Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Istorinis vizitas ir jo pamokos(32)
Lietuvos pilietinės visuomenės delegacijos vizitas į Minską bei jos susitikimai su Baltarusijos Užsienio reikalų ministru, Baltarusijos parlamento vadovybe, kitais valdžios atstovais, diskusijos su Demokratinių Jėgų Apskritojo Stalo dalyviais, bendravimas su vietiniais politologais, žurnalistais ir tiesioginiai kontaktai su paprastais baltarusiais visom prasmėm tapo istoriniu įvykiu.
Landsbergių bendruomenės politikos mokslininkas Bernaras Ivanovas.
Lietuvos pilietinės visuomenės delegacijos vizitas į Minską bei jos susitikimai su Baltarusijos Užsienio reikalų ministru, Baltarusijos parlamento vadovybe, kitais valdžios atstovais, diskusijos su Demokratinių Jėgų Apskritojo Stalo dalyviais, bendravimas su vietiniais politologais, žurnalistais ir tiesioginiai kontaktai su paprastais baltarusiais visom prasmėm tapo istoriniu įvykiu.
Vienas interneto komentatorių po informacijos apie šį vizitą parašė taip: „Kaip gera, kada genialūs dalykai daromi paprastai...... suprantamai, žmogiškai“.
Iš tikrųjų, tai pirmas kartas per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai pilietinė visuomenė išdrįso, pasitelkiant liaudiškos diplomatijos ir demokratijos metodus, pasipriešinti destruktyviai Lietuvos valdžios užsienio politikai ir bandyti taisyti akivaizdžias politikų klaidas. Jeigu vidaus politikos srityje pilietinės visuomenės kauptas nepasitenkinimas prasiveržė Šeimų maršo pavidalu, tai šis vizitas, nors ir buvo visai ne tokio įspūdingo mitinginio formato ir masto, bet iš esmės tapo ne mažiau reikšmingu iššūkiu esamai sistemai.
Visuomeninis judėjimas „Teisingumo Aušra“ ir jo lyderis A. Paleckis, kurie ir organizavo šią kylančią iš paprastų žmonių lūkesčių ir iniciatyvos akciją, bei šios „geros kaimynystės“ misijos dalyviai, vienu ūpu įsiveržė ne tik į bendranacionalinės, bet ir tarptautinės politikos erdvę.
Apie tai byloja ir gausi bei priešiškai agresyvi oficiozinės žiniasklaidos ir įvairaus plauko glamūrinių dvaro politologų reakcija į šį vizitą, kuri po dienos-kitos staigiai kaip pagal komandą, nutilo. Tikriausia dirigentas suprato, kad ir kritika yra savotiška reklama, todėl davė nurodymą nereklamuoti šios sulaukusios didelį tarptautinį atgarsį piliečių iniciatyvos.
Pati Premjerė I. Šimonytė buvo priversta užsiminti apie tai, kad skiriama „per daug dėmesio šitai situacijai“.
Net ir sugrįžusios delegacijos surengta spaudos konferencija, kurioje buvo gausu įvairiausių oficiozinių TV-kanalų filmavimo kamerų, praktiškai buvo nutylėta arba pakomentuota be jos turinio pristatymo pagal įprastą „antivalstybinės veiklos“ šabloną. Tik istorikas A.
Kasparavičius pamėgino kiek giliau panagrinėti visą šią istoriją. Iš esmės mūsuose veikia seni buržuazinės spaudos metodai: arba apšmeižti, arba nutylėti.
Šiuo atveju buvo pajungti abu. Bet kaip sakė vienas kadaise žymus politikas: „Procesas pajudėjo...“
Kokios gi šio istorinio vizito pamokos? Kaip ir kiekvienas reiškinys gamtoje ir visuomenėje jis išryškino tam tikrus ir pliusus, ir minusus.
Prie pliusų galima priskirti visuomenines-pilietines ir politines – partines vizito į Baltarusiją pasekmes, kurios persipynusios tarpusavyje, kadangi ir platūs pirmieji, ir siauresni antrieji interesai šioje vietoje sueina į vieną sisteminę visumą.
Pirma . Visuomenė pamatė, kad jos tarpe yra ryžtingi ir drąsūs žmonės, kurie nesitaiksto su esama netiesa ir neteisybe bei valdančiojo elito kurstama pavojinga nesantaika ir priešprieša. Šie žmonės parodė (ar tiesiog atgaivino praeityje gerai žinomą) pilietinį taikų pasipriešinimo kelią. Šį kartą užsienio politikos sferoje.
