Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės politikos bakalauro studijų programos vadovė doc. dr. Jūratė Imbrasaitė

Nelygybės mažinimas ir socialinio teisingumo užtikrinimas tampa rimtu iššūkiu šiuolaikinėms visuomenės ir tarptautinėms organizacijoms. Ekonomikos augimas yra svarbus, tačiau auganti nelygybė ir takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių kelia grėsmę pačiai ekonomikai.

Pastaruoju metu įvairių šalių vyriausybės ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio bankas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kt. yra susirūpinusios mažėjančiu ekonomikos augimu bei didėjančia ekonomine nelygybe ir ieško naujų politikos priemonių šioms problemoms spręsti.

„ Brexit“ – kai permainų siekis didina socialinę nelygybę

Tarptautinė labdaros organizacijų konfederacija (OXFAM) apie nelygybės pasekmes įspėjo Jungtinės Karalystės Ministrę pirmininkę Theresą May.

OXFAM ataskaitoje rašoma: „Jungtinės Karalystės nelygybė yra viena didžiausių tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. Trys aukšto lygio nelygybės dešimtmečiai turėjo didelę įtaką tam, kad daug žmonių patikėtų, kad jie turi mažai įtakos visuomenėje ir jaustųsi negalintys pasinaudoti savo politinėmis ir ekonominėmis galimybėmis <...

Koks bebūtų Jūsų požiūris į „Brexit“, referendumas ypač suskaldė visuomenę, daugeliui žmonių išreiškus nepasitikėjimą bei nusišalinimą nuo politinio proceso ir balsuojant už permainas, tikintis, kad tai pagerins jų ekonominę padėtį“ (OXFAM, 2016).

Lietuvoje – nepakankamai užtikrinta socialinė apsauga

2017 metų Europos Sąjungos (ES) Komisijos rekomendacijose Lietuvai nurodoma, kad skurdas ir nelygybė yra viena svarbiausių šalies problemų: „<...> didelė dalis žmonių patenkančių į skurdo rizikos grupę arba socialinę atskirtį, kartu su augančia pajamų nelygybe yra pagrindinis iššūkis Lietuvos valdžios institucijoms“.

Santykis tarp 20 proc. turtingiausių namų ūkių ir 20 proc. vargingiausių namų ūkių pajamų nuo 2012 iki 2015 metų Lietuvoje išaugo 7,5 proc. ir yra vienas didžiausių ES. „Tai kelia pavojų ekonominiam augimui, makroekonominiam stabilumui ir įtraukios visuomenės plėtrai. Šiuo metu nėra tinkamai reaguojama į iššūkius dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai“ (ES Komisijos rekomendacija 2017 m.).

Augančios nelygybės sąlygomis reikalingas naujas šalies vidaus politikos modelis, kuriame socialinė politika užimtų centrinę vietą ekonomikos politikoje, o ne būtų paribiuose, kaip yra dabar. Socialinės politikos priemonėms naudojami visų šalies gyventojų pinigai, todėl ypač svarbu, kad ji būtų efektyvi.

Naujasis darbo kodeksas ir socialinio dialogo trūkumas

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuris, tikimasi, suteiks galimybę surasti pusiausvyrą tarp lankstumo ir saugumo darbo santykiuose.

Tačiau socialinis dialogas, svarstant naujojo Darbo kodeksas pataisas, buvo vangus. Analizuojant publikacijų Lietuvos internetiniuose portaluose 2016 m balandžio – gruodžio mėn.

skaičių ir turinį, galima pastebėti, kad profesinės sąjungos, palyginti su verslininkais ir politikais, žiniasklaidoje pasisakė mažiausiai, nors atstovauja didžiausią šalies gyventojų grupę – dirbančiuosius (I. Kizilaitė, 2017).

Profesinių sąjungų atstovai žiniasklaidoje kritikavo naująjį Darbo kodeksą, tačiau pasiūlymų ir argumentų, kaip reikėtų taisyti naująjį Darbo kodeksą konkrečiai pateikė minimaliai. Nagrinėtu laikotarpiu ne visai aiški buvo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija naujojo Darbo kodekso atžvilgiu.

Socialinis modelis šalyje neatsiranda per kelias dienas. Jis vystosi dešimtmečius ir priklauso nuo šalies politinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų. Norint pasiekti esminių permainų mažinant nelygybę – reikalinga visų politinių partijų ir visuomenės parama, socialinio dialogo kultūra, kurios ypač pasigendama Lietuvoje.

Trūksta specialistų tinkamiausio socialinio modelio kūrimui

Norint vykdyti efektyvią socialinę politiką, reikalingi aukšto lygio socialinės politikos ekspertai. Lietuvoje labai trūksta specialistų, kurie suvoktų valstybės, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, piliečių vaidmenį valdant socialines problemas, siejamas su darbo jėgos migracija, šeimos politika, sveikatos politika ir kt.

Tinkamus sprendimus galima rasti tik deramai įsigilinus į socialines problemas, o tam reikalingas platų žinių spektrą apimantis socialinės politikos ekspertų išsilavinimas. Šalyje trūksta specialistų, kurie suvoktų valdžios ir piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas, geriau išmanytų sritį, orientuotą į žmogaus gerovę – socialinę politiką.

Lietuvoje atliekami tyrimai nėra tikslūs, nes trūksta specialistų, kurie ne tik puikiai suvoktų socialinę sistemą, jos kaitą, bet ir gebėtų profesionaliai kategorizuoti įvairius tyrimus, nes pastarieji neatskleidžia tikrosios gyvenimo kokybės šalyje.

Dėl šių priežasčių Lietuvoje ir nėra tvirtos socialinės politikos. Dauguma analizių yra netikslios ar neužbaigtos, o nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės institucijos neturi šios srities kompetentingų darbuotojų, kurie gebėtų ne tik analizuoti, bet ir kurti Lietuvai tinkamiausio socialinio modelio strategijas.

Naujausi

Seutos gyventojai po migrantų antplūdžio saugo namus lazdomis: „Taip ginu savo būstą“Pasaulis · 2026-08-03Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02

Komentarai (15)

Rikiuoti
Dzukas2017-07-13 21:58

Scialine politika neatsiejama nuo ekonomikos, bet tam reikia tureti ekonomika.

senis2017-07-13 17:16

perkant tanka, gerai pasistengus, otkata galima išmygti iki 50%. Ka gauna koks nors Kukuraitis pakeles pensija? Nieko! Pasaulio bankas ragina mazinti soc. atskirti todel, kad stoja apyvarta, baudziauninkai nebeiperka pasaru maistui, butiniausiu kasdienio vartojimo prekiu. Stoja vartojimas, stoja gamyba, visa tai is ko ir pelnosi Bankas. Kol buvo TSRS, Bankas turejo konkurenta, bijodamas tarybinio socializmo isplitimo visame vakaru pasaulyje Bankas verkdamas, keikdamasis, buvo priverstas dalintis pelnu, su ta pelna kurianciais baudziauninkais. Taip atsirado skandinaviskas, prancuziskas socializmas, augo vidurine klase. Zlugus TSRS, Bankas tapo monopolistas. Jau 20 metu nebeauga gyvenimo kokybe, nyksta vidurine klase, Bankas atsigriebia uz prakentetus 75 metus. Vilties nedaug, bet Rusijoje, baudziauninku padetis primena padeti 1917 metais, gal vel komunistai nudauzys kiaulei ragus? Tikimybe maza, Putinas liberalas, armija stipri, gal susipras pakarti pora Ciubaisu, koki viena Medviedeva, kitus JAV gosdepo rezidentus.

Darijus2017-07-13 15:09

Diskusija niekinė, nes nėra pagrindo - Valstybės. Okupuotos teritorijos gyvenimo taisykles nustato okupantas.

koks2017-07-13 15:01

Koks gali būti kapitalizme socialinis modelis matome iš Lietuvos įstatymų.Semo nariams sukurtiems skurdžiams Lietuvoje - virvė arba čemodas, ES. Pirmaujame savižudybėse, pirmaujame migracijoje - ir dar kelia klausimą kas svarbiau ar ekonomika ar socialinė apsauga?

> 8. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PASIKOS2017-07-13 14:55

Ar ne laikas tamsteles mantras perkelti ant sikpopierio ?

pvz2017-07-13 14:52

Lietuva pavyzdys kad demokratija Lietuvių nacijos naikinimo ir Lietuvių nacijos sunaikino autopipotu mechanizmas

ta2017-07-13 14:34

spygliuota viela jau nusibodo. Tas pat per tą patį ir jokio rezultato.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2017-07-13 14:27

Mes būsim ramūs ir saugūs, kai: Putino vadovaujama okupantų gauja pasitrauks iš Karaliaučiaus; Putino vadovaujama okupantų gauja uždarys (iš lietuviško biudžeto pinigų išlaikomas) rusiškas mokyklas Lietuvoje; Putino vadovaujama okupantų gauja pasitrauks iš lietuviško eterio, su rusiškos kultūros brukimu (visur); Putino vadovaujama okupantų gauja paliks ramybėje Ukrainą. ***

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2017-07-13 14:26

Lietuviai, kur bebūtumėm, Tautos SĄJŪDIS arba Tautos mirtis. Kas žino išeitį iš Tautai mirtino pavojaus, v_a_d_o_v_a_u_j_a. **

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2017-07-13 14:26

Seime, prezidentūroje ir kitur įsitvirtinusi gauja, kuri daro išpuolius prieš Lietuvą, varo Tautą iš Lietuvos. ________________________________________________ Mes neturim: savo pagalbininkų Seime; savo prezidento; savo darbuotojų prokuratūroje; savo darbuotojų teismuose; savo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojų. Mes neturim savo pagalbininkų Lietuvos valstybei kurti. Viskas klastingai okupuota. L. blogai

žinia2017-07-13 14:25

siauru_vizija = kasper_vizija*-

žinia2017-07-13 14:25

Dalia Grybauskaitė Rusijos valstybės paslaptis (youtube)*-

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2017-07-13 14:24

Okupanto sukurtos cccp imperijos laikmetyje ir iki dabar, Lietuvoje gyvenimo sąlygos – klaikios. Lietuva – netinkama žmonėms gyventi. Kad atsikratyti m_i_r_t_i_n_o pavojaus Lietuvai, reikalingas v_i_s_u_o_t_i_n_i_s darbas, galingos jėgos telkiamas. Ramūno Karbauskio vadovaujama grupuotė įgavo visas Tautos telkimuisi reikalingas priemones, tad padaryti dar vieną sąjūdį Lietuvoje b_ū_t_ų l_a_b_a_i lengva, kai yra net užrašytas šios grupuotės štai šis noras. **************************************************** “T_e_l_k_s_i_m_e darbo santykių dalyvius, valstybės pareigūnus, nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas bendram tikslui – sukurti mūsų šalyje patrauklias darbo ir gyvenimo sąlygas žmonėms, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.” (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa) **************************************************** Dabar galima teigti, kad nieko panašaus nevyksta. Ramūno Karbauskio grupuotės rinkiminis pažadas nevykdomas. L. blogai. *-

aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį2017-07-13 14:23

(2017 kovo skaičiai) Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 35 e/kg (35 eurocentai/kg). Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas). ————– // —————————— miltai – 0. 54 e/kg (54 eurocentai/kg). Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn. _______________________________________________ Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga didėja kasmet, o miltų kaina nekinta jau k_e_l_i_s metus iš eilės. ************************************************** Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga nekinta kelis metus, o miltų kaina didėja nuolat. __________________________________________________ Štai kokia yra mūsų duona kasdieninė. *-

aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį2017-07-13 14:22

Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje. ________________________________________________ Tokiu būdu Tauta varoma iš Lietuvos. Daug ženklų rodo, kad Ramūno Karbauskio vadovaujamai grupuotei tokios Tautos marinimo sąlygos yra tinkamos. _*

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi