Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Leninas – nestandartiškos minties ir veiksmo pavyzdys(48)
Leninas save ir laikė, ir buvo ortodoksiniu marksistu. Kiek tai lietė Markso nurodytus revoliucinius siekius, Leninas nepripažino jokių kompromisų. Jį domino ne dalinis visuomenės „pagerinimas“ taip vadinamus „pilvo reikalus“ liečiančiomis reformomis, bet kokybiškai naujo, komunistinio projekto įgyvendinimas. Šiuo požiūriu nelaikyti Lenino ortodoksu negalima.
150 metų – tiek laiko praėjo nuo tada, kai 1870 metų balandžio 22 dieną gimė Vladimiras Leninas. Jubiliejus, kurį buržuaziniai komentatoriai arba nutylės, arba pažymės šmeižikiškais straipsniais.
Su jais galima polemizuoti, dėstyti tikrąją šio asmens biografiją, ar kažką įrodinėti. Be abejo, istorinė tiesa svarbi.
Bet šiame rašinyje sieksiu ko kito – nušviesti pagrindinę Lenino pamoką mums, kuri aktuali ne kažkur ir kažkada, o šiandiena – dabar ir čia.
Rašydamas „mums“, nešneku apie tuos, kuriems Leninas – didysis blogiukas, teroristas ar dar kažkoks baubas. Šneku apie tuos, kurie atviri tiesai, kad ši asmenybė savo gyvenimu, savo darbais įkūnijo ir išreiškė naujos, aukštesnės visuomenės vystymosi pakopos – komunizmo – perspektyvą tiek Rusijai, tiek pasauliui.
Dar daugiau: šneku apie tuos, kuriems Lenino idėjos – komunizmo idėjos – yra savos; kurie sieja save ir su Tarybų Sąjungos, ir Tarybų Lietuvos istoriniu palikimu.
Taigi, pirmiausiai kreipiuosi ne į komunizmo priešininkus, bet šalininkus – kiek tokių lietuviakalbėje erdvėje apskritai esama – norėdamas parodyti ko, mano įsitikinimu, dabar labiausiai reikėtų pasimokyti iš Lenino. O pamokų daug: ir politinės nuovokos, ir organizacinių įgūdžių, ir atsidavimo idealams, ir paprasčiausio darbštumo – Leninas neabejotinai įkūnijo ir šias, ir daugelį kitų dorybių.
Bet nei vienos jų čia neaptarinėsime. Paskirsime dėmesį kitai Lenino pamokai, o būtent: Lenino gebėjimui išeiti, esant reikalui, iš standartinio mąstymo, tame tarpe standartiškai „marksistinio“, mąstymo rėmų; žodžiu, jo laikysenos – tiek teorinės minties, tiek praktinės veiklos – nestandartiškumui.
Leninas save ir laikė, ir buvo ortodoksiniu marksistu. Kiek tai lietė Markso nurodytus revoliucinius siekius, Leninas nepripažino jokių kompromisų. Jį domino ne dalinis visuomenės „pagerinimas“ taip vadinamus „pilvo reikalus“ liečiančiomis reformomis, bet kokybiškai naujo, komunistinio projekto įgyvendinimas. Šiuo požiūriu nelaikyti Lenino ortodoksu negalima.
Tačiau besąlygiška ištikimybė marksizmo dvasiai netrukdė Leninui „nusižengti“ Markso ir Engelso mokymo raidei. Iš tiesų, XIX amžiaus gale išėjusi jo knyga „Kapitalizmo išsivystymas Rusijoje“ įrodinėjo, kad Rusijoje, ypač po 1861 m.
reformos, vystėsi kapitalistiniai santykiai; bet faktiškai Leninas pripažino esminius Rusijos ir Vakarų Europos skirtumus, privedusius prie paskiau, 1905 m. revoliucijos laikotarpiu pasireiškusios darbininkų ir valstiečių sąjungos šūkio.
Ortodoksiškiausi iš ortodoksiškiausių Rusijos marksistų, žodžiu – rusiškojo marksizmo dogmatikai – kaip Georgijus Plechanovas, laikėsi nuomonės, kad Rusija privalo pakartoti Vakarų Europos vystymosi kelią, vadinasi, kad Rusijoje pirmiausiai būsianti buržuazinė demokratinė revoliucija, o socializmo – kurį tegalinti sukurti tikrai masiška, reikiamai suorganizuota pramonės darbininkų klasė – teksią palaukti.
Marksizmo „raidės“ požiūriu ši pozicija buvo pats „teisiausia“. Bet, kaip bebūtų keista, praktiškai ji tapo paprasčiausiu pataikavimu Rusijos liberaliajai buržuazijai. Leninas šį požiūrį atmetė, vietoje jo iškeldamas teiginį, kad Rusijoje socialistinė revoliucija įmanoma, nežiūrint palyginti menko gamybinių jėgų išsivystymo. Pagrindinė sąlyga – aukščiau minėtoji darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąjunga.
Nors Marksas „Kapitalo“ pratarmėje tvirtino, kad visuomenė negali „nei peršokti per natūralias vystymosi fazes, nei jų panaikinti dekretais“[1], Leninas faktiškai šnekėjo būtent apie tokį „peršokimą“ – jei ne visišką, tai nors dalinį. Dogmatiškai žiūrint, ši pozicija neabejotinai buvo „eretiška“, nes neatitiko nei Markso, nei Engelso pasisakymų.
