Premjeras paneigė R. Karbauskio informaciją dėl galimos krizės, o diržai veržiami dėl pokyčių krepšelio(23)

Lietuvoje tik keturi – Sadauskas, Landsbergis, Valatka ir Tapinas – protingi?

Tegul nepy-zdina Lietuvos. Ginklų mažiau pirkite ir pinigų bus. Linkevičius dar priešraketinės gynybos užsimanė. Tautai reikėtų turėti gerą ginklą prieš debilus valdžioje.

Dėkui tau didelis.

Rekordininkai (o gal infiltruoti agentai). Per mėnesį ištratino 1,3 mlrd. Lietuvos vardu pasiskolintų eurų ir... nebesugraibo juokingų 180 mln?

teisi tu skorpe kas ir bebutum

iešpatie, per daug gilią ir per daug plačią man širdį davei“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Liepos 7 d. sukako 70 metų, kai toli nuo tėvynės, Maskvoje, užgeso talentingiausios lietuvių poetės Salomėjos Nėries širdis. Ankstyvoje jaunystėje poetė išpranašavo savo tragišką lemtį, dienoraštyje parašiusi: „Būsiu šventa, nors visas pasaulis mane prakeiks.“ Pavarčiau literatūrologės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Viktorijos Daujotytės puikų leidinį „Salomėjos Nėries ruduo“, pasirodžiusį prieš dvidešimt metų, artėjant poetės mirties penkiasdešimtmečiui. Knyga, pasak autorės, parengta iš spausdintų poetės tekstų, daugiausia – iš paskutinio tarpsnio: „Salomėja Nėris tarp lapkričio ir liepos, gimimo ir mirties mėnesių.“ Profesorė atskleidžia ne tik lyrišką, bet ir tragišką poetės gyvenimo pusę: „Mes dar neperskaitome Salomėjos Nėries iki galo, kažko labai svarbaus nesuvokiame. Nesuvokiame atgailos, nesuvokiame didžiausios jos dvasios kančios, kuri ją sugraužė ir be laiko paguldė „žemelėn šalton, patvorėlin“. 1951 m. J. Aistis ir A. Vaičiulaitis JAV išleistoje lietuvių poetų antologijoje S. Nėriai ir B. Brazdžioniui skyrė po 17 eilėraščių. Pasak V. Daujotytės, „tai tebėra poezijos, jos dvasios pergalės argumentas. Pergalės prieš tai, kas nėra poezija ir ja negali būti.“ Tolimoje Rusijoje 1944 m. poetė svajojo grįžti į tėviškę. Eilėraštyje „Savęs aš gailiuos“ ji rašė: „Sutema samanų aksominė / Amžinuoju miegu užliūliuos... / Kad mane – taip sutiktų tėvynė! / Kaip sunku, kaip savęs aš gailiuos.“ Tačiau tėvynės patirtuose politiniuose lūžiuose pasirinkusi to meto epochos kelią už visų politikų nuodėmes S. Nėris kenčia viena. Mūsų kraštietė, JAV gyvenusi ir kūrusi Julija Švabaitė-Gylienė stengėsi apginti poetę, kuriai buvo suverčiamos visų kaltės: „Kad Lietuva kentėjo – / tai tavo kaltė! (... ) Kad kūkčiojai vienatvėje / su verkiančiu Balanduku, / uždaryta, išnaudota, / priversta, / neišdavusi nė vieno / nemokėjusi apginti – – – / Kad nešaudei moterų / su kūdikiais / negrūdai jų / į Sibiro vagonus – / vienok tavo kaltė!..“ Pasakojama, kad vežama gydyti į svetimąją Maskvą S. Nėris paprašė sustoti ant tilto per Nemuną ir paskutiniu žvilgsniu liūdnai pažvelgė į mylimą upę. Gal prisiminė savo įrašą dienoraštyje: „Sužydėjo visos gėlės dėl manęs. Aš paliksiu žemę, išeisiu... Nė vienos gėlės neskinsiu – težydi.“ Antanas ŽILINSKAS Istorikas

NEBUTINA BUTI GARSIU < KAD BUTI ZMOGUM... ir tyliai DARYTI aplinkui GRAZESNI ir LAIMINGESNI PASAULI.... net kada pervedi senuka per gatve , ar bent jau neatimi is jo pensijos yra didelis darbas ===palyginus su Kubiliaus trim naktim !!!

