Kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras lankėsi Lenkijos Generaliniame štabe, kur susitiko su šio štabo viršininko pavaduotoju generolu majoru Kržyštofu Kroliu (Krzysztof KRÓL) ir dalyvavo bendrame keturių šalių – Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos – gynybos štabų atstovų susitikime.

Lenkijos iniciatyva surengtas 4 kaimyninių valstybių kariuomenių gynybos štabų atstovų susitikimas vyksta siekiant skaidrumo ir atvirumo tarp šių valstybių. Susitikimo metu buvo apsikeista informacija apie šalyse artimiausiu metu vyksiančias karines pratybas, bendruosius karinių pajėgų vystymo prioritetus ir apie būsimus kvietimus kariniams inspektoriams jas stebėti.

Bendradarbiavimu ir ryšių palaikymu su ne NATO ir ne Europos Sąjungos valstybėmis Lietuva siekia skaidrios ir prognozuojamos kaimynystės, kur kaimyninių valstybių veiksmai, ypač saugumo ir gynybos srityje, būtų nuspėjami. Abipusis skaidrumas prisideda prie saugumo ir stabilumo stiprinimo, padeda palaikyti geranoriškus santykius tarp kaimyninių šalių.

Taip pat sudaro galimybes tiksliau vertinti grėsmes, negatyvius veiksmus ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms bei nestabilumui.

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje

Lenkija – vienareikšmiškai viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos ir saugumo srityje. Lietuva ir Lenkija yra vieno regiono dalis, tad, išaugus grėsmėms iš Rytų, šalys nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą.

Vieni naujausių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo gynybos srityje pavyzdžių – šių metų vasario 21 d. Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų pasirašyti dvišaliai susitarimai: dėl Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių brigadų afiliacijos su tarptautiniu Šiaurės Rytų divizijos štabu ir dėl saugaus ryšio, skirto keistis radarų duomenimis, sukūrimo.

Pastarasis padės stiprinti viso regiono gynybą kartu su partneriais, vystant vieningą oro gynybos sistemą. Tuo tarpu Lietuvos ir Lenkijos brigadų afilijavimas NATO divizijos štabui reikšmingai sustiprins abiejų šalių pasirengimą veikti kartu ginant Suvalkų koridorių krizės ir karo metu bei prisidės prie NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame sparne.

Be to, Lenkija yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių. Šiuo metu NATO Lenkijos karinių oro pajėgos vadovauja šiai misijai ir tai aštuntas kartas, kai Lenkija atsiuntė karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių erdvės.

Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje.

Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), nuo 2015 metų čia tarnauja ir aštuoni Lietuvos kariai. Lenkų iniciatyva 2017 metais pradėtas kurti tarptautinis Šiaurės rytų divizijos štabas, kuris taikos metu per nacionalines brigadas koordinuoja Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinių grupių mokymus ir pratybas, sąveikumą.

Nuo 2017 metų čia tarnauja ir du Lietuvos karininkai.

Dvišalis bendradarbiavimas plėtojamas ir Europos Sąjungos formatu. Praėjusių metų lapkritį Lenkija prisijungė prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas gynybos srityje

Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politiškai palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant ir karinę paramą. Tam pritaria ir Lietuvos gyventojai – praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų teigiamai vertina tai, kad Lietuva Ukrainai teikia karinę paramą.

Be to, kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti, rengti ir mokyti jos karines pajėgas. Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra įsteigusios bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Tai svarbus bendradarbiavimo su Ukraina projektas, skirtas Ukrainos karinėms reformoms remti, trijų valstybių vienybės ir savitarpio pagalbos įrodymas.

Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas

Lietuva turi sudariusi dvišalį susitarimą su Baltarusija dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių. Nuo 2001 m.

šalys kasmet keičiasi informacija apie karines pajėgas, priima vertinamuosius vizitus į karinius dalinius, kviečia karinius inspektorius stebėti šalyse rengiamas didžiausias karines pratybas. Praėjusiais 2018 m.

Lietuva pakvietė Baltarusijos karinius inspektorius stebėti didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2018“. 2017 m.

Baltarusija pakvietė Lietuvos inspektorius stebėti pratybų „Zapad 2017“ dalies, vykusios Baltarusijos teritorijoje. Artimiausias Lietuvos kariuomenės inspektorių vizitas į Baltarusiją yra planuojamas balandžio mėn.

Lietuvos karinės oro pajėgos su Baltarusijos karinėmis oro ir oro gynybos pajėgomis turi tiesioginę „karštąją“ telefono liniją, kuri skirta operatyviam informacijos apsikeitimui apie orlaivių skrydžius palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

Šalys, taip pat ir Lietuva, apie didžiausias nacionalines pratybas informaciją periodiškai pateikia ir ESBO susitikimų metu.

Šaltinis: KAM

Naujausi

Komentarai (33)

Rikiuoti
aAlgirdas-ZUK2019-04-01 21:05

ponuli ar pačiam kas nors yra žinoma apie "bendradarbiavimą" tarp Armija Krajova ir Plechavičiaus dalinių karo metais? Gal pasidalinsi savo žiniomis.

Kaimietis2019-03-31 15:53

Gal tik armijoje ir apklausa buvo? O gal tarp tų bambalinių ,kurie net nesupranta ,kad tai "pagalbai" eina ir pensininkų pinigai ir dirbančių algų didinimui...

