu, o Tarybu Lietuva myliu. Tai mano Tevyne-motina ir neturi reiksmes, kad ne viska, ko as noreciau, ji man galejo duoti. As ne tamsta ir niekada nebusiu buku ir niekingu landsberginiu propagandonu, dergianciu savo Gimtine pamazgomis. Visi jus bereikalingi dykaduoniai, nieko gyvenime nesukure. Kudirka as skaiciau. Kame problema? Ar Kudirka gyveno Tarybu Lietuvoje, kad leistis i polemika su juo, tam laikotarpiui. As nezinau ka pasakytu Kudirka apie Tarybu Lietuva, o kurti pasakas, ne mano amatas. Patariu ismokti okupacijos savoka. Gal norite pakalbeti apie dabartine Lietuvos okupacija, jos amzinais priesais?
apie žudynes Novočerkaske buvau rašęs spaudoje - štai tavo staliniste sovietija, kurią taip garbini. Reikia juk patį didįjį apsiskaitėlį patikrinti. Dabar suki uodegą, imbicilo smegenų nešiotojau, tarybų Lietuvos (okupuotos) garbintojau arba Jude izvergovičiau - pasiskaityk Kudirką laikraščių skiaučių kopijuotojau
Kiek pamenu, kazka skiedei apie Karaganda, bet ne zodzio apie Novocerkaska. Vietoje to kad atsakyti i uzduota klausima, karstligiskai rausiesi wikipedijoje, kad bent kaip pateisinti savo kvailuma. Nesiruosiu su tamsta lenktyniauti, nes visiskai nuobodu, nors aiskiai pamenu, kad iki Breznevo mirties, 1950-1982, Tarybu sajungoje buvo apie 40 maistu. Kas del sausio 16, jusu nuomone, reiksme turi tik jeigu yra nuzudytu? Tada parasykite padekos laiska vyriausybei, kad nieko nenugalabijo. Visgi tamsta idiotas.
Paskendęs darbuose kažkaip net pamiršau urbos išsikalinėjimus. Susipergyvenau. Trumpam atsiplėšęs nuo darbinės veiklos, įkišau nosį į komentarus. Žiū, kaip prieš porą mėnesių, urba intensyviai rašinėja Nakui rašinėlius, kolektyvas (taip pat intensyviai), aptarinėja tai, ką Urba pateikia Nakui, Nakas ir toliau savalaikiškai informuoja visuomenę apie konservatorių ir liberalų "gerus darbus" ir apie tai, ką parašė Urba... Nusiraminau, - vadinasi nieko kol kas dar nepraleidau ir niekur nepavėlavau. Galiu ramiai toliau darbuotis laukuose... :D
patikrinau nuovokumą ir žinias bei dzuko didįjį apsiskaitymą - ir tiek. Jis nežinojo stalinistas, kad chruščios piščius - taip mes vadinome Nikitą Sergejevičių Chruščiovą - TSRS vadovą apie 1960 metus, įsakė sušaudyti 1962 m. birželio 1d. sustreikavusių darbininkų demonstraciją Novočerkaske. Duomenis nesunkiai rasite internete - 26 žuvo, virš 80 buvo sužeisti. Gi sausio 16d. aukų Vilniuje nebuvo -tik sužeisti guminėmis kulkomis
Vel skiedi glusperi. Girdejai kad varpas skamba tik nezinai kur. Joks Chrusciovas nieko nesusaude jokioje Karagandoje. Tai nereiskia, kad nebuvo TSRS kruvinu susiremimu, bet kazkaip pamirsai pamineti kaip Grybauskaie susaude demonstrantus prie Seimo. Idomu - atsitiktinai? :DDDD Nepaisant visu blogybiu tarybiniais metai (o kur ir kada ju nebuvo? ), LTSR buvo prpfsajungos ir buvo stiprios profsajungos. Dabartineje Lietuvoje tokiu nera ne kvapo, todel nereikia smeizti vienu ir idealizuoti kitus. Kiekviena lailmetis ir kiekviena valdzia turi savo atsakomybe. Jau sakiau - skaitykit knygas ir lavinkit prota, gyvenime pades.
"o demokratija kapitalizme leidžia burtis į profsąjungas ir kovoti prieš išnaudojimą" --- o kam tada išvis leisti tą išnaudojimą? Čia gal kaip niujorke, pirmiau reikalavo, kad į baltųjų mokyklas būtų privalomai priimti 25 nuošimčiai negrų įstatimiškai, o kada jau tie priimti nusmukdė baltųjų mokslo lygį, pradėjo daužyti tuo baltukus, ir tratinti mergele, pardavinėti narkotikus, tai sujudo ir reikalauja atšaukti? youtube. com/watch? v=3Jk6TI6nM1M Prieš kažką siūlant urba-Turbo, reikia turėti žalią supratimą apie ką siūlai, ir nuspėti pasekmes liurbi.
socializme partinė nomenklatūra neišnaudojo dirbančiųjų? Chruščiovas net įsakė sušaudyti taikią demonstraciją Karagandoje. Nereikia skleisti marazmo, o demokratija kapitalizme leidžia burtis į profsąjungas ir kovoti prieš išnaudojimą
Kas prieš socializmą tas už išnaudojimo laisvę
Emigravimo priežastis turiu atskiroje schemoje, tačiau ne jos komentavimas buvo straipsnio tikslas, o sistemiškumo pabrėžimas. Čia pateikta tik ledkalnio viršūnė
jei išmesti tamstas iš komentatorių ir dar 3/4 panašių, šis portalas gal taptų patrauklesnis šviesuomenei. Tik bukagalviai kaip jūs, mąsto vienu kitu fragmentiniu impulsu, o ne į buką propagandą, kuriai atstovaujate, bet į moksliškumą linkę publicistai mato ir naudoja platų kontekstą. Vieniem čia trūksta priežasčių įvardijimo, kitiems gi visko per daug - jų smegenėlės be vingių neaprėpia visumos, nes jie kaip toje indų pasakoje
gerovė daugumai yra realizuota Danijoje, kur kapitalizmo santykis su socializmu, kuriant BVP yra maždaug 2:1, todėl savo leninizmą-bolševizmą siūlykite kremliui bet ne Lietuvai. Yra išnagrinėtos ir priežastys, tačiau visko į vieną tekstą nesudėsi - knygos apimtis
pirma, aš nesu socdemas, o tik mano ekonominės pažiūros ir krikščioniškai socialiai demokratiškos. Antra - valstybėje nuolat prastėja - menkėja dirbančiųjų/išlaikytinių santykis. jei išliks tendencijos, teks galutinai atsidurti vakarų bankų kišenėse, nes nebus kaip išlaikyti viešas paslaugas ir infrastruktūra. Svetimkalbių užvežimas - grėsmė kultūrai, valstybės suslavėjimas, taip kad slėpkitės su Kubiliaus globalios Lietuvos lozungu lengvatikiams
"pagooglink" tinklinis planavimas ir sužinosi, kad tai yra Operacijų tyrimo mokslo sritis. Pats planavimas visada, be abejo, turi ir tikslą, tad neklaidinkite žmonių
Emigracija yra pasekmė, todėl reikėtų prioritetus dėstyti atvirkščiai. Pakeisti mokesčių sistemą, kad darbdaviai mokėtų realius mokesčius, o ne tik už "darbo jėgos " apmokestinimą. Turėtų būti įvestas realus mokestis nuo apyvartos ar jo analogas,prekybos tinklams, bankams , nors ES sąmoningai tai draudžia. Perimti Singapūro švietimo sistemos modelį. Lietuvą paskelbti ekologine valstybe, maisto produktai -be chemikalų, pašarai be -GMo, ekologinis turizmas. Jaunų šeimų rėmimo programa , įskaitant pirmąjį būstą.
Jeigu ne prakeiktu Juknevicienes vardo azuolu giraiciu sodinimas TSLK broliskame Afganistane ir skardiniu "boxseriu" pirkimas uz normalaus tanko kaina, Lietuvos sveikatos apsauga nebutu zlugusi ir turbo-urba taikiai guletu durnyne. Nesikankindamas...
Visiskai sutinku - jeigu ismesti 3/4 is teksto tu tusciu zodziu, galima butu aptarti yra racijos ir jeigu yra, tai kame. Tuo paciu serga ir Ramanauskas. Savo mintis reikia destyti aiskiai ir glaustai. Kai zmonems nera ka pasakyti, jie pilsto is tuscio i kiaura.
Citata: "Reiktų vieną kartą pabaigti su įstatymų pataisų tikrųjų autorių anonimiškumu, ...". Taip tikrai, pritariu. Nes anonimiškumas suponuoja NEATSAKOMYBĘ. Tas pats ir su komentatoriais.... bijo patys save parodyti, nes gal gėda dėl to ką parašo net patiems.
Nepyk urba-Turbo, jau fašisto mazgočių prisiskaičiau iki kaklo. Tavo ir vaizdo įrašų man pakanka pažiūrėti. Juose matomas sudžiūvęs nusikalbantis žmogeliukas, kurio parašyta mazgotė jau nebeturi jokios prasmės skaitymui, po vaizdo įrašo peržiūros. Geriau pasitreniruok kiek yra nuliukų 300 mljr skaičiuje, gal tada rimčiau atrodysi kada matematiko paklausia aktorius kiek nuliukų ir aktorius pirmiau pasako, nei matematikas, kuris išvis nepasako. Taigi...
...o kas trukdo urbai susisteminti pagrindinę problemą - savo kliedesius ? :))) - išmetus bent 2/3 beretozoidinio kontento, urbos traktatai taptų visai skaitomi ir gal net verti dėmesio :)
Norint įveikti problemas reikia problemas ne sistemitizuoti o nustatyti problemų priežastis ir jas šalinti.
Atsikando dauguma kapitalizmo vaisiaus mažumoms, tik dar nebedrįsta garsiai ištarti kad gerovė daugumai yra socializmas, o atskiroms valstybėms atskiros valstybės daugumos gerovė nacional socializmas. Nacional socializmo kūrimo gaires rasite Adolfo veikale "Mano kova"
Urba kaip tikras socialdemokratas gina tas vertybes iš to galo kuriame pats augo ir galėjo realiai pamatuoti tos sistemos ‚visiems po lygiai‘ trukumus . Todėl ta gerovė pas ji ateina per teorines dogmas .. kurios teigia kad visi žmonės vienodi ir ju gerovės trukumai slypi nenašioje sistemoje perdalinant kažkieno kito uždirbtas lėšas. Kaip nustatyti Lietuvos bėda jei daktaras gydo simptomus , bet ne priežastį . Urba teigia kad Lietuvos problema emigracija , mano supratimu .. negalima riboti žmogaus galimybiu rinktis kur jam dirbti ir gyventi .. o tie bandymai pabandyti palysti po žmonių lūkesčiais gali tik dar labiau įsiūbuoti ta ir taip per menkai apsaugota Lietuvos darbo rinkos pusiausvyra .. Klausausį pareiškimu kad per ta pusmetį į Lietuvoje gerokai išaugo norinčiu dirbti Ukrainiečiu ,m-astantis subjektas suvoktu kad toks reiškinys nėra blogas, mes kaip Lietuva, atsirandame tu demokratiniu pokyčiu į rytus smaigalyje .. kaip savo laiku mums tapo tie patys grįžę mūsų emigrantai iš v. Europos su naujomis idėjomis ir poreikiais , todėl išplėtus interesus į mums draugiškas šalis mes ne tik skurdžiau gyvenantiems padėtume ir sau sukurtume savotiška pagalve neapsitveriant sienomis iš vidaus . Nežinau kodėl autorius Lietuvos demografijos problemas sukišo į ekonomines lentynas .? Statistika rodo gerai gyvenančios poros nėra linkusios mainyti pareiga visuomenei į savo turima susikurta gerbuvį , o tai problema visai kito lygio . Tai pirmu punktu galiu teigti kad Lietuva emigracijai turi sukūrusi pagalve , o kylančias demografines problemas reikia spręsti tvirtinant šeimos institutą visai kitu lygiu ... sąmoningumas ir pareiga visuomenei atgims vėliau .. kai ta visuomenė bus pasirengusi žengti sekanti žingsnį .
Tikslinis ar tinklinis modeliavimo metodas?yra ir daugiau klaidų.Atrodo,kaip perrašyta disertacija,nors yra gerų idėjų.
Idomu, kieno paklode ilgesne - Urbos ar Ramanausko? Jiems pasiseke, naujos technologijos, gali rasineti ka tik nori ir kiek tik nori. Senais laikais tiek nerasinetu. Beprasmiska kurti veikalus, kuriu verte zymiai mazesne nei rasalas ir popierius ant kurio tai parasyta. Butu tiesioginis kelias i skurda. Naujos technologijos gal ir neblogai, bet priviso aibe visokiu rasytoju ir eksperDu.
>1 tiesa sakai anfisa tiesa kitaip nebus.
Pati ramiausia vieta žemėje,čia trys metu laikai,su dideliais kiekiais geriamo vandens. Nesprogineja kalnai,kurių čia nėra, nebūna uraganu smerciu,potviniu,nedega miškai ,dirvos derlingiausios ant svieto, gausus javu derliai,dauguma žemių ekologiškos,gausybe giriu,mišku,keliai įskaitant ir kaima miškus tokiu neradau net USA. Todel norinčių čia apsigyventi svetimu begalybe. Siandiena teritorijos užkariavimas kitoks be bombardavimu,be skerdynių ,kultūringai,iš lėto taikiai.
man regis autorius pasijuto proto bokštu, kuris turėjo labai taiklų pavadinimą žymiai rimčiau skambanti rusų kalba ---- НАУКООБРАЗИЕ. Pavyzdis:" o visos puokštės tiksliojo modeliuojančio ir socialinių mokslų institucijų uždavinys, kurios bent jau įsivaizduoja, sistemų analizės, optimalių sprendimų ir tinklinio planavimo metodus, leidžiančius minimaliomis sąnaudomis pagal pagrįstą veiksmų ir sprendimų tvarkaraštį siekti gerovės rodiklių reliatyvaus maksimumo" Vienu žodžiu ŠEDEVRAS
"Отдельные товарищи полагают, что при капитализме будет процветание. Будет, но лишь для кучки буржуев и их лакеев." И.Сталин. Gali, urba, kiek nori kurti ir derinti savo sistemas ir grafikus, sarasus ir lenteles, bet be lygybes nebus vienybes NIEKUR ir NIEKADA. Yra tik dvi politines-visuomenines farmacijos (sistemos, kad tau butu suprantamiau) : arba finansistu-kapitalistu diktatura, arba proletariato diktatura.