Sausio 19-osios popietę Europos Parlamento (EP) nariai kartu su Lenkijos premjere Beata Šidlo (Beata Szydło) aptarė Europos Komisijos sprendimą įvertinti teisės viršenybės ir žiniasklaidos laisvės padėtį Lenkijoje. Diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų pozicijos išsiskyrė. Vieni kritikavo Lenkijos vyriausybės sprendimus, o kiti palaikė premjerės vertinimą, kad teisės viršenybei šalyje niekas negresia.

ES Tarybai atstovaujantis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Kundersas (Bert Koenders) pažymėjo: „ES yra daugiau nei bendroji rinka. Ji remiasi bendromis vertybėmis: teisės viršenybe, demokratija ir pagrindinėmis teisėmis. Tačiau turime skausmingas pamokas, kad jos nėra savaime suprantamos.“

Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timermansas (Frans Timmermans) paaiškino, kodėl Komisija priėmė sprendimą įvertinti padėtį Lenkijoje. „Tikiuosi, kad su Lenkija tęsime konstruktyvų ir faktais paremtą dialogą, siekiant išvengti sisteminės grėsmės teisės viršenybei“, – kalbėjo jis.

Lenkijos ministrė pirmininkė B. Šidlo primygtinai tvirtino, kad teisės viršenybė šalyje nebuvo paminta. „Lenkijos piliečiai per demokratinius rinkimus pasirinko mūsų programą, kurią mes įgyvendiname gerbdami konstituciją ir ES sutartis. [...] Ginčas dėl Konstitucinio teismo yra politinis, o ne teisinis, todėl tai Lenkijos vidaus reikalas, bet esu atvira diskusijoms su opozicija“, – teigė premjerė.

Estebanas Gonsalesas Ponsas (Esteban González Pons, Europos liaudies partija, Ispanija) pažymėjo, kad grėsmingiausias autoritarizmas visada gimsta viduje, todėl perspėjo, kad „teisinių galių suvaržymas ir žiniasklaidos kontrolė gali tapti pirmuoju demokratijos naikinimo žingsniu“. Jis kartu atkreipė dėmesį, kad niekas nenori bausti Lenkijos, o tik išsiaiškinti, ar Europos vertybėms kilo grėsmė.

Džanis Pitela (Gianni Pittella, Socialistai ir demokratai, Italija) teigė, kad nepriklausomi teismai ir žiniasklaida yra būtini europinei demokratijai. Frakcijos vardu jis pareiškė susirūpinimą susiklosčiusia padėtimi, kuri neatitinka Lenkijos istorijos ir kovos su diktatoriais patirties.

„Pakalbėjus su Lenkijoje išrinktais EP nariais tampa akivaizdu, kad Lenkijos valdžia neketina paminti žiniasklaidos pliuralizmo“, – pažymėjo Europos konservatorių ir reformistų frakcijos vadovas Sjedas Kamalis (Syed Kamall, Jungtinė Karalystė). Jis klausė, kodėl Komisija ir europarlamentarai nesiskundė abejotinais buvusios šalies vyriausybės sprendimais skirti Konstitucinio teismo teisėjus.

„Jūsų partija laimėjo rinkimus ir stiprų mandatą. Turite teisę reguliuoti žiniasklaidą ir reformuoti valstybės tarnybą. Tačiau tai nesuteikia teisės išbalansuoti valdžių atskyrimą. Tai prieštarauja konstitucijai ir nebuvo numatyta jūsų programoje“, – kalbėjo Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Liberalai ir demokratai, Belgija).

Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Europos vieningieji kairieji, Vokietija) pažymėjo, kad „neoliberalios reformos, būtinos narystei ES, nesuteikė visiems reikiamos gerovės [...], todėl daug lenkų kaltina ES už socialinės atskirties šalyje didėjimą“.

Žaliųjų lyderė Rebeka Harms (Rebecca Harms, Vokietija) pabrėžė, kad dauguma neturėtų diktuoti sąlygų be tinkamos diskusijos su opozicija.

„Lenkijos reikalai turi būti sprendžiami Lenkijoje ir su lenkais. Todėl šie debatai yra nebūtini, nors ir turi vieną privalumą – jie sustiprins euroskepticizmą“, – kalbėjo Jaroslavas Ivaškevičius (Jarosław Iwaszkiewicz, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Lenkija).

Savo ruožtu Michalas Marusikas (Michał Marusik, Tautų ir laisvių Europos frakcija, Lenkija) pažymėjo, kad kritika Lenkijai tik patvirtina, kad be reikalo kišamasi į šios šalies vidaus reikalus.

Teisinės valstybės stiprinimo ES mechanizmas

Klausimai ir atsakymai: kodėl Europos Komisija svarsto padėtį Lenkijoje?

http://audiovisual.europarl.europa.eu/VideoPlayer.aspx?ref=I114909_12

Naujausi

Komentarai (10)

Rikiuoti
to92016-01-20 21:13

jo, buvo žali "lipdukai", kuriuos dalino rinkimų komisijos, o iš kur gavo žalius "lapdukus" klauskit rajonų rinkiminių komisijų pirmininkų.

Lietuvos pilietis2016-01-20 20:49

Referendumo dėl stojimo į ES rezultatai - NIEKINIAI. Jie pasiekti neteisėtai balsavimui pratęsus laiką pridedant 1 dieną ir viso pasaulio akyse GĖDINGAI PERKANT rinkėjų balsus už alų ir skalbimo miltelius (pateikus MAXIMOS parduotuvėms talonus, kuriuos išdavinėjo Balsavimo komisijos). Šio brutalaus pažeidimo teisinio įvertinimo nėra iki šiol.

Darijus2016-01-20 17:16

Jis gaus širdies smūgį arba žus avarijoje, nes žino per daug. Į pensiją jis neišeis.

to62016-01-20 16:14

o Vaigauskas?

Darijus2016-01-20 16:10

Jau ne kartą komentavau, bet dėl Tamstos pasikartosiu: referendumas pagal įstatymą turėjo vykti vieną, o ne dvi dienas, rinkėjų papirkimo faktas - akivaizdus (alus ir skalbimo milteliai). Todėl referendumas turėjo būti pripažintas neįvykusiu. O Maxima patraukta atsakomybėn. Beje, dar nevėlu.

to42016-01-20 16:06

kodėl? kas tau taip sakė?

Darijus2016-01-20 16:02

Nr.1-am: jokio naujo referendumo nereikia, nes įstojimo referendumas yra niekinis.

OOO2016-01-20 15:30

O ES, Lietuvos žiniasklaidos teisė - skelbti žmogų padarius nusikaltimą nesant nutatytai kaltei įstaymo numatyta tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

neuzilgo2016-01-20 13:14

bus susitikimas maskvoje ir lenkai tures proga sudeliot visus taskus.

ejom i sojuza2016-01-20 13:12

o patekom i federacija.apie kokia cia virsenybe kalba ewropos istizeliai.reikia naujo referendumo,kad iseit is tos iskrypusios ewropos.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi