Lietuva ir užsienis per savaitę(47)

Koaliciniai žaidimai ir finansinis Lietuvos gyventojų saugumas. Kiberatakos prieš Ameriką ir Artimųjų ir Vidurio Rytų naujienos. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Be komentarų

Vytenis Andriukaitis apie A lgirdą Butkevičių: „D ažna A. Butkevičiaus pozicija – viena sakyti, kita galvoti, o trečia daryti “ .

Edmundas Jakilaitis (mintis išsakyt valstybinio transliuotojo LRT tiesioginiame eteryje Seimo rinkimų debatų metu): „ Jeigu Rusija atidarytų sienas , ten liktų vienintelis Volodia Putinas, turbūt, nes visi išvažiuotų dirbti į Vakarų Europą“ .

Pirmoje vietoje galutiniai Seimo rinkimų rezultatai. „Valstiečiai“ nugalėjo įtikinamai.

Konservatoriai šoke, negavę tiek mandatų, kiek planavo. Socdemai patyrė visišką fiasko.

Bet prasidėję koaliciniai žaidimai daug ką gali pakeisti. Darosi aišku, kad „Tėvynės sąjunga“ planavo, jog turės valdžią (ir dar, galimai, Šimašiui ją pažadėjo už Masiulio nuvertimą), o dabar reikalai komplikavosi.

Tačiau, matyt, buvo atsarginis variantas – jeigu Karbauskis bandys spyriotis, jam Daukanto aikštėje bus paaiškinta, su kuo reikia formuoti daugumą. Priešrinkiminė praktika rodė, kad tokie lūkesčiai pagrįsti, bet po pokalbio su D.

Grybauskaite G. Landsbergis buvo ryškiai pasimetęs – prezidentė nieko nevers kurti dirbtines koalicijas (gal tai jos bandymas ištrukti iš konservatorių vergovės, nes nėra, ką prarasti).

Šiame kontekste lygtais neišvengiama tapo „valstiečių“ koalicija su socdemais, kurie galėtų gauti Seimo pirmininko postą. Pastarieji svarstė galimybę likti opozicijoje, nes prisiimti atsakomybę už nenuspėjamą partnerį (premjeras S.

Skvernelis – kelias į nežinomybę) rizikinga, tačiau galiausiai nusprendė pradėti derybas dėl koalicijos. Laukiame serialo tęsinio.

Antroje vietoje SEB banko atlikta apklausa Baltijos šalyse, kuri rodo, kad Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį pagal dešimties balų sistemą vertina 4,4 balo. Labiausiai ja patenkinti estai (5,4 balo), mažiausiai – latviai (4,3 balo).

Respondentai buvo paprašyti bendrai įvertinti savo turimą turtą, skolas, santaupas ir pajamas. Trisdešimt aštuoni procentai lietuvių nurodė, kad yra nepatenkinti dabartine finansine padėtimi (Latvijoje – 41 proc.

apklaustųjų, Estijoje – 27 proc. ).

Nurodžiusių, kad yra šiek tiek arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, Lietuvoje yra 20 procentų. Tai truputį mažiau negu Latvijoje (24 proc.

) ir perpus mažiau negu Estijoje (46 proc. ).

Tuo pat metu naujame „Doing Business“ reitinge mūsų šalis stagnuoja.

Tuo pat metu mokslų daktarai protestuoja prie vyriausybės, nes gauna žeminančias algas. Tuo pat metu jau patvirtinta, kad iš Norvegijos perkamos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS Lietuvai bus perduotos iki 2020 m. už kiek daugiau nei 100 mln. eurų, o ponas Karbauskis sieks, kad krašto apsauga gautų 2 proc.

BVP iki 2018 m. , t.

y. anksčiau, negu žadėjo dabar jau buvę valdantieji. Savo ruožtu Europos Komisija prašo Lietuvos „paaiškinimų“ dėl deficitinio biudžeto, kuris galimai nesiderina su ES finansinės drausmės reikalavimais.

Laukiame permainų.

Trečioje vietoje Lietuvos saugumas. Pirmiausiai apie kibernetines problemas.

