Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Baltijos šalims reikia naudingų ir apgalvotų investicijų, o ne skubotų sprendimų!
Anitos Lancmanės, organizacijos „Impact 2040“ pranešimas žiniasklaidai
Latvijoje „Lidl“ atėjimas į mažmeninės prekybos segmentą prasidėjo kelio iškirtimu – paslaptingumo šydas, gaubęs būsimą Rygos Purvciemo mikrorajone medžių kirtimą, iš dalies nukrito ir politiniame lygmenyje pripažinta, kad į Latviją įžengs tarptautinis mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“. Pats „Lidl“ nekomentuoja – priešingai, nei viešai afišuojama, kad yra „ekonomiškai, socialiai atsakinga ir aplinka besirūpinanti kompanija“.
Medžių likimas dar sprendžiamas Rygos Dūmoje, tuo tarpu palaipsniui susidomėjimą ima kelti ir faktai apie kuriozinį „Lidl“ statybos leidimą, kuris, pasirodo, yra planuojamas 83 metų amžiaus ponios vardu. Estijoje „Lidl“ taip pat stengiasi tiestis kelią, ieškodamas nekilnojamojo turto savo parduotuvėms atidaryti.
Savivaldybių atstovai, paprašyti pakomentuoti „Lidl“ tinklo planus įžengti į Latviją ir Estiją, vengia tiesaus atsakymo. Valstybinės institucijos šiuo atveju, kai kalbama apie tarptautinę kompaniją, yra labai pakančios, ko nebūtų vietinių mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu; joms tektų paisyti visų administracinių įmantrybių, įskaitant viešą svarstymą.
Toks diferencijuotas požiūris į rinkos dalyvius iš valstybinių struktūrų kelia pavojų
demokratijai bei laisvos rinkos ekonomikai.
„Lidl“ užtarėjai sako, kad „Lidl“ konkuruos su esančiais prekybos centrais, o tai naudinga vartotojams. Pats savaime šis teiginys teisingas, bet būtina įvertinti konkrečią situaciją.
Negalima ignoruoti fakto, kad „Lidl“ gavo didelių finansinių resursų iš ERAB Rytų Europos rinkai užkariauti. Atkreipiu dėmesį, kad Europos bankas nėra komercinis bankas tradiciniu supratimu, duodantis komerciniam subjektui pinigų už procentus.
Šio banko užduotis yra skatinti nelygybės tarp ES narių mažėjimą. „Lidl“ gavo pinigų palankiomis sąlygomis, kad mažintų skurdo lygį Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
Dėl to nesuprantamas visas minėtasis slaptumas, jei jau įmonės tikslai yra tokie kilnūs.
Sunkumų atsiranda, kai „Lidl“ turi paaiškinti konkrečiais darbais, kaip jie planuoja mažinti skurdą, pavyzdžiui, Latvijoje, atidarydami Rygoje šalia esančiųjų prekybos centrų dar vieną.
Finansavimo iki šiol naudojimas liudija tik apie rinkos dalies perėmimą, net negalvojant pasiekti paskolos tikslą. Taip, pavyzdžiui, tarptautinė žiniasklaida plačiai atspindėjo „Lidl“ veiklos problemas, pavyzdžiui, Bulgarijoje šio tinklo vardas buvo įveltas tyrime dėl kartelio, tuo tarpu Didžiosios Britanijos žemdirbiai 2015 metais protestavo prieš „Lidl“ vykdomą politiką prekiauti žemės ūkio produktais žemesne kaina už savikainą, tokiu būdu išstumiant žemdirbius iš rinkos.
Kaip tokie veiksmai dera su paskolos tikslu? Atvirkščiai – vietiniai mažmeninė prekybos tinklai atidaro parduotuves nutolusiuose šalies regionuose, kur prekybos išlaidos yra didesnės, kad šių kraštų gyventojus aprūpintų prekėmis, kurių kainos yra artimos prekybos centro kainoms.
Tai svarbu šiems gyventojams, o ne žinojimas, kad Rygoje bus dar vienas prekybos centras. Jei pažvelgsime į situaciją Lietuvoje, kur „Lidl“ jau pradėjo veiklą, matysime, kad „Lidl“ parduotuvės yra išdėstytos didžiuosiuose miestuose visiškai netoli nuo kitų prekybos centrų, naudojant jau esančias infrastruktūras.
Kaip tai mažina skurdo lygį Lietuvoje?
„Lidl“ užtarėjai tiek Latvijoje, tiek Estijoje sako, kad valstybei svarbu investicijos ir darbo vietos – tai klasikinė klišinė frazė tuo metu, kai reikia greitomis „prastumti“ dar vieną projektą visuomenei nežinant. Kur kas svarbiau yra ekonominis pagrįstumas ir faktų analizė.