Dar daugiau: pastarieji gi socialistinės revoliucijos centrais įsivaizdavo tapsiant labiausiai išsivysčiusius kapitalistinio pasaulio kraštus.
Pradžioje Leninas Rusijos revoliucijos strategiją siejo su panašiomis viltimis. Pradėti keisti požiūrį paskatino 1914 m. prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo pasekmės: II-ojo Socialistų Internacionalo krachas, imperializmo, vadinamosios darbo aristokratijos bei kiti veiksniai privedė Leniną prie dar „eretiškesnės“ minties, – „kad socializmas iš pradžių gali laimėti nedaugelyje arba net vienoje kurioje nors kapitalistinėje šalyje“[2].
1917 m. Spalio revoliucija šį požiūrį patvirtino, nors Leninas tikėjosi šio proceso persimetimo į Europos kraštus. Bet revoliucijos Europoje pralaimėjimas 1918-1919 m. šios teorijos kortas „sumaišė“ galutinai: pasirodžiusi, anot Stalino, – „esanti dirbtinė, negyvybinga“[3], – XX amžiaus eigoje ji nepasitvirtino ir, su vienintele Levo Trockio išimtimi, jokių žymesnių sekėjų nebesulaukė.
Atsiskleidė Rusijos atvejo unikalumas. Jį Leninas ir bolševikai suprato bei juto, bet į klasikų citatomis paremtas formules suvesti jo negalėjo. Pirmoji laimėjusi, iš tikrųjų socialistinė revoliucija pasaulio istorijoje, žodžiu – Rusijos revoliucija – šiuo požiūriu, „marksizmą“ suprantant dogmatiškai, remiantis ne Markso idėjų dvasia, bet jų raide, iš tikrųjų turėtų būti laikoma per daug „nemarksistine“.
Šiuo požiūriu ne mažiau, o netgi labiau „nemarksistinė“ buvo 1921 m. Lenino ir bolševikų priimta, vadinamąjį karinį komunizmą pakeitusi Naujoji ekonominė politika (nepas), Tarybų Rusijoje ir faktiškai, ir oficialiai įvedusi kapitalistinio ūkio elementus, kad būtų pakeltas ir pilietinio karo nuniokoto, ir šiaip Vakarų Europos atžvilgiu techniškai atsilikusio krašto gamybinių jėgų lygis.
Pats Marksas „Gotos programos kritikoje“ pripažino tarp kapitalizmo ir komunizmo esant „pereinamąjį politinį laikotarpį“[4], bet jo ekonominių niuansų nenumatė. Be abejo, nesitikėjo ir jo įvedimo tokioje šalyje, kaip tuometė Rusija. Bet būtent joje tai įvyko. O Leninas atvirai pripažino, kad šnekamasis, žodžiu – proletariato diktatūros laikotarpis – „negali nejungti“[5] tiek kapitalizmo, tiek komunizmo ekonominių bruožų.
Milžiniškos Rusijos netektys tiek Pasauliniame, tiek Pilietiniame karuose parodė Leninui, kad reikalingas „ne tiesioginis socializmo kūrimas, o atsitraukimas daugelyje ekonomikos sričių prie valstybinio kapitalizmo, ne šturmavimas, o labai sunkus, varginantis ir nemalonus uždavinys vykdyti ilgalaikę apgulą, susijusią su daugeliu atsitraukimų“[6].
„Nepas“, viena vertus, „idealistiškai“ kėlė politiką aukščiau ekonomikos, parodydamas, kad proletariato diktatūra yra pajėgi valdyti ir kapitalistinį ūkį. Kita vertus, sprendimas įvesti „nepą“ buvo nuodugniai „materialistinis“, nes išreiškė sekimą ne išankstinėmis teorinėmis schemomis, bet socialine praktika, žodžiu – paties gyvenimo tiesa.
Ištikimybėje šiai tiesai, žodžiu, objektyviai tikrovei, slypėjo Lenino mąstymo jėga. Su Hėgeliu siejama frazė, – „jei faktai prieštarauja mano teorijai, juo blogiau faktams“, – yra šios, galime sakyti, metodologinės Lenino laikysenos antipodas, nes pastarasis teoriją tikrino ne kuo kitu, o būtent faktais.
Ši laikysena pilnai atitiko dialektikos, kuri, anot Markso, „pačia savo esme yra kritinė ir revoliucinė“[7], dvasią. Tikras marksistas, žodžiu, Markso pasekėjas, iš principo negali būti dogmatiku, sausų ideologemų kaliku.
Leniną nuo Markso ir Engelso skyrė keli dešimtmečiai. XX amžiaus pradžios realijos buvo kitos, nei XIX amžiaus vidurio ir netgi pabaigos. Čia Lenino mokymas pasireiškė kaip naujas marksizmo etapas:
„ Jis negali būti paprastu Markso marksizmo pakartojimu“, – 1925-aisiais teigė Lenino bendražygiu buvęs Nikolajus Bucharinas, – „nes epocha, kurioje mes gyvename, nėra paprastas pakartojimas tos epochos, kurioje gyveno Marksas“[8].
Žodžiu, Lenino marksizmas buvo XX amžiaus pradžios marksizmas. Spalio revoliucija ir Tarybų Sąjungos sukūrimas šią teoriją praktiškai patvirtino.
