Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi(26)

Viešas laiškas lrt.lt vyriausiam redaktoriui Mindaugui Jackevičiui

2023.03.21

Lietuva, 2023 m. kovo 15 diena, paskelbta minėtina žydų gelbėtojų diena. 924 Lietuvos žmonės, nacių okupacijos metais gelbėję žydus, turi teisuolio statusą. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroji pasaulyje – pirmąją vietą užima Nyderlandai. Tačiau sunkiai suprantama kaip toks kilnus Lietuvos teisuolių skaičiaus vertinimas pasaulyje atvirkščiai proporcingas kitam kai kurių radikaliai nusistačiusių asmenų vertinimui – Lietuva žydšaudžių tauta.

Tos kilnios dienos proga, LRT Dienos temos laidoje, vyriausias lrt.lt portalo redaktorius Mindaugas Jackevičius, kreipėsi į pašnekovę Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorę Jurgitą Verbickienę, kad Ukmergėje tebestovi paminklas partizanų vadui Juozui Krikštaponiui, kuris žudė Baltarusijoje žydus. Pastaroji užklupta tokio netikėto teiginio arba tiksliai nežinodama apie partizano „nusikaltimus“, nukreipė šią opią temą aptakiau, sakydama, kad reikia tuo klausimu laukti mūsų piliečių suvokimo ir ateities pozicijos.

Kategoriško atsakymo dėl J. Krikštaponio paminklo Ukmergėje M.

Jackevičius neišgirdo.

Ankstėliau panašiai, be jokių argumentuotų faktų, savo laidose kalbėjo Eltos vyriausias redaktorius Vytautas Bruveris. Keista, kad tokias aukštas pareigas užimantys žurnalistai neturėdami juridinio pagrindo, remdamiesi sovietiniais archyviniais dokumentais išgautais, per prievartą iš tardomųjų, šmeižia Lietuvos karininką, karį savanorį, pulkininką, partizanų vadą, žuvusį garbingoje kovoje už Lietuvos laisvę Juozą Krikštaponį.

2015-01-22 d. raštu Nr.

17. 2-829 tuos kaltinimus atmetė Lietuvos Generalinė prokuratūra.

Gindamas Lietuvos didvyrį, gerb. M.

Jackevičiui pateikiu nepaneigiamus faktus:

-

1945-08-25d. generolo majoro P.

Kapralovo (rusų kalba) raštas generolui leitenantui I. Tkačenkai, kad 1945-01-12 d.

sunaikintas Juozo Krikštaponio būrys. Tam mūšiui vadovavo J.

Krikštaponis, mūšyje žuvo 18 partizanų (pagal raštą 30), 12 iš apsupties pasitraukė. Bendražygiai kvietė vadą trauktis, bet jis pasakė: jūs traukitės, aš jus pridengsiu.

Tame mūšyje žuvo per 100 sovietinių NKVD divizijos karių. Didvyriškai žuvo tame mūšyje J.

Krikštaponis, suimtas, sunkiai sužeistas į krūtinę, jo brolis Jonas, kuris greitai mirė arba buvo nužudytas- stribų terminais pribaigtas. Brolių palaikų užkasimo, išniekinimo vietos nežinomos.

Kitus žuvusius partizanus palaidojo kaimynai, patriotai Lėno kapinėse. Žuvę NKVD kariai buvo išvežti į Taujėnus.

Be to, tame rašte generolai vienas kitam rašo, kad žuvęs Juozas Krikštaponis g.1912 m. buvusios Lietuvos kariuomenės leitenantas vokiečių okupacijos metais buvo suimtas ir tris mėnesius kalėjo Kauno kalėjime. Jo gyvenimas gal būtų ir pasibaigęs vokiečių koncentracijos stovyklose, bet jį išgelbėjo tuo metu Kaune buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis, jo tetos vyras.