Asmenybė, pranokusi laiką E. Rupeikienė krašte rinkdama atsiminimus apie S. Nėrį sužinojo, jog jos tėvą Simaną Bačinską žmonės gerbė už tai, kad buvo darbštus, stengėsi ūkyje įdiegti naujoves, įsigydavo gerų veislių sėklas, gyvulius, su kaimynais dalijosi spaudoje perskaitytomis ir praktikoje įgytomis ūkininkavimo žiniomis. Kai praturtėjo gerų veislių gyvuliais leisdamas kitiems žmonėms sėklinti jų gyvulius bei parduodamas jiems neabejotinos kokybės prieauglį, įsigijo daugiau žemės, gimtinėje pasistatydino naujus trobesius. Paėmė iš banko paskolą, ketindamas verstis ir žuvininkyste. Kai labai ištvinusi Širvinta apsėmė abu tvenkinius, visos į juos įleistos žuvys išplaukė į Šešupę, paskui į Kuršių marias. Išplaukė ir paskola. Skaudžių pasekmių išvengti padėjo banke dirbęs žmonos Uršulės brolis Pijus Žemaitis. Iš S. Nėries eilių, jaunystės dienoraščio matyti, kodėl ji patikėjo Stalino saule, buvo, kokia buvo: „Aš troškau vien džiaugsmą pavyti/ Pasauliui ir sau“, „Eisiu nelaimingų širdžių gydyti, ašarotų akių šluostyti.“ Poetė nuo mažų dienų buvo jautri kitų skausmui, nelaimei. Ją žeidė Smetonos valdymo laikais Lietuvoje įsivyravęs teroras, socialinė nelygybė. Už dalyvavimą 1935-1936 m. Suvalkijos ūkininkų streike nuteista per 100 dalyvių, dauguma nubausti, kiti atsidūrė kalėjime, kai kurie – iki gyvos galvos, penkiems įvykdyta mirties bausmė. Lemtingai apsispręsdama poetė negalėjo žinoti, kokioms piktadarybėms ryšis Stalinas. „Ką jie su mumis padarė…“ – prasitarė poetė, po karo grįžusi į Lietuvą iš Rusijos. S. Nėries marti Laima įsitikinusi, jog poetės mirtis pagreitinta: „Daug kas tuo neabejoja… Talentingi žmonės visais laikais nereikalingi… S. Nėries šeimoje visi ilgaamžiai: jos motina, broliai, sesuo mirė JAV sulaukę beveik 100 metų.“ //// JEIGU SITA VALDZIA butu tikra LIETUVOS VALDZIA, argi galetu taip atsitikti, kad kaimai tusti, kad mergaite nesa basa, kad zmones isvaromi ir zudosi, kad teisine sistema gina saikas, kad PREZIDENTE YRA statytine... kad klesti dvigubi standartai, KAD ZMOGISKUMAS NUSTUMTAS ir klesti kubiloidinid CINIZMAS !!!???

.......................