Kaip kiekvienas reiškinys, ji turėjo konkrečią vietą istorijoje ir negalėjo galioti amžinai. Bet dauguma Lenino paveldėtojų šito nesuprato: po Lenino tiek TSRS, tiek jos orbitoje buvusiame komunistiniame judėjime nebe objektyvi tikrovė, bet Lenino žodžiai, o tiksliau – oficialios jų interpretacijos – tapo tariamu tiesos matu.
Lenino ištara, – „abstrakčios tiesos nėra, tiesa visuomet konkreti“[9], – tiek chruščiovinių, tiek brežnevinių TSKP suvažiavimų autoritetams buvo suprantama tik formaliai, bet ne realiai, nes, praėjus ir 50, ir daugiau metų po 1917-ųjų Spalio revoliucijos, jokių tikrai radikalių kokybinių pokyčių epochos, gyvenamo laiko esmės prasme, šie veikėjai nei pripažino, nei norėjo pripažinti: netgi vadinamojo „sąstingio“ laikotarpiu laikytasi dogmos, kad toliau gyvename toje pačioje lenininės Spalio revoliucijos epochoje.
Simptomiška, kad, Tarybų Sąjungai žlugus, dauguma vadinamojo marksizmo-leninizmo dogmatikų „išvertė kailius“ pereidami į buržuazijos stovyklą. XX amžiaus pradžioje panaši – tik mažesnio mąsto ir todėl ne tokia tragiška – metamorfozė vyko II-ojo Internacionalo žlugimo metu: tariami marksizmo „korifėjai“ kaip Karlas Kautskis tapo liberalais, o Michailo Gorbačiovo kompanija irgi virto visokiausio plauko „demokratais“.
Leninas savo meto įvykius suprato ir konceptualizavo. Be šito nebūtų buvę nei „leninizmo“, kaip tuometės epochos marksizmo, kurio dėka triuškinantį pralaimėjimą sekė neregėtu proveržiu tapusi Spalio revoliucija.
Tuo tarpu kapitalizmo restauravimas TSRS bei tai sekę įvykiai plačiųjų masių sąmonėje marksizmą ir komunizmą diskreditavo labiau nei bet kas istorijoje. Liko eilė klaustukų: kodėl sustojo tarybinė ekonomika? Kodėl įsigalėjo biurokratizmas? Kodėl išsigimė partija? Kodėl – pagaliau – pati darbo liaudis neapgynė savosios valstybės?
Dauguma likusių komunistų į juos pateikė arba schematiškus, į Markso, Engelso ir Lenino bei Stalino raštų citavimą susivedančius atsakymus, arba neatsakė visai, versdami kaltę Jungtinių Valstijų CŽV bei kitiems išorės faktoriams. Žodžiu, raudonoji stovykla reikiamo atsakymo į XX amžiaus pabaigos iššūkius nedavė.
Pačiam judėjimui, o tiksliau – jo liekanoms – šitai į gera neišėjo: didžioji komunistinių, su marksizmu-leninizmu save siejusių partijų dauguma arba liberalizavosi, virsdamos socialdemokratinėmis ir šiaip „kairiosiomis“, arba išliko, bet palyginti marginalinėmis – nei vietiniams, nei juo labiau pasauliniams procesams įtakos neturinčiomis sektomis – savotiškais Lenino, Stalino ir TSRS istorijos mėgėjų klubais.
Jie nesupranta arba nenori suprasti, kad šiandien kapitalizmas nebe tas, kurį matė Leninas. Iš tiesų, pasaulis gi keičiasi: Marksas ir Engelsas gyveno kapitalizmo jaunystėje, o Leninas matė bei veikale „Imperializmas – aukščiausia kapitalizmo stadija“ konceptualizavo jo puvimo pradžią. Tačiau XXI amžių nuo Lenino skiria ištisas šimtmetis, o puvimas gi nesustojo, bet eskalavosi, iš bazės apimdamas antstatą, įsiskverbdamas į žmonių sąmonę.
Rozos Liuksemburg frazė „socializmas arba barbarizmas“ pasirodo turinti daugiau nei retorinę prasmę. Bet klasikiniai kovos metodai nebeveikia, kaip nebeveikia klasikinės schemos. Patsai buržuazinis elitas perprato Markso atliktą kapitalizmo analizę ir vietoje tradiciško šios ekonominės formacijos vystymo, koks buvo prieš šimtą metų, verčiau renkasi regresą – sąmoningą kelią į naujus, technologizuotus viduramžius.
Vadinamojo trečiojo pasaulio kraštuose vystantis globaliam getui, jo eksploatacijos sąskaita gyvuojančiose „auksinio milijardo“ šalyse regime III-V amžių Vakarų Romos imperijos dekadansą primenančias visuomenes, kuriose prieš akis tirpsta vadinamasis modernas – visos naujųjų amžių kultūros, moralės vertybės bei socialiniai reguliatoriai, kadaise legitimavę kapitalizmą kaip feodalizmo atžvilgiu pažangią santvarką.
Tai reiškia akligatvį, kuriam TSRS egzistavimas teikė alternatyvą. Bet 1990-ieji šiuo požiūriu reiškė lemiamą lūžį: alternatyvus raidos vektorius buvo prarastas.