Investicijos – gražu, bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Pora statinių daugiau, už kuriuos savivaldybė gauna nekilnojamo turto mokestį.
Pritariu, bet atsiminkime, kad šiems statiniams statyti bus naudojami ES mokesčių mokėtojų pinigai. Sakysite – padidės pajamų mokestis.
Bet kaip, jei Baltijos šalių didmiesčiai jau ir taip yra prigrūsti prekybos centrų. Logiška, kad kuris nors iš rinkos dalyvių turės pasitraukti.
Dėl to nebus jokio mokesčių masės augimo.
Kalbant apie vadinamąsias naujas darbo vietas. Konkretaus regiono klestėjimą užtikrina vietinių gamintojų patekimas į rinką, tai yra, rinkos artumas ir sąlygos, kad pagaminta produkcija patektų į parduotuvės lentynas, nesukeldama nuostolių gamintojui.
Ši sąlyga galioja tiek šalies, tiek konkretaus kaimo mastu. Dėl to, jei kalbėsime apie apie regioninį klestėjimą, svarbu, kad mažmeninių prekybininkų lentynose būtų vietinė prekė už jos tikrąją vertę.
Tai yra vienas didžiausių „Lidl“ trūkumų, nes žodiniai pažadai apie meilę vietinei produkcijai prieštarauja esamai situacijai. Atitinkamai tikėtina visai realus darbo vietų praradimas gamyboje, priešingai nei žada „Lidl“ gynėjai.
Greičiau tai bus darbo vietų perskirstymas – žmonės, dirbę gamyboje, dabar taps didmiesčių kasininkais, o tai neišvengiamai visiškai priešingai skatina gyvenimo lygio blogėjimą. „Todėl šiuo atveju kalbėti apie ekonomikos augimą bei naudingas investicijas yra klaidinga,“ – teigia Anita Lancmanė.
Kalbant apie kainų politiką – prieš ateinant „Lidl“ tikslinės šalies žiniasklaidoje paprastai pasirodo žinių apie tai, kokios didelės yra produktų kainos konkrečioje šalyje. Tokiu būdu jau prieš pradedant verslą bandoma išderinti vietinę rinką.
Panašią situaciją patyrė ir Lietuvos visuomenė prieš įžengiant „Lidl“, kai per visuomenę nuvilnijo vadinamasis žiedinių kopūstų skandalas. Latvijoje taip pat šiuo metu galima pastebėti triukšmavimą dėl sviesto kainų ir brangesnį maistą.
Bet realybė šiandien Lietuvoje (po „Lidl“ vienerių metų veiklos) liudija, kad „Lidl“ savo kainas daugiau ar mažiau sulygino su kitų parduotuvių kainomis. Dėl to pažadas, kad Baltijos šalių gyventojai galės gauti produktų dempingo kainomis, siekiant mažinti skurdą, yra blefas.
Be to, palyginus vieno to paties produktu „Lidl“ kainas, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galima padaryti išvadą, kad kai kurie produktai Lietuvoje kainuoja net dukart brangiau nei Vokietijoje. Taip pat ir anksčiau duoti pažadai, kad padaugės vietinės produkcijos, Lietuvoje taip ir nepavirto darbais.
Kviečiu iš žurnalistus objektyviai įvertinti tai, kas rašoma užsienio spaudoje apie „Lidl“.
Komentarai (20)
Lidl ir Europos sąjunga yra blogis. Aš niekaip nesuprantu kaip jūs to, lietuviai, nematote. ES duoda pinigus privataus kapitalo įmonei pinigų kad ji galėtų užkariauti Baltijos šalių rinką. Taip, Lidl yra net ne akcinė bendrovė, o privati vienos vokiečių šeimos įmonė. Už ką toks protegavimas, kodėl pinigus skyrė tarkim, ne lietuviškai Norfai? Kitas dalykas kodėl Lidl yra blogis yra tame, kad veža į Lietuvą lenkiškus pieno produktus taip išstumia lietuviškus pieno produktus. susigaudyti kur kokia prekė yra itin sunku, nes Lidl pakeičia maisto produktus savo firminiais pavadinimais. Taip lietuvių žmdirbiai yra išstumiami. Dėl darbo vietų: Lidl sukūrė darbo vietas kasininkams, salės darbuotojams ir apsuaginiais - ne daugiau. Ar tai didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietos? Ne.
