Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Viena iš įmonių – Ukrainos gynybos pramonės grupės DEMZ bendrovė „Baltic Metal Foundry“. Ji Alytuje ir Balbieriškyje planuoja gaminti amuniciją. „Staticus Group“ Vilniuje plečia pastatų fasadų gamybą: gamins aliuminio ir stiklo konstrukcijas, langus bei duris. Lietuvos įmonė „RSI Europe“, kurianti karinius dronus ir nuotolinio sprogmenų valdymo įrangą, Panevėžio rajone numato plėsti gynybos sistemų gamybą.
Pristatydama Vyriausybės šimtadienio darbus 2026 m. spalio 22 d., EIMIN paskelbė, kad šiems projektams numatyta 152,8 mln. eurų investicijų ir apie 500 naujų darbo vietų. Ministerijos nurodytos sumos: „Baltic Metal Foundry“ – 99,3 mln., „Staticus Group“ – 31,5 mln., „RSI Europe“ – 22 mln. eurų. Tai planuojamos investicijos į įmonių veiklą, o ne į valstybės biudžetą įplauksiantys pinigai.
Valdžia tokias investicijas skatina tikėdamasi naujų darbo vietų, daugiau Lietuvoje pagamintų ir užsienyje parduotų prekių. Gynybos įmonių atveju siekiama ir didesnio gebėjimo apsirūpinti karine produkcija. Tam projektams suteikiamas specialus statusas, leidžiantis greičiau tvarkyti leidimus bei kitus dokumentus ir, įvykdžius nustatytas sąlygas, pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Pastaroji reiškia, kad įmonė nuo projekto uždirbto pelno gali mokėti mažiau mokesčio arba jo nemokėti visai.
Todėl „Ekspertai.eu“ klausė, kiek kiekvienam projektui jau skirta arba pažadėta viešųjų pinigų: tiesioginės paramos, lėšų reikalingai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams ar tinklams. Prašėme ir turimų skaičiavimų, kokios mokesčių sumos valstybė atsisakytų suteikdama lengvatas.
Ministerija atsakė, kad sutarčių pasirašymas „savaime nereiškia, kad investuotojams skiriama tiesioginė finansinė parama ar kad valstybė įsipareigoja finansuoti projektams reikalingą infrastruktūrą“. Tačiau klausėme apie tris konkrečius projektus. Kiek jiems skirta ar pažadėta ir kuriam neskirta nieko, šis bendras paaiškinimas neatskleidžia.
Viešasis finansavimas šioje srityje jau skiriamas. Krašto apsaugos ministerija 2026 m. spalio 20 d. pranešė apie 29,5 mln. eurų ES paramą bendram „RSI Europe“ ir Estijos įmonės „Odin Defence“ projektui, skirtam amunicijos gamybai plėsti. Nurodyta suma skirta bendram projektui, todėl ji neparodo, kiek paramos tenka vien Lietuvos įmonei.
EIMIN aiškina, kad „faktinė lengvatos vertė priklauso nuo investuotojo apmokestinamojo pelno“. Tačiau redakcija prašė pateikti turimas prognozes. Dar vienas mūsų klausimas buvo paprastas: ar prieš pasirašant sutartis suskaičiuota, kiek papildomų pajamų šie projektai atneštų valstybės ir savivaldybių biudžetams, atėmus jiems skirtas išlaidas ir dėl lengvatų nesurinktus mokesčius. Norėjome patikrinti, ar finansinė nauda pagrįsta skaičiavimu, o ne vien būsimų gamyklų ir darbo vietų pažadu.
Ministerija paaiškino, kad vertinamas projektų atitikimas įstatymo reikalavimams ir „investuotojų pajėgumas įgyvendinti projektus“. Tai atsakymas apie įmonių galimybes įvykdyti pažadus. Kiek iš jų laimėtų viešieji finansai, kokiam laikotarpiui tai skaičiuota ir ar apskritai skaičiuota, EIMIN neatsakė.
Klausėme ir to, kas nutiktų, jeigu įmonės sutartų investicijų neatliktų arba pažadėtų darbo vietų neišlaikytų. Ministerija nurodė penkerių metų terminą investicijų ir darbo vietų sukūrimo reikalavimams įvykdyti, o kiekvieną sukurtą darbo vietą privaloma išlaikyti bent penkerius metus. Esant esminiam pažeidimui, ministerija „turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį“.
Tačiau kokiais atvejais ir kiek paramos ar nesumokėtų mokesčių tektų grąžinti, nepaaiškinta. Sutarties nutraukimas ir pinigų susigrąžinimas yra skirtingi dalykai. Jeigu valstybė jau būtų patyrusi išlaidų, vien nutraukta sutartis jų nepadengtų – tam reikėtų konkrečių, iš anksto sutartų ir vykdomų finansinių garantijų, apie kurias ministerija nutyli.
Komentarai
Komentarų dar nėra.