Modernas baigia numirti, jį keičiant postmodernistinei kreivų veidrodžių karalystei, kurioje, kaip teigia vienas šios karalystės atstovų Slavojus Žižekas, lengviau įsivaizduoti apskritai pasaulio, negu tiesiog kapitalizmo galą. Iš tiesų, čia Fransio Fukujamos „Istorijos pabaigos“ idėja labai konkrečia, bet subtilia, specifiška prasme realizuojasi.
Praktinę vertę gali turėti tik teorija, suprantanti ir konceptualizuojanti konkretaus istorinio laikotarpio esmę, o konkrečiai dabar – regresą, kaip pagrindinį mūsų gyvenamos epochos turinį. Dauguma marksistų šiai dienai jo neapgalvoja, o kartais net nepripažįsta, manydami, kad gyvena Lenino arba Markso ir Engelso epochai analogišku laikotarpiu. Aukščiau minėta jų marginalizacija – dėsninga dogmatizmo pasekmė.
Čia išryškėja, koks mums aktualus Lenino būdas prieiti prie tikrovės, o būtent – tikrai dialektinė konkrečios situacijos analizė. Kaip Leninas nesivadovavo Markso ir Engelso mokymo raide, taip nereikia vadovautis ir Leninu. XXI amžius reikalauja kitokių, nei Lenino, teorinių bei praktinių sprendimų: o pirmiausiai, pripažinimo, kad „privalome“, – anot Sergejaus Kurginiano, – „veikti regreso sąlygomis“[10].
Nei Marksas ir Engelsas, nei Leninas tokiomis sąlygomis neveikė. Bet Lenino kaip naujo, komunistinio pasaulio projekto, kūrėjo palikimas aktualus ir XXI amžiuje. Tačiau šiam aktualumui atskleisti, praktiškai realizuoti – būtina tiek Lenino dvasia, tiek jo nestandartiška metodologinė laikysena. Geriausias būdas paminėti šią dieną – būtent jos ir pasimokyti.
[1] K. Marksas. Kapitalas. T. 1. V., 1957, p. 7.
[2] V. Leninas. Apie Jungtinių Europos Valstybių šūkį. – Pilnas raštų rinkinys. T. 26. V., 1983, p. 332.
[3] J. Stalinas. Spalio revoliucija ir Rusijos komunistų taktika. – Raštai. T. 6. V., 1950, p. 363.
[4] K. Marksas. Gotos programos kritika. – K. Marksas, F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. T. 2. V., 1950, p. 22.
[5] V. Leninas. Proletariato diktatūros epochos ekonomika ir politika. – Pilnas raštų rinkinys. T. 39. V., 1987, p. 259.
[6] V. Leninas. Partijos Maskvos gubernijos VII konferencija. – Pilnas raštų rinkinys. T. 44. V., 1988, p. 198.
[7] K. Marksas. Kapitalas. T. 1. V., 1957, p. 18.
[8] Н. И. Бухарин. Ленин как марксист. – Избранные произведения. Москва, 1988, стр.
[9] V. Leninas. Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal. – Pilnas raštų rinkinys. T. 8. V., 1978, p. 387.
[10] С. Е. Кургиниян. Суть времени, т. 2. Москва, 2012, стр. 32.
Komentarai (48)
Ginti TV boksto susirinko demagogija apie laisve ir demokratija apgauta Lietuvos beklase visuomene. Ta nakti dar visi buvo lygus, nes nebuvo isnaudotoju ir isnaudojamuju. Sausio 13-ta diena zmones net neitare, kad labai greitai - po gamybos priemoniu ir gamybos irankiu privatizavimo, - zmones susiskirstys i klases: BIEDNIOKUS - 85%, gyvenancius ZEMIAU SKURDO RIBOS, VIDUTINIOKUS - 14,9% ir TURTUOLIUS - 0,1%, kurie gyvens NEREGETOJE PRABANGOJE ir valdys 60% Lietuvos turtu. Kontrevoliucijos vyriausias architektas ir rezisierius, 9 m. destes marksizma-leninizma, zinojo, kad po gamybos priemoniu ir gamybos irankiu privatizavimo, visuomene susiskirstys i DVI KLASES - ISNAUDOTOJU ir ISNAUDOJAMUJU. Ta labai gerai zinojo ir KP gensekas M. Gorbaciovas, baisioje TSRS darbo zmoniu visuomenines tragedijoje - SOCIALIZMO SUGRIOVIMO ir PEREJIMO i KAPITALISTINE visuomenine santvarka, kuri remiasi ZMOGAUS ISNAUDOJIMU ZMOGUMI ir privacia gamybos priemoniu ir gamybos irankiu nuosavybe, su visuomeniniu darbu ir privaciu pelno nusavinimu. Tai kapitalizme, gimdo BEDARBYSTE ir SIAUBINGA SOCIALINE NELYGYBE, SKURDA ir NEREGETA PRABANGA. Sioje baisioje Tarybu Sajungos darbo zmoniu socialineje tragedijoje M. Gorbaciovas, vaidino darbo zmoniu gyneja nuo lietuviskosios kontrevoliucijos, taciau tai buvo tik politinis spektaklis. Is tikruju M. Gorbaciovas su savo PERESTROIKOS KOMANDA ir Lietuvos nacionalistine burzuazija buvo vieningi - ju tikslas buvo KAPITALIZMAS ir socializmo Tarybu Sajungoje SUGRIOVIMAS, prisidengiant