Tai skelbia „Euronews“, remdamasis organizacijos „Urgewald“ analize ir „Kpler“ duomenimis.

Europos uostus pasiekė 12,18 mln. tonų šių dujų, arba 9,5 proc. daugiau negu prieš metus. ES teko apie 85 proc. užfiksuotų Jamalo pristatymų. Nauji rusiškų dujų kontraktai jau uždrausti, tačiau daliai ilgalaikių susitarimų taikomas pereinamasis laikotarpis: jų pagrindu importuojamų suskystintų dujų draudimas įsigalios 2027 metų sausio 1 dieną.

Karas Ukrainoje turi ekonominių pasekmių: atsisakyti ilgai kurtos energetinės priklausomybės kainuoja. Tačiau tęsiami pirkimai turi kitą kainą, nes pinigai už rusišką energiją palaiko agresorės ekonomiką.

Ukrainos kovą reikia remti iki pergalės. Todėl Europos energetikos sprendimai turi derėti su šiuo tikslu. Negalima tikėtis, kad vien karinės paramos pakaks, jeigu tuo pat metu išlieka milijardinės pajamos Rusijos energetikai.

Čia ir slypi Europos politikos prieštaravimas: Ukrainai reikia pagalbos gintis, o Rusijos dujų tiekėjai tebegauna europietiškus mokėjimus. Pereinamasis laikotarpis paaiškina, kodėl prekyba dar vyksta. Tačiau tai nepanaikina būtinybės šią priklausomybę nutraukti.

Lietuvos politikos lyderiai susiklosčiusios situacijos nekomentuoja.

Šaltinis: euronews.com

Komentarai (5)

Rikiuoti
veidmainystė yra atsinaujinanti2026-10-11 16:31

Europa, realiais skaičiais: per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius rusiškoms Arkties SGD išleista 7,88 MLRD. EUR – 9,5 % DAUGIAU nei prieš metus. Didžiausi pirkėjai? Prancūzija, Nyderlandai ir Portugalija. Tas pats diktatorius. Tie patys dujų pinigai. Skirtingi moralės standartai. Sveiki atvykę į Europą, kur veidmainystė yra atsinaujinanti, bet dujos yra rusiškos.

Lora2026-10-11 14:42

Bėgioja info, kad didysis eurokaras nukeltas į 2034 m. Tuo metu amerikonai godžiai perka rusišką dyzelį ir prašo dar. Dar kelis metus pagyvensim.

Lora2026-10-11 14:34

Poverty and Inequality in Eastern Europe and the CIS Transition Economies (1988-1996 nuo 14 mln. iki 120 mln.) https://www.un.org/esa/desa/papers/2006/wp17_2006.pdf

Lora2026-10-11 14:20

1987–1988 metais Vidurio ir Rytų Europoje (iki Uralo) žemiau skurdo ribos gyveno tik apie 3 procentus visų gyventojų. Tačiau po komunizmo žlugimo ir Sovietų Sąjungos subyrėjimo situacija drastiškai pasikeitė: 1993–1995 metų laikotarpiu skurstančiųjų dalis regione išaugo iki 25 procentų (ketvirtadalio visos populiacijos). (Nuo maždaug 14 mln. pašoko iki 160 mln.). Šie Pasaulio banko ir istorinių ataskaitų duomenys, kuriuos pateikia statistikos portalas Statista, rodo itin staigų ekonominį nuosmukį ir socialinę atskirtį pereinamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, vien Rusijoje 1989 m. skurde gyveno 2 % žmonių, o iki 1998 m. šis rodiklis šoktelėjo iki 23,8 %. https://www.statista.com/statistics/1072801/east-bloc-poverty-rate-1987-1995/?srsltid=AU7gw4VGhZhEy5uuXJ9CJatfm-y-F0NzTiwszfBWtntm6G38AN_sI0Zf

debilai2026-10-11 13:34

nelokit ir nepirkit kokio velnio jus prie to ruso prisikabine,Trampas pirks o jus vergai mokekit trigubai brangiau,vieni asilai topje gejzopoj

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Ministerija neprisidės prie „Taurus“ gamintojos pristatymo užsienyje1
  2. Žalioji Europos lyderystė – išlaidos garantuotos, rezultatas ne: JAV traukiasi iš bendrų įsipareigojimų
  3. „Tautos namų“ išlaikymą valdžia palieka ateičiai
  4. Lietuva klesti vis labiau, o skolintis reikia vis daugiau2