O PASKAICIUS SITA STRAIPSNI PRISIMINIAU , kad KAZKADA KAIMAS BUVO ISGYVENIMO SALTINIS !!! ... ////Akimirksnis grįžusio laiko „Be darbo – nieko gero nebus“, – šypsosi Kęstutis, „ŪP“ užkluptas lapkričio 17-osios – jo garsiosios senelės S. Nėries gimtadienio – rytą, šakėmis pernešantis aptvaro karvėms šienainį iš čia pat riogsančių ritinių. Kiti galvijai pavieniai ganosi sodyboje: vieni – šiapus buvusio gyvenamojo namo pamatų, kiti – anapus. Kelias valandas Kęstutis tupinėja apie galvijus, dosniai dalydamas pašarą, girdydamas, perkeldamas – ne veltui raguočiai tokie dailūs. Jų – apie 20. Tarp piendavių šmėžuoja viena kita mėsinė. „Paprastas karves sukergėme su limuzinu“, – kaip įsigijo mėsinių galvijų, paaiškina K. Bučas. Nepaliaudamas triūsti prasitaria, jog labai nuostolingas žemdirbio darbas: pieno supirkimo kainos menkos, už vieno šienainio ritinio susukimą tenka pakloti 50 litų. Kęstutis labai panašus į savo tėvą – Saulių Bučą. Šis buvo panašus į savo mamą – poetę S. Nėrį, šioji – į savo tėvą Simaną Bačinską. Tad akimirką galima patikėti, jog laikas grįžo atgal – ūkininkas S. Bačinskas, garsiosios poetės tėvas, pluša protėvių sodyboje, kur užaugo… Kęstučio mama Laima Bučienė iš tvarto išleidžia žąsis. „Džiaugiasi laisve“, – kodėl išleisti paukščiai, ištiesę į viršų sparnus, garsiai trimituodami pasileidžia bėgti tartum žemės nesiekdami, aiškina ji. Bėgo iš miesto nelaisvės „Keista, kad valstybė taip menkai įvertina žemdirbio darbą. Pensiją turiu pridurti, kad pieno ūkį išlaikyčiau. Karvė – mielas galvijas, bet labai daug investicijų reikalauja. Brangios veterinaro paslaugos. Jei karvė užsiėda, mažiau nei 600 litų neužteks – brangūs vaistai. Sėklinimas – 45 litai, o dažniausiai tenka sėklinti 3-4 kartus. Pernai 5 tūkstančius litų sumokėjome už šienainio susukimą į šimtą ritinių. Šiemet prastesnė vasara buvo – 75 ritiniai teišėjo. Kur dar priedai, druska karvėms, – jau troboje sako moteris, kviesdama paragauti keptų kriaušių iš senojo Bačinskų – S. Nėries tėvų sodo. – Jos Kęstučiui skanesnės už saldainius.“ Tikrai kriaušės burnoje tirpsta. O troba iš tiesų – tai svirnas. Mūrinis, dviaukštis. Jį, kaip ir mūrinį tvartą, pastatydino poetės S. Nėries tėvas Simanas Bačinskas. Tai vieninteliai išlikę sodybos pastatai. Jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgadinti, tarybiniais metais paremontuoti, vėliau apleisti. „Kai apsigyvenome Kiršuo­se, svirnas buvo be langų, krosnies. Šildydavomės Saliutės (S. Nėries – red. ) giminaičių Bačinskų atvežamais įkaitintais akmenimis“, – prisimena L. Bučienė. Sauliaus ir Laimos Bučų jauniausiam vaikui Simanui – taip pavadintam prosenelio garbei – nė metukų nebuvo, kai šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Kiršus. „Saulius visada norėjo gyventi sodyboje – daugiabutyje jautėsi kaip įkalintas. Tarybiniais metais niekaip nepavykdavo įsigyti sodybos. Kai nusižiūrėjome netoli Ariogalos, prie Gyvenės upės, – per didelę kainą užsišaukė. Kai nusižiūrėjome sodybą Kauno rajone prie Laumėnų, išgirdome, jog galėsime ją pirkti 5 metus atidirbę miškų ūkyje“, – pasakoja L. Bučienė. Pasiglemžė rutina, nuoskauda dėl nuostolingo darbo Prisimindama pirmuosius ūkininkavimo Kiršuose metus ir apibūdindama pastaruosius, sodybos šeimininkė ne kartą su nuovargio bei liūdesio gaida balse ištaria: „Labai sunku“, „Nusibodo rutina“, „Pavargau nuo visko“, „Dirbi nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, be išeiginių…“ Priduria, jog jai „užtenka ant duonos, mersedesų nereikia – užtenka pasato: nors senas, bet stiprus“, tačiau puikiai suprantanti, kodėl Lietuvoje lieka nusenę pensininkai, o jaunimas iškurna svetur. Vos apsigyvenę Kiršuose, L. ir S. Bučai įsigijo arklį, dvi karves, 10 veršelių, vištų, kitų paukščių. Karvių bandai padidėjus teko susidurti su skaudžia realybe, kad pieno supirkimo kainos – katino ašaros, o parduotuvėse jis kainuoja panašiai kaip benzinas. Sutuoktiniai, įveikę apie 100 kilometrų, jau 9 valandą Kauno kiemuose būdavo su savo ūkio sviestu, varške, grietine, ryto pienu. „Greitai gyventojai išpirkdavo, dar žąsų, kas norėjo, atveždavome“, – prisimena Laima. Pamini ir nuolatinę baimę kaktomuša susidurti su nelegalių prekeivių gaudytojais. O ką daryti, turint šešis vaikus?! Ir tarybiniais metais S. ir L. Bučai sukosi kaip išmanė, kad vaikai būtų sotūs, aprengti. Likus keliems metams iki Tarybų Sąjungos žlugimo, Laima už banko paskolą įsigijo mezgimo, siuvimo mašinų ir dirbo pagal patentą. „Mezgėme visi – ir Saulius, ir vaikai. Megztinius veždavau parduoti į Rusiją. Gerai mokėjo. Susitaupėme 97 tūkst. rublių atstatyti namui Saliutės gimtinėje. Bet nuvertėjo pinigai. Arklys atsiėjo 37 tūkstančius rublių, ir pinigų namui neliko“, – mena L. Bučienė. Ne visus vaikus kaimas traukia .......

