Kad būtų galima palyginti kainas skirtingose valstybėse, Eurostatas naudoja kainų lygio indeksą. ES vidurkis prilyginamas 100. Jeigu valstybės rodiklis didesnis nei 100, kainos joje vidutiniškai aukštesnės už ES vidurkį, jeigu mažesnis – žemesnės.

Pagal 2025 m. duomenis, Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksas siekia 103, Vokietijoje – 102, Prancūzijoje – 107, o Lenkijoje – 90. Rumunijoje jis siekia vos 80.

Kitaip tariant, palyginamas maisto ir nealkoholinių gėrimų krepšelis Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 3 proc. daugiau nei ES vidurkis, o Lenkijoje – 10 proc. mažiau.

Taigi Lietuvoje maisto kainų lygis šiek tiek aukštesnis nei Vokietijoje, nors darbuotojų atlyginimai ten gerokai didesni. Kaimyninėje Lenkijoje šios prekių grupės kainų lygis maždaug 13 proc. mažesnis nei Lietuvoje.

Vis dėlto svarbiausia ne vien kainos, bet ir tai, kiek maisto produktų gyventojas gali nusipirkti už savo atlyginimą.

Tačiau Lietuva turi ir kitą svarbų prioritetą – stiprinti gynybą bei Rusijos atgrasymą. Tam skiriami milijardai eurų.

Didžiuotis tikrai yra kuo – Lietuvoje įsikuria Vokietijos brigada, dislokuojami JAV kariai, plečiama karinė infrastruktūra, statomos kareivinės, mokyklos ir kiti sąjungininkams reikalingi objektai. Visa tai kainuoja ir ateityje pareikalaus dar daugiau valstybės lėšų.

Todėl net ir mokėdami už maistą beveik tiek pat, kiek gerokai daugiau uždirbantys vokiečiai, Lietuvos gyventojai turi nepamiršti, kad savo rankose laiko neįkainojamą kozirį – vis tvaresnį Rusijos atgrasymą.

Šaltinis: ec.europa.eu

Komentarai (2)

Rikiuoti
hedonizmas2026-10-20 19:13

(kils. iš graikų k. hēdonē – malonumas) yra etikos ir filosofijos teorija, teigianti, kad malonumas yra aukščiausias gėris, pagrindinė vertybė ir pagrindinis gyvenimo tikslas, o kančia bei skausmas – didžiausias blogis

Tadas2026-10-19 09:55

Straipsnyje minima, kad "... nors darbuotojų atlyginimai ten(Vokietijoje) gerokai didesni ". Ir čia LR pakliūna į užburtą ratą, nes kaip tik keliama minimali alga tai automatiškai kyla kainos ir mokesčiai ūgteli. Geriausiu atveju iš anonsuoto augimo lieka keli eurai, blogiausiu atveju bedarbystė ir įmonių bankrotai. Kaip išspręsti šitą dilemą neaišku, valdžioje apstu finansistų ir ekonomistų kurių specilizacija tik hedonizmas ir egoizmas

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Ministerija neprisidės prie „Taurus“ gamintojos pristatymo užsienyje1
  2. Žalioji Europos lyderystė – išlaidos garantuotos, rezultatas ne: JAV traukiasi iš bendrų įsipareigojimų
  3. „Tautos namų“ išlaikymą valdžia palieka ateičiai
  4. Lietuva klesti vis labiau, o skolintis reikia vis daugiau2