Konstitucijos dvasia yra pagrindusi – jokio referendumo dėl NATO nereikėjo

Rašytojas, Pirmadienio mitingų organizatorius Arkadijus Vinokuras.

Iki šiol Lietuvoje netyla kalbos apie egzistencinę NATO svarbą mūsų valstybei. Ir iki šiol dar pasigirsta svarstymų, kad dėl Lietuvos stojimo į NATO esą privalėjo būti surengtas referendumas, atsiklausiant visos tautos nuomonės.

Tokie aiškinimai dažniausiai grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsniu, kuriame pasakyta, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Slaptojo kankinimų kalėjimo globėjas, prezidentas Valdas Adamkus 2004 m., kai Lietuva oficialiai tapo visateise NATO nare, kreipimesi į žmones pasakė istorinę mintį: „Šis mūsų žingsnis savo svarba prilygsta karaliaus Mindaugo sprendimui krikštytis ir įvesti Lietuvą į Vakarų civilizacijos šeimą.“

Tad kodėl nebuvo referendumo dėl Lietuvos stojimo į NATO, apie kurio svarbą mūsuose jau daugelį metų kalbama nuo ryto iki vakaro?

Todėl, kad šis sprendimas nebuvo laikytas svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu, kuris būtinai turėjo būti sprendžiamas referendumu.

Be to, dar 2011 m. Konstitucinis teismas konstatavo, kad Lietuvos narystė NATO ne tik neprieštarauja Konstitucijai, bet ir kyla iš pačios Konstitucijos dvasios.

Štai visa citata iš Konstitucinio Teismo nutarimo, kurioje suformuluota ši esminė doktrina:

„Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo orientacija į Vakarus, kuri reiškia Lietuvos Respublikos geopolitinę orientaciją, įsitvirtinimas Europos Atlanto bendrijoje ir narystė NATO yra konstitucinė vertybė , grindžiama ne tik Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, bet ir pačia Konstitucijos dvasia, jos visuminiu reguliavimu .“