Antra. Akivaizdžiai buvo parodyta, kaip vienas nestandartinis politinis žingsnis gali pralaužti ir informacinę žiniasklaidos blokadą ir sudrumsti aukšto rango politikų bei valdininkų ir viso juos aptarnaujančio propagandinio „personalo“ storžievišką ramybę, atskleisti jų pasimetimą susidūrus su tikru, o ne išgalvotu ir aukštuose kabinetuose „sustrateguotų“, žmogiškų santykių ir poelgių pasauliu.
Tai atsispindėjo pirmiausia jų prieštaringuose komentaruose, kai vizito dalyviai buvo vadinami „turistais“ ir „klounais“, o kita vertus „kolaborantais“ „ dezertyrais“ ir „išdavikais“. Ypač išsiskyrė savo isteriška reakcija Lietuvos politikos apžvalgininkas Bernaras Ivanovas, kuris pažėrė delegacijos dalyviams visa krūvą panašių etikečių ir epitetų.
Galų gale, kaip pridera lietuviškai politinei tradicijai, buvo išsakyti raginimai kreiptis į VSD, kuris kol kas apsiribuojo komentaru, kad visa tai – „propaganda“.
Trečia. Svarbus šio vizito politinis efektas yra tas, kad jis išgrynino taip vadinamos nesisteminės opozicijos ideologines ir politines nuostatas.
Visiškai matomai paaiškėjo (nors tai ir taip buvo žinoma), kad rusofobijos virusas giliai įsiskverbęs į kai kurių „nesistemininkų“ sąmonę ir pasąmonę. Dalis jų – tai tikrų tikriausia rezervinė valdančiojo elito armija.
Ir opozicijoje jie atsidūrė arba dėl asmeninių skriaudų ir ambicijų, arba dėl grynai situacinių aplinkybių, bet tik ne dėl principinių politinių nuostatų. Panašu, kad nesisteminės opozicijos veikėjai ir jų resursai vizito klausimu suskilo į 3 dalis: palaikančius, tylinčius ir kritikuojančius.
Akivaizdu, kad su pirmais reikia bendrauti, su antrais dirbti, su trečiais ideologiškai kovoti.
Ketvirta. Teisingumo Aušra šiuo vizitu pateikė plačiai visuomenei savo „vizitinę“ kortelę.
Jos žinomumas ir matomumas ženkliai padidėjo. Kas be ko, padidės ir priešininkų bei oponentų dėmesys ir puolimas.
Svarbu, kad besikurianti partija iš pat pradžių pademonstravo žodžių ir darbų vienybę. Lietuvos piliečių delegacijos apsilankymu Baltarusijoje organizavimu pradėtas vykdyti programinis Teisingumo Aušros įsipareigojimas atkurti normalius santykius su kaimynais.
Pavargusiai nuo rinkiminių pažadų nevykdymo tautai toks naujos politinės jėgos elgesys turėtų padaryti teigiamą įspūdį.
Penkta. Patys pilietinės delegacijos nariai, be abejo, įgavo reikšmingos diplomatinės ir politinės patirties bendraujant su aukštais kitos šalies politikais, duodami interviu žiniasklaidai, dalyvaudami atvirose diskusijose ir bendravime su kitokios pagal nacionalinį ir politinį mentalitetą pilietinės visuomenės atstovais. Tai, žinoma, pravers ateities politinėse batalijose.
Į minusų sąrašą galima būtų įrašyti dar nepakankamai sustyguotą komandinį Teisingumo Aušros darbą. Ypač reaguojant į oficiozinių politikų ir politologų atakas.
Trūksta operatyvumo, ypač dirbant su rusakalbe ir anglakalbe auditorija. Gyvename vis dėlto globaliame pasaulyje, greta savo kaimynų, esame ES nariai.
Deja, pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaidoje informacija apie Lietuvos piliečių vizitą į Minską daugiau buvo pateikiama liberalios pakraipos interneto resursuose, nei kairiosios. Ir pateikiama tiesiog kaip išversti į rusų kalbą repostai iš oficiozinių lietuviškų šaltinių su atitinkamais komentarais.
Bet Teisingumo Aušra pozicionuoja save kaip būtent kairiąją-patriotinę jėgą.
Žinoma, kaip sakoma, visa tai laikini „augimo sunkumai“, ypač atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu informaciniu darbu užsiima jauni žmonės, kuriems tiesiog trūksta gyvenimiškos ir politinės patirties.
