Lapkričio 4 d. prezidento Karol Nawrocki kanceliarijos vadovas Zbigniew Bogucki paskelbė apie rengiamus kreipimusis į prokuratūrą dėl galimo pasikėsinimo į konstitucinę instituciją ir fizinio išpuolio prieš prezidentą.

Prezidentūra kaltina premjero Donald Tusk vyriausybę neteisėtu Konstitucinio Tribunolo kontrolės perėmimu.

Ginčijamas ir lapkričio 3 d. susirinkimas, kuriame aštuoni teisėjai nusprendė turintys pakankamą kvorumą, nors Prezidentūros vertinimu, sprendimams priimti reikėjo dešimties teisėjų.

Tuo metu teisingumo ministras Waldemar Żurek paskelbė perduosiantis prezidentui Lenkijos Konstitucijos egzempliorių su pažymėtais keturiais straipsniais apie valdžių padalijimą, prezidento įgaliojimus, teismų nepriklausomumą ir teisėjų rinkimą.

Taip pat pateikti šeši prašymai panaikinti nušalinto Tribunolo pirmininko Bogdan Święczkowski teisėjo imunitetą ir vienas – jo pavaduotojo Bartłomiej Sochański. Tai dar nereiškia, kad jų imunitetai jau panaikinti.

Tarptautinė teisininkų komisija (ICJ) sukritikavo abi konflikto puses. Organizacija nurodė, kad prezidento atsisakymas priimti Seimo išrinktų teisėjų priesaikas prieštarauja tarptautiniams standartams, o Tribunolo vadovų nušalinimas nesilaikant nustatytų procedūrų, dalyvaujant policijai, pažeidžia teismų nepriklausomumo principus.

Iki lapkričio 5 d. viešų konkrečių prezidento Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko Juozo Oleko, premjero Mindaugo Sinkevičiaus ar užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimų dėl naujausio Lenkijos konstitucinės krizės etapo neaptikta.

Taip pat nerasta pranešimų, kad Lietuvos vadovai būtų specialiai vykę į Varšuvą tarpininkauti ar viešai paraginti konflikto dalyvius laikytis teisės viršenybės principų.

Lietuvos politikai ne kartą lankėsi Ukrainoje, Sakartvele (buvusi Gruzija – ekspertai.eu past.) ir kitose valstybėse, demonstruodami paramą demokratijai bei žmogaus teisėms. Tačiau kaimyninėje Lenkijoje, nuo kurios stabilumo tiesiogiai priklauso ir Lietuvos saugumas, panašios viešos iniciatyvos kol kas nematyti.

Taigi, Lenkijoje dėl Konstitucijos jau grasinama baudžiamaisiais procesais, o Lietuvos lyderiai, anksčiau aktyviai gynę demokratiją užsienyje, viešos pozicijos dėl šios krizės vis dar nepateikė.

Šaltinis: prezydent.pl, icj.org, wiadomosci.wp.pl, gov.pl

Susiję:

Tusk kaltina Lenkijos prezidentą jėgos politika ir užsimena apie išorės jėgas

Tusk už Lenkijos opozicijos nugaros įžvelgė Kremliaus ausis

Lenkijos prezidentas kaltina valdžią perversmu, Lietuvos lyderių reakcijos negirdėti

Lenkijos premjeras specialiu kreipimusi į tautą apkaltino prezidentą teisinės valstybės griovimu

Europa artėja prie konflikto, kuris gali įtraukti ir Lietuvą

Lenkijos konstitucinė krizė gilėja, prokuratūra imasi Tribunolo vadovų

Lenkijos prezidentas nutraukė skrydį į Afriką dėl Konstitucinio Tribunolo krizės

Komentarai (2)

Rikiuoti
Patikslinu2026-11-05 14:07

Nausėda 2.0 ir Tusk 2.0

Darijus2026-11-05 13:23

Yra teisinga Demokratija ir neteisinga.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Kukuraitis mėnesius trunkantį reabilitacijos laukimą vadina nedovanotinu, tačiau ligonių kasa vis dar neskaičiuoja, kiek pacientų laukia ilgiau nei du mėnesius
  2. Iš „Azov“ kankinimų kalėjimo vyrai išvežti į ligoninę, tačiau Lietuvos portalai teisia pranešėją19
  3. Ministerija neįvardijo, kokią dalį iš gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų ketinama pasiskolinti
  4. Kas ateis po kapitalizmo ir kodėl naujoji santvarka gali būti dar pavojingesnė