-

Rusų kalba pateiktas 2 policijos bataliono, sudaryto 1941 m. spalio 6 d. pagal įsakymą Nr. 42 sąrašas:

Kuopos vadas- Krikštaponis Juozas,Karolio (faktinai Jono) žuvęs (nušautas).

Nuo 1941m. spalio 6 d.

kuopos vadu paskirtas vyr. ltn.

Reikalas Nikodemas, Simono g. 1907 m.

, gyvena JAV. 1941 m.

spalio pradžioje 2-is batalionas gavo vokiečių rezervinės policijos bataliono majoro F. Lechthalerio įsakymą „išvalyti Minsko, Borisovo ir Slucko sritis nuo ten užsilikusių bolševikų kariuomenės likučių ir bolševikų partizanų“.

Būtent nuo 1941 m. spalio 6 d.

2-as policijos batalionas išvyko į Minską. Net jeigu ir būtų įrodyta, kad J.

Krištaponis iki 1941 m. spalio mėn.

vadovavo 2-o bataliono kuopai, tai nereikštų kad jis dalyvavo masinėse žudynėse, kurios Minsko apylinkėse prasidėjo 1941 m. spalio 8 d.

I bataliono kuopa:

būrio vadas ltn. Vladas Tamošiūnas iš Ukmergės rajono, jo likimas nežinomas;

būrio vado pav. Augustas Panuškis iš Ukmergės rajono iš bataliono pabėgo.

Krikštaponis Juozas taip pat ukmergiškis, kuris galėjo su savo žemiečiais pasitraukti iš bataliono, nes nuo 1941m. spalio mėn 6 d. kuopai jau vadovauja Reikalas Nikodemas.

Vienas tardomas bataliono karys teigė, kad iš bataliono dezertyravo 57 asmenys.

Pagal J.Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės- Juodienės liudijimą, kurį užrašė žymus Panevėžio kraštotyrininkas Romas Kaunietis 1991m. liepos mėn. brolis Juozas visą vokiečių okupacijos laikotarpį gyveno tėviškėje, savo namuose. Tai liudija ir Juozo Krikštaponio kaimynai Antanina Misiukaitė ir Julius Čeponis, kad jis visą laiką gyveno savo namuose arba slapstėsi. Apie tai liudijo ir kiti to krašto gyventojai.

-

Man asmeniškai pasakojo klasės draugas Julius Čeponis( J. Krikštaponis J.

Čeponio kaimynas), kad yra amžinai dėkingas Juozui Krikštaponiui už jo ir jo kaimynų šeimų išgelbėjimą. Vokiečių okupacijos metais į Užugirio kaimą atjojo du vokiečiai reikalauti iš ūkininkų prievolės.

Jie užsibuvo iki pavakario. Grįžtant į savo būstinę juos ir arklius nušovė rusų desantininkai.

Po kelių dienų į kaimą atvyko daug vokiečių karių, apsupo trijų sodybų pastatus, suvarė gyventojus ir įsakė niekur nesitraukti, sudegino vieną didelį pastatą. Vienas tėvas iš tų apsuptų šeimų, tuo metu tarp suimtųjų nebuvo.

Jis pamatęs apsuptus namus ir daugybę vokiečių karių skubiai pranešė J. Krikštaponiui apie galimą susidorojimą su suimtaisiais.

J. Krikštaponis kartu su Lėno klebonu greitai atvyko į tą kaimą ir padėjo, kad būtų išgelbėti nekalti žmonės , moterys ir vaikai nuo sušaudymo.

-

Apie Juozo Krikštaponio didelę neapykantą vokiškiesiems okupantams liudija dar vienas faktas. Visiems to krašto gyventojams žinomas faktas, įvykęs Ukmergės restorane.

Jame valgė ir vaišinosi vokiečiai. Atskirai nuo jų pietavo ir J.

Krikštaponis. Tuo metu įėjo į restoraną 2 valstiečiai su sermėgomis.