Ką gi, įvykęs istorinis vizitas – tai savotiškas politinis atspirties taškas, kuris aiškiai parodė ir Teisingumo Aušros išskirtinį bei atskirtinį potencialą kitų politinių jėgų fone, ir giluminį bei ryžtingą orientavimąsi į liaudies bei tautos interesus.
Svarbiausia šio istorinio vizito išvada – potenciali praktinė ekonominė, socialinė ir kultūrinė abipusė nauda, kurią galima užsitikrinti atkuriant geros kaimynystės santykius. Globalinio kapitalizmo krizė, kainų augimo vajus, energetikos, tranzito, migracijos problemos, tradicinių vertybių eižėjimas – visa tai rimti iššūkiai, kuriuos įveikti padėtų sinergetinis artimų kaimynų, turinčių bendrą istoriją ir panašų kultūrinį paveldą, bendradarbiavimas.
Protinga ir atsakinga valdžia tai suprastų ir išnaudotų esamos padėties gerinimui. Bet, deja, mūsų valdžios žmonės karingai protauja tik Briuselio kabinetuose ir nuolaidžiai atsakingi tik prieš Vašingtono šeimininkus.
Lietuvos likimą jie mato tik per svetimų geopolitinių interesų prizmę.
Kaip visa tai pasibaigs – vėlgi parodys istorija.
Komentarai (32)
dėlei pripažįstu, kad įžvalgos apie vietinius įvykius taiklios. Tačiau rašyti pagiriamuosius straipsnius sau..? :) Nuvažiavo pirštis vietiniam seneliui, o jiems pakišo ožį. Ką galvotumėt, jei pas mus atvažiuotų su vizitu, o bendrautų tik su tais kurie stovėjo ant scenos? Kokį vaizdą susidarytų? Jei viską vertinti iš naudos pozicijos (uostas, elektra, trikotažas.. ) .. gavus naudingą pasiūlymą iš Afganistano, gal imtume pirkti talibaniečių nukirsta galvas? Juk pasiūlymas geras.. ir pažadėjo, kad viskas ten gerai.
Tau,Kremliaus pimpačiulpy, visiškai smegenėlės suminkštėjo. DDD
Uzuojauta, labai noretum kad vaivorykstine ped-er-astu veliava apjuostu visa pasauli,tu butum laimingas.Varykis 5 skiepa,eik pas Raskeviciu,paguos,pamyles, ir nelysk ten, kur tavo isdulkintu smegenu neutenka parasyt nors pora protingu sakiniu,saikos torpeda.
Nuvažiavo keli paprasti žmonės ir amžiams įsirašė į istoriją, ne, ne tik Lietuvos, - jie savo vizitu ir jo reikšme sudrebino visą pasaulį. Dabar, tikimės, bus delegacija į Kiniją, kurios istorinė reikšmė bus dar šimtus kartų didesnė. "Apsistosim kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai sužydės..."
ivanas pasakė reik tikėt
Gerai,kad važiavo. Blogai,kad reikėjo važiuoti.
Eugenijui-nei zingsnio nuo konteinerio ! Stovek ten iki gyvenimo pabaigos ! Rusai puola, tik auksiniai saukstai tave apgins !
Sliekis prie Swabo, ka tu sekmingai ir darai,garantuotai jau susivarei 4 dozes,lauki 5-tos, i sveikata,buk drutas. Bet kokiu gyvuliu reikia buti kad savanoriskai vergauti burzujams ...na jeigu tu islaikyma gauni is saikos ,tai nepezek uz kitus. Sekmingai pardavinek ir savo vaikus,jeigu ju turi.Tu gi gyvulys.
Žmogus fatalinė būtybė-matrica, kur nevaldomas (save reguliuojantis) biologinis mechanizmas funkcionuoja (nugyvena) NUO IKI, ir sąmonė protas atsirandantis iš kažkur klaidingai save susitapatina su tuo pačiu bio-mechanizmu 100% ar dalinai. Kardinalūs bio-poreikiai -maistas -būstas (saugumas), ir kardinalūs instingtai (seksas, dominavimas) įtakoja-formuoja sąmonės-proto klišes, ortopedinius šablonus (pakaitalus naturaliam savarankiškam proto darbui) Religijos sėkmingiausiai-efektingiausiai įsiūlo savo ortopedines klišes; mažiau sėkmingai ortopedizuoja visuomenę politinės valdžios (Valstybės pažangos strategija 2050). Mokslas kaip gelbėjiomosi priemonė įgalina išsivaduoti iš bio-kardinalios matricos ir ortopedinio proto.
bet matosi saviveikla ir noras būti išrinktiem.Tačiau, tikrai šlietis prie socialistų ir komunistų yra nusikaltimas.Vien paklausius Paleckio darosi viskas aišku.Pasaulis svajoja apie komunizmą...
Nakui: algal į šviesų rytojų?
Vizitas isties qal neturintis analoqu,kokia jo tikroji esme parodys ateitis,siam momentui jei visa tai ner spektaklis nuqesinimui ,tai stebuklas ir darantys verti didzios paqarbos ,,kiek zinau zmonijos istorija po Kristaus apsilankymo Zemeje,ji teqali didziuotis karu qausa ,qal mums tik tai teskirta,nes ka beveiktume neturedami rupesciu....
Didziai nustebau....To Ivanovo niekas nezino,taigi-niekas ir negerbia,nes nera nera uz ka. Tai eilinis dvarsunis, jo istorijos zinios sukelia nevaldoma juoka,mat is tiesu pas Hitleri vaziavo daug kas,ir 1938 ir truputi anksciau. Ivanovas -tai tas pats Tapkinas,be kvalos propagandos nieko daugiau nesugeba.Tik stebina tai kad dvaras neranda ar neeisko gabesniu propagandistu. Va sitokie isrodo juokingai,tokie net gimnazisto neitikins.
Bet dabar noriu paklausti, o kai Kubilius glebėščiavosi su Lukošenka, Grybauskė gėlėmis pasipuošusi iš Lukošenkos rankų tuomet tai nebuvo jokia išdavystė? Sakysite tai darė Vyriausybė? Nu taip, būtent vyriausybė. Šiandien ta pati konservatorių vyriausybė jau Lukašenką nepripažįsta ir nesvarbu kiek tai kainuoja Lietuvai, bet drąsko viską kas per ilgus metus buvo sukurta. Taip daroma žala Lietuvai. Tai klausimas gerbiamam Ivanovui, sakykite prašau,tai kuriuo atveju vyriausybė išdavė Lietuvą -kai patys vyko pas diktatorių,ar dabar griaudami savo valstybės ekonomiką, verslus? Sakykite prašau, jeigu visuomenė jau mato kad ne Lukašenka mums priešas o sava valdžia kuri nebežino ką dirba, ką tai visuomenei daryti? Sukryžiuoti rankas ir melstis ponui Dievui, kad padėtų išsaugoti šalies likusį turtą,kad atvestų į protą pamišusią valdžią? O nebus po 3 metų per vėlai kai nebeliks tų pamišėlių? JUK JŲ NIEKAS NEBAUDŽIA. Juk Mažeikų naftos žalingo pardavimo kaltininkai liko nenubausti ir toliau siautėja? Ar ne taip?
Vartaisi, vartaisi, o apie nuostolius dėl BY tranzito nukosėjai į kumštuką, tipiškas propagandistas.
Kokios gilios istorijos žinios.O Juozas Urbšys mirė 1991m. Kaune 95m. amžiaus.
Pritariu delegacijai pas kaimynus.Tik protingi ir drasūs pirmi paduoda ranką.Ir dar , būavo tokie veikėjai kurie norėdami pritapti ,kabinėdavosi prie aplinkunių ,o kai prisidarydavo bėdų atbėgdavo prašyti pagalbos .Ir mums buvo didelis malonumas žiurėti kaip jis gaudavo į sprandą.Mes jam nepadėdavom.Įsitikinęs kad ši taisyklė galioja ir dabar.Čia taikyta valdžios šunyčiams.Paspirs jus skaudžiai , oi paspirs.
Šiaip, šitas vizitas, padėjo labai rimtus pamatus įvykiams kurie dar tik vyks. Užtai niekam nieko įrodinėti nereikia. Užtai tiek yra viduriavimo iš angažuotų ir gerai apmokamų sisteminių "politikos mokslinykų" pusės. Juokingiausia, kad visa ta liberaltrockistinė govėda supranta ar bent jaučia, jog laikai keičiasi, bet iš inercijos dar pjaukia senu farvateriu, kuris juos atves iki galingos povandeninės uolos, į kurią visas dehumanizacijos planas ir suduš. Tai JAU vyksta. IR šis vizitas ėra tik vienas iš daugelio Laiko Ženklų. Tačiau tai nereiškia, kad šiam vizitui įvykdyti nereikėjo drąsosir pastangų. Drąsos ir titaniškų pastangų reikia visa kam, kas transformuoja laiko erdvės ir formos dimensijas. Absoliučiai visuomet. Pagarba padariusiems Mažą Stebuklą, kuriame gebantys orientuotis Laiko Ženkluose, įžvelia nemažai paralelių su Švarco "Paprastu steuklu" ("Обыкновенное чудо").