Dzukai ..nespėliokite imkite savo vaiku ir paklauskite , kaip jiems sekasi .:) Turbūt prie bendro stalo nekalbate apie politine 'gribiena' ir jos skonį Lietuvoje ??, na mažu mažiausiai tai būtu neatsakinga pačio ta tema liesti ..:)
Ta nelengva darba spelioti, paliksiu tamstai. Mane domina tik matematika ir analitika. Lukesciuose gyvenate jus, as gyvenu siam Pasaulyje, realybeje. Lukesciai, taip ir lieka tik lukesciais. Toliau nebutis ir vaikams su anukais belieka palikti tik lukescius. Nemanau, kad jie bus labai dekingi. :DDD
Nespėliokite Dzukai .. pokyčius ir pats greitai pamatysite ,apsipirkdamas akylai dairykitės jei nesate žioplas nesunkiai perprasite apie ką aš kalbu . Reikia tik palyginti kaip veikia skirtumai . Ta unifikuotą verslo valdymo forma .. gana palanki ir darbuotojams . :) o juk tai ir yra svarbiausia . Keisi po truputi darbo rinkos Lietuvoje aplinka . Nelengva įsivesti nauja darbo kodeksą Lietuvoje, bet priversti ji dirbti dar sunkiau .. neįtikinėsiu tamstos ta reikia stebėti realiomis sąlygomis ). Kaip ne kaip tikslas POKYČIAI . O strategija ir planai tebūnie mūsu pačiu lūkesčiu vaisius .. busime gyvi galėsime palyginti . :)
esme tame, kad Muterlandas, dideliais zingsniais ima vytis Ostlando gyvenimo kokybe. Banko siekime pelno, sentimentu nenumatyta.
Lidl neturi uzduoties atpratinti vietinius gamintojus nuo "optima linijos" kainodaros ir "atnesti" i Lietuva kokybiska preke ir paslauga. Lidl tikslas ir uzduotis diametraliai kita. Kas del tarybines galvosenos - tarybiniais laikais buvo pakankamai neigiamo ir to nieks negincyja, bet galvosena buvo aukstesnio lygio, nes ir motyvacija buvo, ir issilavinimo lygis aukstesnis ir dar daug ko. Dabartine, jusu taip vadinama "moderni" galvosena, daugumai zmoniu tik viena minti - kapstytis savartynuose, tai normalu. Kas apsukresnis, tas grobia viska , kas po ranka papuola, tai ir normalu. Jus apie tai nesusimastote, jusu idealas - koks nors vidutinis vokietis, nes jo alga 3-4 kartus didesnene, nei jusu. I giluma jus nesigilinat ir jums nera daugiau su kuo lyginti. Jus nematete Vokietijos 1980, jums zinoma tik Vokietija 2017. Uztai pagyvenes vokietis zino, kad jo gerbuvis sumazejo kokius keturis kartus, ir jis zino kad tai nepabaiga, skurdas tik dides. Butent, kad suletinti vokiecio nuskurdima, i Lietuva ir ateina Lidl. Ne tam, kad pakelti lietuvio gerbuvi. Esme ne tame, kad ateina uzsienietiski prekybiniai tinklai ar kitos imones, tai nera blogai. Esme tame ka jie nesa ir ko is ju reikalaujama vietines valdzios.
Autorė pabandė įsigilinti į problemos šerdį teoriškai, deja praktika taip ir liko šone.. UK pavyzdžiu autorė galėjo ir labiau paviešinti duomenis kaip kainos krito atėjus vokiškiems mažu kainu tinklams Lidl ir Aldi ,tai tik parodo kiek reali konkurencija gali ta rinką išgryninti, pakeičiant vartotoju lūkesčius . Vietinis gamintojas , ne išimtis ir Lietuvos , turi konkurencijos trukumų tik iš vidaus tuos procesus skatinti keistis neįmanomą .. tam turi būti visai kita verslo rūšis orientuota į specifine paslaugą . Ta specifinė paslauga ir yra Lidl modelio tinklas . Nėra kito budo vietinius gamintojus atpratinti nuo ‚optima linijos‘ kainodaros kaip tik parodant kad pigi paslauga gali būti kokybiška ir nekelti nemalonaus jausmo paėmus ta produktą į rankas . Aš nenustebsiu jei greitai tai rinkos daliai atsiras ir savas pirkėjas . Galima iš Gariūnų verslo modelio išaugti bet įpročius pamiršti labai sunku . Apie tuos įpročius ir kalbama . Lietuva netaps moderni jei paliksime sena sovietine galvosena, apie visuomene .
Ei ten, Durnių laive, jums Sabonis pasakė - pirkti. Tad baikit diskusijas ir marš pirkti į Lidl'ą. O tai jis apsiverks ir nugriaus savo neteisėtą botelį. Kaip tada žiūrėsite jam į akis.
Kaip visuomet Tamsta preciziškai suspėja, ir subtiliai bei nepretenzingai pataisyti/papildyti mintį, ir labai neįkyriai padėdamas susigaudyti realybėje. Kaip stasiukasas yra pasakęs, gerbėjams belieka dūsauti. Pripažindamas utriravimo nuodėmės faktą, neišvengiamai tą ir darau... :D:D:D
Uzsienio investicijos yra normalus dalykas, bet Lietuvoje nieks nekuria investiciniu projektu. Lietuvoje nera uzsienio investiciju, teoriskai ju ir negali buti. Investicija, tai ne "maisas pinigu" atveztas i sali, tai daug sudetingesnis procesas. Tas "maisas", tai tik privataus kapitalo judejimas ir paieska geresnes "dirvos". Tai neturi nieko bendro su investicijomis .
Gal nustok skelbti 1913 metų statistiką, idiote
Iš esmės, užsienio finansinės investicijos ne tik yra nereikalingos, bet ir PARAZITUOJANČIOS, nes užsienio kapitalo sukurtas pelnas yra IŠVEŽAMAS. Įdomu. Gal kas paskaičiuotų, kokią kapitalo gražą susižeria tie, kas SĖKMINGAI INVESTUOJA, ir iš užsienio įmeta eurą, o pasiima ir išaiveža 2, o kartais ir daugiau? Juk "sėkminga investicija" yra tai, kas vadinama "gauti daugiau negu įdėti". Ir viena yra, kai investuoja vietinis kapitalas, ir visiškai kita, kai investuoja neiškios paskirties užsienio kapitalo įmonės, keliančios sau užduotį apiplėšti čiabuvius. Todėl asmeniškai man, užsienio investicijos kvepia banalia ekonomine diversija, kurios tikslas ir paskirtis - pakirsti valstybės ekonominius pamatus.
uzsienio investicijos yra tik Banko paskelbtos socialistines lenktynes, kurios salies elitas pigiau isnuomos savo baudziauninkus. Jegu butume ne kolonija, privalanti eksportuoti darbingus zmones Muterlando gerovei kelti, tos uzsienio investicijos butunereikalingos. Jeigu Lietuva turetu nors viena valstybingumo pozymi, savo CB, valdoma vyriausybes, galima butu idarbinti apie 20 milijardu turimu santaupu.
Kaip gražiai besuoktų, vis tiek tarp eilučių išlenda ,jog joms Pabaltijo šalys vis tiek beteisės antrarūšės ( net antrą kažkokį pagreitį sukurpė)"šiukšlių dėžės" nepigioms žemos kokybės "pirmarūšių šalių" prekėms iškišti.Gal nereikia mus žeminti,jog jos neva mums kainas mažins? Ačiū. Mums tik reikia savų politikų žmogiškumo,supratimo, padorumo ir sąžinės jų rinkėjams atlyginimams,pensijoms didinti.
atsakymas: pritraukt užsienio investitorius viliojant pigia darbo jėga
O koks besmegenis patikejo ar mane, kad atejas verslas ims diktuoti savo salygas ir dirbs zmonems?? kapitalistineje ekonomikoje, jeigu tu nesi grobuonis, vadinasi esi auka. lidlo europinis tinklas tvirtina, kad jis yra grobuonis.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra neliečiamybė ir laikytinas kaip skurdo ribos dydis. Kodėl lietuviškame ES pakraštyje NPD=541 litas, o vakariniame ES pakraštyje NPD=4284 litai??? (2015 lapkričio skaičiai) ************************************************ Lietuviškame ES pakraštyje ir vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos panašios.
Lietuviškame ES pakraštyje, prie šiek tiek didesnio nei MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 440 litų. Vakariniame ES pakraštyje, prie bemaž keturis kartus didesnio nei lietuviško MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 225 litai. (2015 lapkričio skaičiai)
(2017 kovo skaičiai) Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 35 e/kg (35 eurocentai/kg). Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 54 e/kg (54 eurocentai/kg). Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn. __________ Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga didėja kasmet, o miltų kaina nekinta jau k_e_l_i_s metus iš eilės. ************************************************** Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga nekinta kelis metus, o miltų kaina didėja nuolat. __________ Štai kokia yra mūsų duona kasdieninė.
Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje. _______________________ Tokiu būdu Tauta varoma iš Lietuvos. Daug ženklų rodo, kad Ramūno Karbauskio vadovaujamai grupuotei tokios Tautos marinimo sąlygos yra tinkamos. _