Žaliasis Karbauskis prieš rinkimus garsiai šūkavo:"mūsų prioritetas yra kultūra".Kas gavosi,visi matome.

to "5. neteisėtas = kaltas". Asmeniškai žinojau DEŠIMT Jonų Ramanauskų. Apie kurį Jūs čia kalbate? :) Dar yra vienas dr. Jonas Vytautas Ramanauskas. O toksai dr. Jonas Ramanauskas, kiek žinau, yra tik vienas. :) Štai kodėl yra būtina pridėti rekvizitus prie mano vardo ir pavardės, kad kitiem nekristų kaltė už tai ką pasakau. :) O tai ką pasakiau ir tamsta pacitavai yra tikra tiesa. Lietuva yra OKUPUOTA, nors tai ir suvokti daug kam sunku. O kai tai suvoks, tai supras labai daugelį dalykų, kas darosi Lietuvoje. Okupantas išeidamas pasiliko.

Ei ten, Durnių laive, tik idiotas nesupranta, kad krizė driogstels netikėtai ir tik klausimas, kuri korto namelio korta neatlaikys. Federalinė rezervų sistema neseniai antrą kartą padidino palūkanas: tai reiškia, kad visi pasaulio bankai palaipsniui irgi turės tai padaryti. Jei paskolos išduotos su mažesnėmis, ne visi skolininkai įstengs mokėti didesnes. Logika paprasta, bet niekada atvirai neaiškinama. Įdomu tik, kur trūks grandinė? Graikija, Prancūzijos savivaldybių skolos, Amerikos pensijų fondų bankrotai ar kitų nesuskaičiuojama daugybė skolų?

Visame vakaru pasaulyje krize o Lietuvoje nera ir nebus???????

Demokratijos obuoliukas

jei Lietuvos biudžetą sudaro 84 proc. ES skirų pinigų, tai pasibaigus Briuselio pinigų maišui iš kur Skverneli gausi tuos 84 proc. ?

Kiaulinui reikia priešraketinės gynybos, Juknevičienės geldai (olandiškam bakui) reikia poligonų, Skverneliui reikia po diržu kabančio pokyčių krepšelio

Kultūra prisikalbėjo . Čiauškėjo čiauškėjo, kol galiausiai valstiečiams truko kantrybė . Pakaks liežuviais malti kulturininkai . Skiriamu pinigu kiekis niekaip neatsispindi tos srities pokyčiuose, ir suprantama pilnas pilvas yra prasta motivaciją dirbti galva .

Antilietuvišką neliustruotąją cccp komunist/kgb’istinę lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų gaują galima nukenksminti, kai žinom, kad "Lietuvos Respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo." (Jonas Ramanauskas)

Lietuviai, kur bebūtumėm, Tautos SĄJŪDIS arba Tautos mirtis. Kas žino išeitį iš Tautai mirtino pavojaus, v_a_d_o_v_a_u_j_a.

(2017 kovo skaičiai) *** Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 35 e/kg (35 eurocentai/kg). Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 54 e/kg (54 eurocentai/kg). ___________________________________________________ Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn. ________________________________________________ Vakariniame ES pakraštyje miltų kaina nekinta l. daug metų.

Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje. ______________________________________________ Tokiu būdu Tauta varoma iš Lietuvos. Daug ženklų rodo, kad Ramūno Karbauskio vadovaujamai grupuotei tokios Tautos marinimo sąlygos yra tinkamos.

Okupanto sukurtos cccp imperijos laikmetyje ir iki dabar, Lietuvoje gyvenimo sąlygos – klaikios. Lietuva – netinkama žmonėms gyventi. Kad atsikratyti m_i_r_t_i_n_o pavojaus Lietuvai, reikalingas v_i_s_u_o_t_i_n_i_s darbas, galingos jėgos telkiamas. Ramūno Karbauskio vadovaujama grupuotė įgavo visas Tautos telkimuisi reikalingas priemones, tad padaryti dar vieną sąjūdį Lietuvoje būtų l_a_b_a_i lengva, kai yra net užrašytas šios grupuotės štai šis noras. ************************************************* “T_e_l_k_s_i_m_e darbo santykių dalyvius, valstybės pareigūnus, nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas bendram tikslui – sukurti mūsų šalyje patrauklias darbo ir gyvenimo sąlygas žmonėms, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.” (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa) ************************************************** Dabar galima teigti, kad nieko panašaus nevyksta. Ramūno Karbauskio grupuotės rinkiminis pažadas nevykdomas. L. blogai.