Debilizmas yra internacionalinis.
Škia...pripažystate,kad Tarakonas čia specialiai siunčia muslimų kohortas. Škia...,palaikote "Naujosios Saulės" pasiuntinius" pataikaujančius ir giriančius Tarakono režimą. Škia...Jūs palaikote TOKIAS Tarakono priemones ir LT piliečių skurdinimą( kiek lėšų tam skiriama?) Škia...Jums....šachas ir matas.
Į to istorinio vizito delegaciją kažkodėl nepaėmė Zigmo Vaišvilos, o reikėjo. Galėjo paimtiir tokius nusipelniusius komentatorius kaip u-2 su submarine ir Anfisą (jos vištas istorinio įvykio metu būtų paglobojęs Nakas). Delegacija tikrai buvo pernelyg menka, kad net bbaltarusių tautos tėvas (batka) kažkodėl neįvertino tokios didžiulės reikšmės istorinio įvykio.
Pradžioje parašiau ir nepadariau išvadų... Jis rašo ,kad tai išdavystė ir kas būtų ,jei 1938 metais Smetonos režimas būtų taręsis su TSRS ar Vokietija? Jie ir tarėsi ,ieškojo išeičių. Ką ten kažkokiam Ivanovui ar Petrovui aiškinsi? Smetonos režimas tarėsi ,kad ir koks sunkus momentas buvo. Tai buvo suunkesnis laikotarpis,kuriame nuo Lietuvos norų mažai kas priklausė. Bet valstybė bandė tartis,bandė surasti bendrų taškų. KAS VYKSTA DABAR? Anušauskas ,kaip koks karo šauklys, laksto ir kviečia kovoti prieš kaimynus,statydamas į tiesioginį pavojų savo tautą ir šalį. G. Landsbergis bando su visais kaimynais susipykti,o Ž. Pavilionis,nuvažiavęs į kitą šalį, bando esantį vadovą nuversti. Tai kur ta diplomatija ir kur tie valstybinių interesų gynimo šulai,kuriuos Tauta turi gerbti ir jais didžiuotis ir pagarbą rodyti?
Gera pradžia. Būtų epinis įvykis, jei liaudies diplomatai su A.Lukašenka susitartų, kad jis nebesiunčia „turistų“ per Lietuvos sieną. Mūsų valdžiai tai būtų smūgis žemiau juosmens, gal net nokautas. Šachas ir matas. Europa ir pasaulis pamatytų, kad su baltarusiais (kaip ir su ir rusais) galima dėl visko susitarti, reikia tik tartis, bendrauti.
Tas Ivanovas ar visai durnas ar būdamas ne mūsų tautos žmogus nežino? Tegul pasiklausia Dumblausko kokiais metais Smetona pasirašė su TSRS susitarimą dėl riboto skaičiaus karių įvedimo į Lietuvą? Kada grąžino Vilnių Lietuvai? O jei to dar jam neužtenka;kada ir kokiais metais TSRS su Vokietija užgobė Besarabiją? Kokių karių nuotraukos buvo darytos griaunant valstybinį teritorijos žymėjimo stulpelį? O dabar... į kokią šalį derinti valstybinių reikalų važiavo Škirpa? Ir į kokią šalį riedėjo tada riedėjo Urbšys? Iš Baltarusijos,kurioje Lukošenka gyvus ryja, delegatai grįžo,o Smetonos pasiuntiniai.. ne. Škirpa atsėdėjo ir tik tada grįžo,o Urbšys taip ir žuvo ,tapęs Smetonos režimo įkaitu.
