Lietuvos oro gynybos realybė: pavojų paskelbė, bet kas skrido ir kur dingo, taip ir nenustatė. PAPILDYTA: vėl apsimelavo?(19)

Maždaug po valandos Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad oro pavojus atšaukiamas. Tačiau tuo metu nebuvo aišku, ar galimas bepilotis orlaivis neutralizuotas, ar išskrido iš Lietuvos teritorijos. Nebuvo patvirtinta net tai, kad užfiksuotas objektas iš tiesų buvo dronas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paaiškino, kad objektas buvo aptiktas ir sekamas, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų naikintuvų pilotai negalėjo jo vizualiai identifikuoti. Ministro teigimu, taikos metu toks identifikavimas yra būtinas prieš numušant objektą.

Tačiau ministro paaiškinimas kelia papildomą klausimą: ar pagal galiojančius teisės aktus ir karines procedūras vizualinis objekto identifikavimas iš tiesų yra būtina sąlyga jį numušti net ir tuo atveju, kai objektas stebimas radarais, o gyventojams jau paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus? Jei taip, kokie konkretūs teisės aktai ar procedūros nustato tokį reikalavimą?

Taigi Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemos užfiksavo galimą grėsmę, gyventojams buvo paskelbtas aukščiausio lygio pavojus, tačiau naikintuvų pilotai negalėjo nustatyti, kas iš tiesų skrenda.

Šioje situacijoje kyla papildomi konkretūs klausimai. Ar radarai užfiksavo visą objekto skrydžio trajektoriją? Kurioje vietoje nutrūko jo stebėjimas? Ar nustatyta, kad objektas paliko Lietuvos oro erdvę? Kokiais duomenimis remiantis buvo nuspręsta atšaukti pavojų?

Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar tai iš tiesų buvo bepilotis orlaivis, iš kur jis galėjo atskristi ir kodėl nepavyko patikimai nustatyti jo tapatybės.

Lietuva Rusijos atgrasymui šiemet skiria beveik 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos lyderiai nuolat pabrėžia stiprinamus oro gynybos pajėgumus, įsigyjamą ginkluotę ir pasirengimą įvairioms grėsmėms.

Tačiau gyventojams svarbu žinoti ne vien tai, kiek milijardų skiriama Rusijos atgrasymui. Jie turi suprasti, kaip realiai veikia oro erdvės stebėjimo, grėsmių nustatymo ir reagavimo sistemos.

Pavojaus atšaukimas savaime nereiškia, kad objektas buvo sunaikintas. Lygiai taip pat neįrodo, kad jis tebebuvo Lietuvos teritorijoje. Tačiau valstybės institucijos turėtų gebėti paaiškinti, kokiais duomenimis remdamosi nusprendė, jog grėsmė jau pasibaigė.

Gyventojams paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus. Vėliau pranešta, kad pavojus baigėsi. Tačiau kas buvo užfiksuota, iš kur objektas atskrido, kur dingo ir kokiais duomenimis remiantis nuspręsta atšaukti pavojų, visuomenei tuo metu nepaaiškinta.

Taigi milijardai Rusijos atgrasymui skiriami ir įsisavinami, perspėjimo sistema veikia, o gyventojams ir vėl tenka pasikliauti valstybės institucijų patikinimu, kad viskas jau saugu.

Spalio 18 d. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) paskelbė naują informaciją: Lietuvos kariuomenės duomenimis, galimas dronas į Lietuvą galėjo įskristi iš Lenkijos teritorijos.

Ši versija kelia papildomą klausimą dėl gyventojų perspėjimo sistemos veikimo.

Jeigu objektas atskrido iš Lenkijos, kodėl raudonas oro pavojus buvo paskelbtas Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, o Kauno apskrityje – geltonas perspėjimas, tačiau viešai paskelbtuose perspėjimuose neminimos prie Lenkijos sienos esančios Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybės?

Ar šių teritorijų gyventojams pavojus negrėsė, ar apie galimą objektą sužinota tik jam pasiekus kitus Lietuvos regionus?

Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenė apie galimą objektą buvo iš anksto informuota Lenkijos institucijų.

Taigi naujoji NKVC informacija ne tik suteikia papildomų duomenų apie galimą objekto kilmę, bet ir kelia konkretų klausimą: ar gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota pagal realią grėsmės trajektoriją, ar tik pagal tas vietas, kuriose objektą pavyko aptikti?

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad Pasvalio rajone, Juodžionių kaimo apylinkėse, aptiktos smulkios galimo drono nuolaužos. Jos rastos pakelėje ir laukuose, atokiau nuo gyvenamųjų vietų. Pagrindinių objekto konstrukcijos dalių dar ieškoma.

Pasak V. Vitkausko, kol kas nenustatyta, ar objektas gabeno sprogmenų. Gavus gyventojų pranešimų apie sprogimo garsą, teritoriją tikrina Karo policija ir kitos atsakingos tarnybos. Gyventojai perspėti nesiartinti prie įtartinų radinių.

Lietuvos kariuomenė taip pat patikslino, kad jos radaruose buvo stebima iš Lenkijos teritorijos šiaurės kryptimi judėjusi objekto žyma, kuri vėliau išnyko.

Kol kas nepatvirtinta, ar rastos nuolaužos tikrai priklauso radarais stebėtam objektui. Taip pat nenustatyta jo nukritimo priežastis.

Taigi galimo drono nuolaužos jau aptiktos, tačiau jo nukritimo aplinkybės tebėra tiriamos. Dabar svarbu išsiaiškinti ne tik tai, kas nutiko objektui, bet ir ar Lietuvos kariuomenė radarais užfiksavo jo kritimą, ar apie galimą nukritimo vietą sužinojo tik iš gyventojų pranešimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda visuomeniniame tinkle X anglų kalba paskelbė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą persimeta į rytinį NATO ir Europos Sąjungos flangą. Politikas patikino, kad Šiaurės Lietuvoje sprogo į droną panašus objektas.

Yra ir dar viena svarbi aplinkybė.

Todėl kyla paprastas klausimas: kaip Rusija, kuri, pasak G. Nausėdos, jau praktiškai pralaimėjo karą Ukrainoje, dabar sugeba tą patį karą perkelti į NATO teritoriją?

Tinklalapis prezidentas.lt kol kas G. Nausėdos pranešimo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą persimeta į rytinį NATO ir Europos Sąjungos flangą, kol kas neskelbia.

Apie G. Nausėdos žinią skelbia ir valstybinis transliuotojas LRT – Rusijos karas prieš Ukrainą persimeta į NATO rytinį flangą.

Spalio 18 d. krašto apsaugos ministras R. Kaunas paskelbė, kad, pirminiais duomenimis, Lietuvos oro erdvėje pastebėtas galimas dronas atskrido iš Lenkijos teritorijos.

Tačiau Lenkijos gynybos ministerija pranešė neturinti radarų duomenų, patvirtinančių tokią objekto skrydžio trajektoriją.

Ministerijos atstovas Janusz Sejmej pareiškė, kad Lenkijos radarų sistemos nepatvirtina, jog Lietuvoje aptiktas objektas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.

Lenkijos radijas taip pat kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, prašydamas patikslinti, iš kurios Lenkijos teritorijos vietos galėjo atskristi dronas – Suvalkų ar Seinų krypties. Lietuvos kariuomenė atsakė tokių duomenų kol kas neturinti.

Tai nereiškia, kad objektas tikrai neskrido virš Lenkijos. Tačiau kyla esminis klausimas: ar Lietuvos kariuomenė radarais užfiksavo objekto skrydį per valstybės sieną, ar tik pastebėjo iš Lenkijos krypties judantį objektą?

Jeigu pats sienos kirtimas nebuvo užfiksuotas, kokiais konkrečiais duomenimis remdamasis ministras paskelbė, kad dronas galėjo atskristi iš Lenkijos teritorijos?

Taigi Lietuvos gyventojams buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus, tačiau praėjus daugiau kaip parai institucijos vis dar nepateikia patvirtintos objekto skrydžio trajektorijos. Lietuvos ministras nurodo Lenkiją, o Lenkijos radarai tokio sienos kirtimo nepatvirtina.

Todėl svarbiausias klausimas išlieka: kokiais konkrečiais duomenimis Lietuvos kariuomenė grindžia savo išvadas apie galimo drono atskridimo kryptį?

Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos radarai nepatvirtina galimo drono skrydžio iš Lenkijos į Lietuvą. Tačiau Lietuvos vadovai kol kas viešai nepaaiškino, kuo grindžiama priešinga R. Kauno paskelbta versija.

G. Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir pats R. Kaunas konkretaus atsakymo į Lenkijos pareiškimą kol kas nepateikė. Tyli ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Ar Lietuvos radarai užfiksavo valstybės sieną kertantį objektą? Jeigu taip, kodėl jo neužfiksavo lenkai? Jeigu ne, kuo remiantis paskelbta, kad dronas atskrido iš Lenkijos?

Gyventojams buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus, tačiau net praėjus daugiau kaip parai valstybės institucijos nepateikė patvirtintos objekto skrydžio trajektorijos.

Lenkija savo radarų duomenų poziciją paskelbė. Lietuvos vadovai kol kas atsako tyla.

Spalio 19 d. po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio premjeras M. Sinkevičius pranešė, kad dronas į Lietuvą atskrido ir Lenkijos pusės.

„Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės. Dronas, mūsų turimais duomenimis, yra ukrainietiškos kilmės, tą patvirtina ir nuolaužos, tą patvirtina ir Ukrainos pusės kreipimasis su informacija, kad vykdytos atakos metu buvo prarastas ryšys su vienu iš dronų. Tikėtina, kad šis dronas ir yra tas, kuris susprogo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – papasakojo M. Sinkevičius.

Šaltinis: polskieradio24.pl, wiadomosci.onet.pl, tvp.info