Einant jiems pro vokiečius, vienas iš jų šūktelėjo- russishe Schweine- rusiškos kiaulės. Juozas Krikštaponis, būdamas kilnios lietuviškos, patriotinės dvasios, aukšto lygio sportininkas, ieties ir disko metikas – net Lietuvos čempionas, stipruolis- pagriebė už pakarpos abu vokiečius, įžeidusius valstiečius, išmetė pro duris ir nurideno, kaip bulvių maišus, laiptais žemyn.

Dėl to gestapo jis buvo suimtas, tris mėnesius kalėjo kankinamas Kauno kalėjime .

-

1948- 1949 metais už sovietinių piliečių, žydų žudynes Baltarusijoje nuteista 40 bataliono karių, tačiau tardymo metu nė vienas nepaminėjo J. Krikštaponio dalyvavus žydų žudynėse.

Tik praėjus 15- 30 metų, t. y.

1961- 1982 m, tik du iš 14 apklaustųjų (ne tardomų) prisiminė J. Krikštaponį dalyvavus šiose egzekucijose.

Tokia papildoma apklausa buvo daroma pagal LKP vadovybės ir KGB užsakymą. Manoma, kad tai buvo daroma dėl to, kad fiktyviais liudininkų parodymais įteigti, kokia buvo niekinga Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminė, sūnėno Juozo Krikštaponio asmenyje.

Taip pat žinoma, kad dažnai MGB-KGB tardomieji mėgino kaltes suversti mirusiesiems, kad apsaugoti save nuo griežtų bausmių arba sušaudymo.

2015 m. Generalinė prokuratūra įvertinusi Juozui Krikštaponiui mestus kaltinimus dėl žydų naikinimo pranešė, kad kaltinimai nepakankami ir reikalauja papildomų tyrimų.

Pagal Lietuvos Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, o valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose pateikia tik prokurorai, o ne politikai, žurnalistai ar kitų valstybių ambasadoriai. Jei prokurorams neužtenka įrodymų, kad Juozas Krikštaponis nusikalto, tai kodėl jo kova ir didvyriška žūtis už Letuvos laisvę turi būti paniekinta, paminklas jam Ukmergėje nukeltas.

Tuo ardomi valstybės konstituciniai pamatai ir klastojama Lietuvos laisvės kovų istorija.

Galėčiau pateikti ir daugiau konkrečių faktų apie Juozo Krikštaponio kaip Lietuvos karininko didvyriškumą ir nepagrįstus kaltinimus jam holokaustu. Norėčiau priminti vieną faktą dėl kurio mūsų valstybė turėtų atšaukti JAV ambosadorių už nediplomatinį pareiškimą, minint 85 Lietuvoje holokausto metines.

Tame minėjime ambasadorius pasakė: Juozas Krikštaponis savo rankomis smaugė vaikus, moteris ir senelius. Tokių vertinimų nėra jokiuose, net sovietiniuose archyviniuose dokumentuose.

Kada baigsis nepateisinama šmeižto kampanija prieš Juozą Krikštaponį ir garbingą Krikštaponių ir Smetonų giminę.

Prašau gerb. lrt.lt vyriausiąjį redaktorių M. Jackevičių patalpinti mano viešą straipsnį Jūsų kompetencijoje esančiuose portaluose.

Pagarbiai ir nuoširdžiai,

Jonas Burokas, laisvės kovų dalyvis

Tel. 8-684-10808; [email protected]

Naujausi

Prie Žalimo biuro – „Grąžink pavogtus pinigus“Politika · 2026-07-29Vokietijai gresia „prarastas dešimtmetis“ – verslas reikalauja skubių reformųPasaulis · 2026-07-29Iš Valstybės gynybos fondo kariniam mobilumui – beveik 90 mln. eurųKaras ir taika · 2026-07-29BMW naikins 8 tūkst. darbo vietų – Vokietijos automobilių pramonė moka krizės ir karo kainąPasaulis · 2026-07-29