demagogija apie LAISVE ir DEMOKRATIJA. A. Kubilius, viename savo straipsnyje, noredamas prilygti R. Reiganui, kelis kartus Tarybu Sajunga, pirma pasaulyje internacionaline socialistine darbininku valstybe, kurioje nebuvo bedarbystes, benamystes ir skurdo, pavadino BLOGIO IMPERIJA, nes ji imponuoja "GERIO IMPERIJAI" (JAV), kurioje atviras valstybinis rasizmas buvo iki 1968 m. - iki L. M. KINGO NUZUDYMO. "GERIO IMPERIJA" ilgus metus kariaudama Korejoje, Vietname ir kt. , nuzude milijonus nekaltu zmoniu. "GERIO IMPERIJA" JAU pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, nakti ant civiliu mieganciu miestu HEROSIMOS ir NAGASAKIO susprogdino atomines bombas ir 4 km. spinduliu visa materija susiskaide i atomus… "GERIO IMPERIJA" pasibaigus Antram Pasauliniam karui, pradejo saltaji kara ir ruosesi pratesti A. Hitlerio triuskinanciai pralaimeta kryziaus zygi pries TSRS ir komunizma - pagal J. Makarcio plana, numetant ant visu Tarybu Sajungos sostiniu, iskaitant Ryga, Talina ir Vilniu, po atomine bomba. J. Makarciui plano nepasiseke igyvendinti, nes Tarybu Sajunga - "BLOGIO IMPERIJA," – kol “GERIO IMPERIJA” gamino reikalingas biombas, sukure savo branduolini skyda, kuris ir isgelbejo pasauli nuo TRECIO PASAULINIO - BRANDUOLINIO - KARO. TSRS isgelbejo zmonija nuo hitlerinio fasizmo, kuris, palaiminus Romos popieziui, planavo isnaikinti istisas tautas, ir nuo Trecio Pasaulinio branduolinio karo. Deja, Tarybu Sajungai nepavyko apginti Lietuvos (ir kitu sajunginiu respubliku) darbo zmoniu nuo puvancio isnaudotojisko, oligarchinio, parazitinio, korumpuoto, merdincio siaubingoje socialineje nelygybeje, bedarbysteje, benamysteje ir skurde su gresmingo lygio emigracija, savizudybemis, plesikavimais ir zmogzudystemis amoralaus kapitalizmo… Lietuvos nuskurdusiai visuomenei giedant internacionala "PIRMYN VERGAI NUZEMINTIEJI ,ISALKUSI - MINIA PIRMYN", reikes susiproteti ir nusimesti baudziavini, vergovini kapitalistini junga.
Čia ne bajeriai,man tikrai patinka kojinės. Kol nebuvo paskelbtas karantinas,aš beveik kas antrą savaitgalį vaziuodavau nusipirkti kojinių. Nes man kojinės labai patinka. Perku įvairiausių spalvų. Su kojinėmis jaučiuosi kietai. Ir beje būti kojinių fetišiztui nėra nusikaltimas.
Jau nebejuokingas tavo bajeris apie kojines. Jausk saiką kada laikas sustoti. Trolint ir nesąmones rašyt kiekvienas durnius sugeba, tam daug proto nereikia.
Geriau straipsnio autorius būtų parašęs apie kojinės nei apie Leniną. Būtų naudingesnė tema.
Niekas taip nekelia nuostabą, kaip nuoširdūs kvailiai (42). Labai tikėtina, kad topaties nuoširdumo dėka, iki gyvenimo pabaigo daugės netik žinių, bet ir proto (supratimo). Taip sakant -"žmonija augs netik "skaičiumi (kiekybe)", bet, tikėkimės ir kokybe. Mechaniniai veiksmai dėl mechaninio (materialaus) egzistavimo -gerai; bet nepakankami -kaip gyvulinių refleksų aptarnavimas.
tamsta, tarp visų savo kliedesių, norėjai pasakyti, kad žmogaus tikroji prigimtis yra apibrėžiama kaip “žmogus žmogui vilkas“ ? :))) - nes komunizmas, kaip “vėžinis auglys“ prieštarauja būtent tokiai “prigimčiai“ :)))))) - antra vertus , galima daryti prielaidą arba tiesiog daleisti , kad žmogaus prigimtis yra būtent tokia :)) - tada tamstai ir visą krikščionybę su dekalogu (10 dievo įsakymų) reikėtų pavadinti “vėžiniu augliu“ ir “išspjauti“ iš savo niekam tikusios makaulės :) - o už tą patį, išspjauti ir visas lenino idėjas : normuotą darbo dieną, teisę į soc. pagalbą, pensiją, švietimą, teisingą pelno pasidalinimą/paskirstymą, moterų ir vyrų teisių lygybę, tautų ir rasių teisių lygybę, ir t. t. , ir t. t. :)
Zemeje auga ir skaiciumi ir kiekybe. Bsivystydama zmonija atliko daug, butinu jos egzistavimui, daug veiksmu. Buvo sunakintas baznycios siautejimas-inkvizicija, priesinimasis mokslo atradimams, progresui. Zmonija ispiove, sakyciau, vezini augli-komunizma(kaip priesinga zmogaus prigimciai). Lietuvoje, taip pat yra like tu vezio lasteliu. Jos bando vel subujoti. Bet bukit ramus, tai tik trumpo laiko klausimas.
