Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tarp LRT perduodamų objektų – jos naudojamos televizijos studijos, administraciniai pastatai, garažai ir sandėliai Vilniuje, patalpos Kaune bei korespondentų punktai Alytuje ir Šiauliuose. Vyriausybei pateiktuose dokumentuose aiškinama, kad šis turtas reikalingas laidoms rengti, technikai laikyti ir transliacijoms užtikrinti. Tačiau dalį patalpų LRT nuomoja kitiems.
„Ekspertai.eu“ kreipėsi į kultūros ministrą Luką Alsį ir paprašė paaiškinti, ar prieš siūlant perduoti turtą dvidešimčiai metų buvo įvertintas kiekvieno iš 21 objekto faktinis naudojimas ir poreikis LRT veiklai. Taip pat klausėme apie nenaudojamas bei nuomojamas patalpas, turto naudojimo kontrolę ir užsitęsusį sutarties sudarymą.
Gautame atsakyme prašyto kiekvieno objekto vertinimo nepateikta. Vietoj jo primintas LRT įstatymo 18 straipsnis, numatantis veiklai reikalingo valstybės turto perdavimą pagal patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu, ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1495, kuriuo LRT perduoti valstybės pastatai Vilniuje bei pastatai ir kiemo statiniai Naujasodės kaime. Tačiau prieš daugiau kaip du dešimtmečius priimtas perdavimo sprendimas savaime neparodo, kokių patalpų reikia šiandien.
Valstybės kontrolė 2025 m. spalio 31 d. audite nustatė, kad LRT naudojamo valstybės turto patikėjimo sutartis apskritai nesudaryta, nors ją numatantis įstatymas galiojo dar nuo 2021 metų. Auditoriai įvardijo ir pasekmę: „be patikėjimo sutarties nėra teisinio pagrindo LRT disponuoti valstybės turtu“. Taigi LRT turtą naudojo, tačiau įstatyme numatyta jo valdymo sutartis metų metus nebuvo sudaryta. Dabar šią spragą taisantis sprendimas savaime dar neatsako, ar visas perduodamas turtas iš tiesų reikalingas.
Paklausta apie nenaudojamų ar išnuomotų patalpų plotą ir dėl jų priimtus sprendimus, L. Alsio vadovaujama ministerija apsiribojo nuoroda į pačios LRT pateiktą turto poreikio pagrindimą. Savo atlikto patikrinimo rezultatų nepateikė.
Ministerijos atsakyme nutylėtas svarbus niuansas: ministro pasirašytame teikime Vyriausybei tiesiai nurodyta, kad dalis turto nuomojama, o gautos pajamos naudojamos LRT veiklai ir technikai įsigyti. Vadinasi, apie nuomojamas patalpas žinoma. Tačiau kokia perduodamo turto dalis išnuomota, nors to konkrečiai klausėme, nepasakyta.
2025 m. lapkričio 27 d. savo rašte LRT argumentavo, kodėl transliuotojui svarbu išlaikyti nuomojamas patalpas: uždraudus nuomą, jos pačios veikloje nenaudojamas patalpas galėtų tekti perduoti Turto bankui. Tuomet į kompleksą galėtų ateiti kiti naudotojai, įgyti teisių į dalį žemės sklypo ir sutrukdyti suplanuotoms naujo LRT pastato statyboms. Taigi prašymas pasilikti turtą grindžiamas ir būsimo statybų projekto interesais.
Ministro taip pat klausėme, kaip pagal sutartį bus tikrinamas turto naudojimas ir kaip LRT turės už jį atsiskaityti. Atsakyme nurodytas 2001 m. sausio 5 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 16, kuriuo patvirtinta pavyzdinė sutarties forma.
Joje nustatyta, kad turtą perduodanti pusė privalo tikrinti, kaip jis naudojamas, o gavėjas – leisti tai patikrinti. Pagal šią formą sutartį sudariusi LRT turėtų kasmet iki gegužės 1 dienos savo svetainėje paskelbti turto valdymo ataskaitą: nurodyti turto vertę, būklės pokyčius ir procentinius duomenis apie nuomai ar panaudai perduotą turtą. Už trukdymą kontroliuoti ar naudojimą ne pagal paskirtį sutartį galima nutraukti anksčiau.
Taigi pareiga atsiskaityti pavyzdinėje formoje numatyta. Tačiau atsakyme nepaaiškinta, kas konkrečiai ir kaip dažnai tikrins LRT turto naudojimą. Pasirašytos LRT sutarties redakcijai nepateikta, jos neradome ir viešai paskelbtoje Vyriausybės posėdžio medžiagoje. Joje yra sprendimas pavesti Kultūros ministerijai tokią sutartį sudaryti.
LRT dėl turto perdavimo pagal patikėjimo sutartį kreipėsi 2022 m. birželio 22 d., o Vyriausybės sprendimas priimtas tik 2026 m. spalio 21 d. Paklausus, kodėl prireikė daugiau kaip ketverių metų, atsakyta, kad gavusi Konkurencijos tarybos išvadą LRT paprašė stabdyti nutarimo teikimą.
2022 m. rugpjūčio 3 d. Konkurencijos taryba pasiūlė patikrinti, ar valstybės turto perdavimas nesuteikia LRT nepagrįsto pranašumo prieš konkurentus. Po šios išvados LRT paprašė sustabdyti nutarimo rengimą, o 2025 metų audito metu jis dar nebuvo atnaujintas. Taigi klausimas, kokiomis sąlygomis LRT gali naudoti valstybės turtą, liko neišspręstas kelerius metus, nors transliuotojas tuo turtu toliau naudojosi. Tik 2026 m. rugpjūčio 24 d. Konkurencijos taryba patikslintam projektui pastabų nebeturėjo.
L. Alsio atsakyme taip ir liko neatskleista, kaip valstybė pati įvertino kiekvieno perduodamo objekto poreikį. Atsakingam valdymui neužtenka turto gavėjo paaiškinimo, senų perdavimo nutarimų ir pavyzdinės sutarties. Būtų pravartu žinoti dar ir tai, kas kiekviename objekte vyksta, kiek jo naudojama transliuotojo darbui, kiek nuomojama ir kas šiuos duomenis tikrina. Tačiau redakcijai šito sužinoti nepavyko.
Komentarai
Komentarų dar nėra.