Bet jūs gal pastebėjot tokį,jau dėsningumu tapusį dalyką? Kai Gabrius ir visa klika LR ekonomiką parklupdė ant kelių,joks Valinskas,Tapinas,Ivanovas Armonaitė,Čmil,Piš ir kiti nieko nepastebėjo ir nieko nesakė,kad apgintų valstybės interesus ir ekonomiką nesiūlė išgelbėti. Tik viena girdėjome "vertybinė politika ir mes nesiklaupsime prieš Kiniją". O visur mirgėjo:"Kinija stengiasi verslą sužlugdyti,Kinija deda išgalvotas sankcijas". Net Užsienio politikoje nei Nausėda ,nei Šaika savo kaltės nejaučia. Vis kiti kalti. Dabar lenda į užpakalį JAV ir mus bando įtikinti,kad mes žuvusiųjų per Sausio 13 negerbiame? Mes juos gerbiame ir gerbsime. Tik pradžioje tegul išaiškina Tautai kas ten ir kokį planą buvo sukūrę ir kam ten reikėjo aukų? Nuo to juk niekas nepasikeis. Jie buvo atėję ginti savo Tautos Seimo ir savo šalies TV bokšto. Jie ,nesvarbu kas kaltininkas buvo,- savo šalies patriotai. Prie jų dar reikėtų pridėti ir Andrikienės suvažinėtą žmogų,nes žmogus irgi buvo atėjęs išreikšti pagarbą,kaip ne keista,tai pačiai Andrikienei.
Kur tik bepažiūri visi vis "mus,mums ,mes" .. ir t . t. Ir vis tie patys ... Zvonkė,Mamontovas, Ivanovas,Tapinas,Čmil, V. Landsbergis ir jo bendratautietis Zingeris ir visa aibė tokių mus mokančių ir skaitančių,kad jie -Lietuva. Gerai prisimenu Mamontovo žygį į "viršūnes". Grįžau iš kariuomenės namo. Maskvoje turėjau laiko, tai nutariau filmą pažiūrėti. O ten žurnalas prieš filmą,kuriame Maontovo giminės pristatinėjo LTSR gyvenantį savo giminaitį (dabartinį Andrių) Mamontovą. Man giminės tikrai patiko ir labai nuoširdžiai linkėjo sėkmės savo giminaičiui,kuris vėliau ant tos giminės skersą padėjo. (O jo giminė labai Rusijoje įžymi). Beje, kaip ir ant vienos savo jaunystės draugės. Matomai toks jo dėkingumas. O kaip ten bus su kitais? Vieni -Ivanovas,Čmil ir dar net keli jau savo "dėkingumą" dėsto. O kas toliau? Čmil ir Armonaitė (NKVD generolo anūkė) ginkluotus karius prieš mus pasiųs? Ne mūsų ,bet pakviestuosius Nato.
Tiesiog atsiskleide, kad ISKOVOTOJE LAISVOJE DEMOKRATINEJE LIETUVOJE- isejes i Katedros aikste , tu gali kiek tik nori keikti ir kritikuoti tik Putina ir Lukasenka ... :)))
Mūsų klanas ruošia čemodanus :))) įdomu, ar seniui Kupriui jau paruoštas lėktuvas į Taivaną ?…
Balta Rusija ginasi... jos ginklai, jos teritorijoje........ ko cia putoti.... VISI turi kaimynus, ar bandet kas nors lakstyti aplink kaimya ir bandyt pakeisti jo iprocius, jo supratima kaip jam reikia gyventi, jo gydymosi iprocius, jo bendravima su kitais kaimynais...? ... padarykit ekspetimenta ir pabandykit, net TV laida galima nufilmuoti, kaip kaimyne Onute , bando Pakeisti gyvenimo supratima kaimynes Marytes.... :))) taigi plaukus viena kitai nupesios..... GAL TEGU DIPLOMATAI ATLIEKA SAVO DARBA... GERAJA PRASME, KAD KARO NEBUTU, KAD EKONOMIKA KLESTETU ... kiek galima kenteti mela ziniose ir apsimelavusius zurnalistus.... //youtu. be/u71uIKG-LY0
pagarba pilieciams vykusiems i baltarusija ir sakantiems tiesa jie saunuoliai
Ko noreti is pono Ivanovo? Vardas, pavarde ir alma mater viska pasako uz ji.
Chmmmm.... Smulkus TS-LGBT politrukas Ivanuska Ivanovas ka tik yrode, kad net tarp asilu buna daunu. Nevykelis toks durnas, jog nezino, kad pas Hitlery 1938ais vazinejo europines politikos sviesuliai, sutartis sudarenejo, kartu pries TSRS kariavo, etc... Antuanas Smetona Hitleriui tuo metu Klaipeda amzinam naudojimui atidave o kuprotojo Ozio Vyckos tetukas, netgi stropiai tarnavo ir Kauno geta galutiniam "zydu klausimo" sprendimui projektavo. Jeigu tai ne gimdymo metu patirta trauma, tai drg. Ivanovas dobiliukus vel supainiojo su "zole".