Nupirksiu tau švarias, gražias kojinės ir nusiųsiu tau. Manau,kad patiks. Ir tada nereikės sakyti,kad prie Ruso buvo geriau.
kaip visada yra pagridinis veikejas(arba kas juos duoda) Jei ne vokieciu pinigai, per nusamdyta verslininka Parvusa, revoliucijos butu nebuve. Vokietija bijojo Rusijos, bet atsirado kliedintys komunizmu ivarus reviucionieriai, dori ir nedori, ivaraus plauko veikejai. Nes pajuto, paukia dideli pinigai. Todel nereikia aukstinti revoliucionieriu, nes igije valdzia, atskleide savo issigimeliskus bruozus Prasidejo dideli ziaurumai, saudymai, saudymai, saudymai. Psirasydavo revoliucijos kabutese genijus Leninas.
Dalinimasis yra komunizmas Savanoriavimas yra komunizmas Nesavanaudiškumas yra komunizmas Visuomeniškumas yra komunizmas Savitarpio pagalba yra komunizmas Linkiu kiekvienam iš jūsų būt truputį komunistu.
Kokias čia nesąmones rašai? Kur tu gimęs, kad parduotuvėse nieko nebuvo, vien tik milžiniškos eilės? Matei tą socializmą tik knygų iliustracijose, o dediesi TSRS ekspertu! Negi manai, kad tavo skurdžios emocijos atstoja faktus? Zombis tu , tvartelinių partijos užchipnotizuotas...Jam rūpi, kokias kojines V.Leninas nešiojo? Šveicariškas, nes ten atostogaudavo, ne taip, kaip tu-suplyšusias!
V. Leninas buvo genijus, išlaviravęs tarp pasaulio turtingųjų jam primestos valios padaryti Rusijos imperiją naudingųjų iškasenų kolonija, laimėjęs Pilietinį 1917-1923m. karą, sugebėjęs perimti milžinišką, apimtą chaoso Rusijos tetitoriją savo valdžion,pakreipti žmones pažangesnės socializmo visuomeninės santvarkos link. J. Stalinas tesė jo darbą. Socializmo pasiekimai Lietuvoje yra pamatiniai, kokių niekad nebūtų pasiekta A. Smetonos kapitalizme ir niekad nebus pasiekta dabartiniam kapitalizme. 30 metų ,,lietuviškos nepriklausomos" valdžios tam įrodymas. V. Leninas garvežių ir telegrafų eroje per 10 metų 1917-1927m. sukūrė tokią galingą valstybę, kurios dalį-Lietuvos TSR - mobiliųjų telefonų ir aviacijos amžiuje per 30 metų mūsų vagys tik išvogė, nieko progresyvaus ir inovatyvaus nesukūrę. Klaipėdą,Vilnių,Vilkaviškį,Kapsuką-visus šiuos miestus su aplinkinėmis žemėmis Lietuvai grąžino komunistai! Vieni faktai...
Negalejo Lenina ir Stalina raguoti! Kazikur skaisiau,ar video ziurejau,buvo tokie zodziai! Na voinie vybili bolsevikov,a tvari ostalis!
Владимир Ильич Ленин (ištrauka) Время - начинаю про Ленина рассказ. Но не потому, что горя нету более, время потому, что резкая тоска 10 стала ясною осознанною болью. Время, снова ленинские лозунги развихрь. Нам ли растекаться слезной лужею, - Ленин и теперь 20 живее всех живых. Наше знанье - сила и оружие. Люди - лодки. Хотя и на суше. Проживешь свое пока, много всяких 30 грязных ракушек налипает нам на бока. А потом, пробивши бурю разозленную, сядешь, чтобы солнца близ, и счищаешь 40 водорослей бороду зеленую и медуз малиновую слизь. Я себя под Лениным чищу, чтобы плыть в революцию дальше. Я боюсь этих строчек тыщи, 50 как мальчишкой боишься фальши. Рассияют головою венчик, я тревожусь, не закрыли чтоб настоящий, мудрый, человечий ленинский огромный лоб. 60 Я боюсь, чтоб шествия и мавзолеи, поклонений установленный статут не залили б приторным елеем ленинскую простоту.
Autorius atliko didely ir vertinga darba. Viska menkina tik tai, kad jis yzuliai nesireme Landzbergio ir Grybauskaites paskaitomis, yzvalgomis ir pamislijimais apie V.I.Lenina. Negrazu...
.be/lLlcTUE8oks. ...o kaip su Puskinu ? Jus apie cipus ka nors galvojat?
Man įdomu,kokias kojinės nešiojo leninas?
štai pavyzdys eilinio litchūaniško debilo , kuris jaučia pareigą viešai pranešti tai, jog žino apie leniną kažkokį kliedesį, kurį jam į makaulę įkalė tam tikra pornosklaida :))) - o kas dėl “religijos“, tai komunistinė ideologija yra krikščionybės moralinių kanonų kopija ar tiesiog atitikmuo :) - skirtumas tik tame, kad to tikėjimo centre ne kažkoks mistinis “dievas“/baubas su keistu charakteriu ir pomėgiais, švelniai, sakant, o žmogus, kaip gamtos šedevras, jo tikėjimas pažanga, ir mokslas :)
Tokių bendraminčių kaip Kristoferis Leninas savo laiku ne vieną ešaloną pakavojo po žeme. Bet tai buvo seniai ir tokių Volodios garbintojų pilnos visos pakampės. Jei būtų kitaip, kažkas gamtoje būtų ne taip.