„Užfiksavome ypatingai didelius srautus mūsų tinkle, iki šiol nesame nieko panašaus patyrę, tai „pargriovė“ mūsų vidinį tinklą,“ – papasakojo LRT technikos centro vadovas A. Zuikis.

Anot jo, tai galimai buvo kibernetinė ataka. Galima tik spėti, ar ją įvykdė Rusija.

Įdomu, kad tuo pat metu stiprų kibernetinį smūgį patyrė Jungtinės Valstijos, ir jo autoriai viešai neįvardinti. LRT sugebėjo susitvarkyti su kilusiu iššūkiu, o apie tarptautinį incidento kontekstą detaliau „užsienio“ dalyje.

Savo ruožtu VSD skundžiasi finansavimo mažinimu, nors krašto apsaugos sistemos biudžetas nuosekliai auga. Tiesą pasakius, žvalgybininkus galima suprasti.

Žinoma, tiek jie, tiek kariuomenė neretai kaltinami tuo, kad sėkmingai įsavina pinigus, o ne efektyviai juos panaudoja. Tačiau teoriškai Lietuvos kaip mažos valstybės atveju kokybiška žvalgyba net svarbesnė už armiją, kuri niekada netaps pakankamai galinga, kad atremtų hipotetinę Rusijos agresiją, o specialiosios tarnybos pagal kainos/kokybės santykį gali sukurti pastebimai didesnę pridėtinę vertę saugumo srityje.

Kol kas belieka atidarinėti pasitikėjimo liniją ir kurti perspėjančius klipus. „Tikime, kad apie padėtį geriau informuoti piliečiai bus stipresni ir pajėgs apsaugoti save ir savo šeimas, o tuo pačiu stipresnė taps ir mūsų valstybė.

Kviesdami skambinti į pasitikėjimą liniją skatiname piliečių atsakingumą, kritinį mąstymą ir pilietiškumą,“ – paaiškino VSD direktorius.

Užsienis

Be komentarų

Donaldas Trumpas apie JAV elitą .

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas: „Žmonės, kurie myli savo laisvę, turi išgelbėti Briuselį nuo sovietizacijos, nuo tų, kas nori nurodinėti mums, su kuo mes turime gyventi mūsų šalyse. Mes norime būti Europos šalimi, o ne tautybe Europoje“ .

Ukrainos agrarinės politikos ministras: „Mūsų produkcija Europoje pernelyg konkurencinga. Jos gamybos kaina žema, ir Europa stato maksimumą barjerų, kad jos ten neįleistų. Ten, kur mums pavyksta juos nustumti, mes tai darome, bet yra pasipriešinimas“ .

Pirmoje vietoje kiberišpuoliai prieš didelius Amerikos internetinius resursus. Pagrindinis klausimas: „Kas tai padarė?“

Versija numeris vienas. Visai neseniai JAV viceprezidentas J.

Bidenas grasino Rusijai kiberatakomis, ir galbūt buvo nuspręsta iš pradžių pasitreniruoti viduje. Tuo pat metu Clinton galėtų dar kartą pasakyti, jog ji teisi, kaltindama Maskvą kibernetiniu įsikišimu į prezidentinę kampaniją.

Pagaliau – idealus pretekstas sustiprinti sankcijas Rusijos atžvilgiu ir pastumti Europą tokio žingsnio link. Tačiau stebuklas – Amerikoje jokios ypatingos isterijos dėl to, kas įvyko, jokių kaltinimų Putinui be tyrimo.

Todėl versija numeris du – Rusija smogė prevencinį smūgį, parodydama Vašingtonui, kad nereikia daryti to, apie ką kalbėjo Bidenas. Problema ta, kad tokiu atveju Kremlius daro kaip tik tai, kuo jį kaltina Jungtinės Valstijos, ir kaip tik tada, kai apie tai daugiausia kalbama.

Kitaip tariant, rusai patys save pakišo. Tačiau vėl pabrėžtina, kad amerikietiškas politinis-informacinis diskursas nesureagavo aktyviai (jo tezė: „mes kol kas nežinome, sunku pasakyti“), nors proga atakai prieš Rusiją buvo ideali.