Išsiplauk kojinės,nes trenkia kaip seni avyžai.
na, akivaizdu, kad straipsnis skirtas tikrai ne tokiems mentalopatams , kaip kojinių fetišistas dalius, ir panašiems beretinių veršių bandos individams :) - jie gi suvokia tik pliusą ir minusą, atskiria tik juodą ir baltą, o tipo mąstymas vyksta rudimentiniame režime ... , - apie bet kokios srities jų žinias bent jau penktoko lygyje, kalbėti beprasmiška :)) - lenino fenomenas žmonijos istorijoje bus studijuojamas dar ne vieną amžių visokiausiose akademinėse bendruomenėse, o karti ant jo visus šunis dėl beprecedentinių istorinių virsmų didžiulių aukų, gali tik visų įmanomų rūšių idiotai išplautom smegenim ... , - , skant, demokratijos ir infoepochos pašaliniai poveikiai, kai kiekvienas debilas gali tapti autoritetu ar net genijum, kitų debilų akyse :))))
Tik tokia mongoloidų šalis kaip Rusija laiko nepalaidotą savo buvusio vado džiovintą iškamšą.
Buvo baisiaus iš visų tiranu,jis sulūrė tokia savotiška religiją,kad ir dabar žmonės jo mirusio dar bijo! Jo idėjas pasisavino stalinas pratesė jo kruvina politika,na o dabar nusikaltelis putinas nori atkurti jo politika,jam tai tikrai geruoju nesibaigs rusai išris i gatves ir padarys szvo makovijos maidaną kurio taip nemili "ekspertai"
Galima jį mylėti, galima nekęsti, bet iš istorijos jo neištrinsi. Įdomu, ar bent kurį dabartinį lietuviuką pasaulyje kas nors prisimins?
yra propiesoris sovietinis,muzikologijos konservologijos marksizmo-leninizmo lituviu patrijotu-varjotu laisvintojas.nusipelnes oziu leninzbirberis :-)
demanstruoja tikrai aukšta pilotažą. straipsnio neskaičiau,bet,kad Uljanovas buvo pirmasis Iš Rusijos gimes TERORISTAS Nr 1 pasaulyje į visas pasaulio valstybes ivažiuodavo su padirtu pasu. Sveikinu "ekspertus" priklausomus nuo Putkos :D Man gaila,kad šito teroristo nenušovė Nikolajus…...... dabar laukiu kada pradės birėti RF i mažas gubernijas,ir labai džiaugiuosi Ukrainos pasirinkimo į Europos sajunga ir ekspertams nepasiseks piltį mėšla ant Ukrainos
В этот день появилась на свет картавая тварь Бланк Выродок, нравственный идиот от рождения, Ленин явил миру как раз в самый разгар своей деятельности нечто чудовищное, потрясающее; он разорил величайшую в мире страну и убил несколько миллионов человек – и все-таки мир уже настолько сошел с ума, что среди бела дня спорят, благодетель он человечества или нет?
Sene vyr. komuniste Bestija, kuprotasis mokslinio komunizmo Konservatorije lektorius o dabar jau tik kuprotasis Ozys Vytautas, komjaunimo sekretorius KiauLinas ir kiti draugai, sendien turetu atmesti paleistuvyste(amzius nebe tas) ir sutartinai paskesti revoliucines jaunystes prisiminimu, tostu y drg.Lenino sveikata ir "stolichnajos" liune.
youtube.com/watch?v=9R6ChBJKGVA
Leninas - pirmasis pasaulyje pripažino de jure ir de facto Lietuvos Respubliką. Jie suteikė milijonus aukso rublių, kad kraštas atsistotų ant kojų. O jo palikuonys pačiam ponui Landsbergiui suteikė profesoriaus vardą.
sakai 100 milijonu zmoniu nuzude ? Debiliuk,kai rasai zinok apie ka rasai. 1910 metais pagal surasyma Rusijoje gyveno 98 milijonai zmoniu,o nuzude per dar 10 ? Ir kaip toj Rusijoj dabar gyvena apie 150 milijonu ? Juk jie turjo isnykti nuo zemes pavirsiaus ! Tai tokie tavo argumentai... Dauneli,Leninas pakeite visa pasauli is esmes,tik jankyno instruktoriai ta apdairiai nutyli. 8 darbo valandos,iseigine diena,apmokamos atostogos,nemokama sveikatos apsauga,nemokamas visuotinis svietimas-tai ivede Leninas pirma Rusijoje,o veliau darbininkai pradejo reikalauti viso to savo salyse. Jei ne Leninas-dabar gyvulius ganytum,ne i mokykla eitum. Ir dauneli,nenagrinek kokios eiles parduotuvese buvo,pirma ismoks kainas apskaiciuoti. Jeigu mesa kainuotu dabar 20 centu-stovetu kilometrine eile ! Prekiu perteklius buna tik tada kai dalis zmoniu tu prekiu neiperka. Ir niekas su tavim nediskutuos-cia as tik is gailescio parasiau,protingi zmones su ligoneliais neprasideda,tu vaiko vaiko proto,maziau.
youtube.com/watch?v=TQAISvUfeo0
Ar kažkur po pasaulį jau vaikšto žmogus, kuris geba, ar gebės apmąstyti, kas įvyko, iš naujo įvertinti marksistinę teoriją, pritaikyti ją XXI amžiaus iššūkiams? Marksistinė teorija gyvuoja praktikoje, ji yra pasiekusi didžiulių ekonominių laimėjimų "vienoje atskirai paimtoje šalyje"- Kinijoje. Tuo tarpu pasaulis, kuris yra iš esmės yra dar kapitalistinis, regresuoja moraline, o ir kitomis prasmėmis, todėl kam nors reikia tikrai imtis ko nors, reikia naujos, arba atnaujintos teorijos. O kodėl ji negali būti neomarksistine?
Reikia ne tik pasmerkti komunizmą,bet ir atvirai pasakyti,kad tai baisiausia pasaulio idealogija. Nuo tos sistemos žuvo 100 milijonų žmonių visame pasaulyje. Autoriui noriu pranešti,kad jei komunizmas nebuvo utopija,tai kodėl žlugo SSRS.
Labai norėčiau padiskutuoti su straipsnio autoriumi. Garantuoja,kad aš jį sutraiskyciau argumentais.
Įdomu ar pats kristoferis voiška prisimena,kaip jo tais ištirtas sovietiniais laikais prie maisto produktų, parduotuvių būdavo didžiulės eilės. Trūkdavo tų pačių kojinių porų. Dabar bet kokias kojinės,triusikus,pampersus gali nusipirkti,o tada labai trūkdavo. Be to pats straipsnio autorius aiškiai prijaucia komunistams.
Patiko Lenino frazė: "svarbiausias iš visų menų yra- kinas" (palaipsniui pavirto į televiziją). Štai ir dabar, nereikia nei raketų, nei bombų, turėk savo rankose žiniasklaidą ir gali beveik visą pasaulį sukišti su antsnukiais į narvelius ir daryti, ką nori.
Ačiū. Puikus straipsnis.
.. ar kas pasveikinote ponią ar panelę Grybauskaitę ir poną Landsbergį su jų vado gimtadieniu?.. Negi taip ir vaikščios be sveikinimo...
Ooo ekspertai.eu kuo toliau tuo labiau atskleidžia savo tikrąsias spalveles... Iš pradžių (((Stanislovo Tomo))) giliai apžiojot, kai tas niekieno lietuvių didvyrio atminimą, o dabar tokius komunistinių išperų straipsnelius šlovinančius milijoninį baltųjų žudiką (((Uljanovą)))? Esat puikūs gojai.. Galit pasiplekšnoti sau per kur nors..
nesidomėti kaimynų (didžiausios šalies pasaulyje) istorija, ir asmenybėmis
"150 metų – tiek laiko praėjo nuo tada, kai 1870 metų balandžio 22 dieną gimė Vladimiras Leninas" - melas, geriausiu atveju galėjo gimti vl. uljanovas. taigi, toliau propagandos neverta skaityti.
"veikti regreso sąlygomis" Kuo gi tai skiriasi nuo skurdo, bankų vergovės (duoklės), ar darbdavių mokamo minimumo? bendrąja prasme, ir valdžios fantastiškai makabriškų sprendimų be referendumų? Kapitalizme: vieniems regresas, kitiems progresas! Gyvenimas turi savo dėsnius (neatšaukiamas taisykles), kurių (proporcingos dalies) nepaisymas daugiau ar mažia pakerta bet kokį projektą; vėliau ar anksčiau duoda rezultątą. Veiksmo-priežasties pasekmės dėsnis. Žmogus planuoja Dievas reguliuoja. Ir tai vidinė situacija. Išorės jėgos prideda savo sudedamąją. Ir šiandien niekas neizoliuotas nuo žydmasonių finansų tealybių.
popierius kantrus , galima visko prirasyti, Leninas daug prirase, apie Lenina / Stalina komunizma lygiai taip pat polemizavo sotus vakaru komunistai, bet neragave raudonojo teroro, porevoliucinio bado , suirutes, beteisiskumo, savivales , tai vienu zodziu bolsevikinio teroro. Kam Lenino , ziurek tokia humaniska, progresyvi naujoviski "sapnai" patesina jo visa antizmogiskuma , isnaikinusi, isvijusi Rusijos talentingiausius zmones, tam linkeciau papulti i panasia mesmale.
taisau..Rusijos turtais...
Leninas labai protingas, išmintingas ir didingas žmogus! Leningas parašė daugiausiai knygų žmonijos istorijoje! Ir ne šiaip knygų, o rimtų veikalų. Sugebėjo mobilizuoti vyžotus varguolius ir nuvertė carus ir bajorus. Kveičiu visus nusimesti propagandines antikomunistines klišes kurias jums primeta kapitalistų valdoma žiniasklaida ir mokytis kritiškai mastyti. Mokytis, mokytis, mokytis!
1.Kam tos pasakos :Lenin ligonis ,zydelis...iki siol eilinis rusas nezino Tautybes!Rusijos turais iki siol naudojasi gudrus Rusijos uzgrobejai...nuzudytas Caras...iki siol Centrinis Rusijos Bankas zydo D.Rotsildo valdomas....nepriklausoma Rusija be pinigines...Razlyvas ,Krupskaja...sifilis...ir idijotu marazmas!
Leninas buvo zydomasonas,kokiu reta,,,,karinio perversmo metu 1917m zydai uzima valdzia Rusijoje, -kur iki siol tesiaisi Slavu Rases genocidas,,,