Galimai todėl, kad situacija yra tokia rimta, jog negali būti viešai eskaluojama. Na o mus galėjo „skeveldros“ užkabinti.

Bet tai tik spėlionės, istorija tamsi.

Antroje vietoje Artimųjų ir Vidurio Rytų aktualijos. Rusija su Asadu toliau šturmuoja Alepą (apie skandalą NATO dėl prie Sirijos krantų plaukiančio rusiško lėktuvnešio apsilankymo Ispanijoje net kalbėti juokinga).

Šiame kontekste įdomia informacija pasidalino žinomas Vakarų ekspertas Piotr Dutkiewicz, kurio duomenimis, Obama pažadėjo Putinui atskirti nuosaikią opoziciją nuo radikalų Sirijoje per septynias dienas, o jeigu nepavyks, leido Maskvai daryti, ką ji nori. Rusijos prezidentas tai iš esmės patvirtino,

kas reiškia, kad Amerika iš tiesų neturi vieningos politikos Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, ir dešinė ranka („balandžiai“, prezidentas) nežino/nekontroliuoja, ką veikia kairioji („vanagai“). O Rusija vis kaltinama dėl visko.

Tuo pat metu Erdoganas po pokalbio su Putinu papasakojo, jog pastarasis paprašė padėti su al-Nusros išvedimu iš Alepo, ir Turkija sutiko.

Pažiūrėsime (gal todėl Maskva pristabdė bombardavimus), bet panašu į mainus – Alepas už buferinę zoną šiaurinėje Sirijoje (bent jau šiai dienai). Pagaliau, Rusijos ir Saudo Arabijos energetikos ministrai sutarė koordinuoti naftos gavybos politiką, o su amerikiečiais sauditai šiuo klausimu kalbėtis neketina.

Kaip konstatavo JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis: „Natūrali istorijos eiga pasireiškia tuo, kad mes perėjome nuo dvipolės Šaltojo karo laikų sistemos prie daugiapolės tarptautinių santykių konstrukcijos, kurioje tokios šalys kaip Rusija ir Kinija mato save jeigu ne dominuojančiais, tai svarbiais žaidėjais.

Ir jie yra tokie“.

Trečioje vietoje įdomus JAV visuomeninio veikėjo Johno Rachelo straipsnis apie tai, kad Amerikos (demokratų) valdžia gali pabandyti paveikti šalies prezidento rinkimus, panaudodama meteorologinį ginklą.

Minima net konkreti vieno „smegenų centro“ (Benenson Strategy Group) ataskaita. Tuo pat metu publikacijoje pateikiami aukšto rango Jungtinių Valstijų valdininkų (pavyzdžiui, šalies atstovės JTO S.

Power) pasisakymai, kuriuose jie kaltina Rusiją ketinimais paveikti amerikiečių sąmonę, sukuriant specifinius vaizdus jonosferoje. Iš pirmo žvilgsnio, visa tai panašu į vieną didelę nesąmonę, paprastai šnekant – „briedą“.

Bet elektromagnetinių bangų siųstuvų kompleksas HAARP Aliaskoje yra realus dalykas (ypač apie jį mėgstama kalbėti Rusijoje).

Trumpai sakant, kiekvienoje sąmokslo teorijoje yra vertų rimto dėmesio aspektų, ir kas šiandien atrodo kaip fantastika, jau rytoj gali tapti tikrove.

Naujausi

Lenkija apie Seutos krizę: Ispanija turi sekti Varšuvos pavyzdžiu, o dalis politikų siūlo stabdyti jos dalyvavimą ŠengenePasaulis · 2026-08-03Po Seutos krizės Italija grąžino sienų kontrolę ir reikalauja migrantų centrų už Europos ribųPasaulis · 2026-08-03Seutos krizė neslūgsta: 73,5 tūkst. migrantų grįžo į Maroką, Ispanija užtvėrė kelią jūraPasaulis · 2026-08-03Lietuva pranoko Vokietiją ir Japoniją – mūsų ekonomika veržiasi į žinių lyderių gretasPolitika · 2026-08-03