Vadakste2019-03-30 23:30

Lietuva jau rusu kariskius nuteise uz zmoniskumo praradima, o ar nepasiulys kas nors kazkada , kad reik teisti UKRPOLLIT agit brigada, juk ten ne saldainiukus kitiems meto, o bombikes. Taigi visada lazda turi galus.Stop karams kur jie bevyktu . Zmonijai reikalinga taika. Taika reikalinga ir Ukrainoje.

ceslovas2019-03-30 22:43

Ziurint ko klausi, jeigu partiniu pakirksnuciu tai bus ir 100%, o jeigu eiliniu mokesciu moketoju tai bus 0,001%. Manau padet ukrofasistams tai nusikaltimas.

- 28. manau2019-03-30 22:09

Reikia. Pradėkit.

manau2019-03-30 21:46

64 procentai valdžiagyvių pritaria karinei paramai Ukrainai. bet juk ginklus perka mokesčių mokėtojai? Man regis, visą valdžią jau reikia sodinti už karo kurstymą.

> 24. Senis Šaltis2019-03-30 20:23

Kada vėl žliumbsi, snarglius rydamas, kad skriaudžiamas, už homofantazijas p*d*rastu tiesiai šviesiai vadinamas ?

-25.M.2019-03-30 20:19

:D))) Ką ir reikėjo įrodyti... :D))))) :D))))) tas asilas jau tiek nukvako, jog ne tik slieką su kabliuku, bet ir spygliuotą vielą griebia debilas :D))))) :D)))))

to 232019-03-30 20:11

10 balų.:)

Senis Šaltis2019-03-30 20:03

Džiaugiuosi, kad gyveni Seniu Šalčiu velesai/Dzūkai/šerniau. Net nesinori tau trukdyti stebint tavo pirdako draskymą. nu dirbk toliau ne interneto auka.

tas ZUK, tai2019-03-30 19:44

ką? Antras senis šaltis??? Na, jau ne. Didžiai ačiū, bet nereikia. Ir ano durniaus jau per daug. "Bolivaras dviejų nepaneš" :D)))) :D))))

Anfisa2019-03-30 19:37

16-m. 17-m. Turiu nuolankiai tamstos atsiprasyti. Buvau kvailas ir neispruses padaras. Ir tik tamsta man atverei akys i musu visu istorinius ivykius, kuriu buvau visiskai nesusigaudes. Arogancija ir klaidingos mintys aptemde man prota, todel laiku neiziurejau, nepastebejau ir neizlybinau tamstos teisingu pastebejimu ir genialiu interpretavymu musu visu istorijos ziniu ir neabejotinu faktu visumoje... Tamstai reikia rasyti knyga. Tikrai...100%%...

Nu jo... ZUK'ui (17)2019-03-30 19:30

Pirmieji sienas Europoje pradėjo keisti jankiai, kai 1995-ais Jugoslavija buvo sunaikinta ir išdrabstyta per kelias valstybes. Po to, 2001-ais sienos dar kart buvo keičiamos, kai nuo Serbijos buvo atplėštas Kosovo kraštas. Todėl nereikia čia virkauti apie sienų keitimą Kryme. Antra, Chruščiovas 1954, pažeisdamas TSRS galiojusią Konstituciją, bukai padovanojo Krymą Ukrainos TSR. Iš neteisės, teisė negimsta. Todėl tai kas įvyko - banali restitucija, gailiai virkaujant liberalizmo apologetams.

to 17 ZUK2019-03-30 19:17

O tai Jugoslavijos sunaikinimas nėra sienų pakeitimas? O VDR prijungimas prie Vakarų Vokietijos, Čekoslovakijos pasidalinimas į dvi atskiras valstybes?? O kaip su Lietuvos atsiskyrimu nuo TSRS? Sienos nepasikeitė?:)

P.S.2019-03-30 18:39

Gal negalima taip skubiai kitus kvailelinti?

17. ZUK >> 152019-03-30 18:37

Ar neaiškiai paklausė 15-as dėl Jugoslavijos?

ZUK >> 152019-03-30 18:20

Pasidomėk prieš rašydamas kas tai yra Helsinkio sutartis,kvaileli su rimtu veidu. Helsinkio sutartyje raudona linija eina pagrindinė mintis,kad Europos sienos yra nekeičiamos,kokios yra dabar (t. y. 1975m. )tokios ir turi likti. Vadinasi,jų keisti negalima jėga. Rusija,įsitikėjusi,kad Krymas yra Rusijos teritorija, pažeidė šią sutartį,nors pasirašė po ja. Vadinasi,Rusija nepaiso Tarptautinės teisės ir už tai galima ja bausti be jokio perspėjimo,kaip "outlaw" subjektą.

ZUK >> Anfisa2019-03-30 18:03

Kad nežinai nieko istorijoje man užtenka ir vienos tavo paskutinės eilutės. O Rusijos sudėtyje buvo ir Lenkija,ir Lietuva,ir Vilniaus kraštas. Bet tai visai kita istorija. Mes kalbam apie dabartinę istorija ir grėsmes iš tos pačios Rusijos. Lenkija ir Lietuva ne vienerius metu kartu kovojo su okupantais,petys į petį. Ir žuvo šalia vienas kito,o kartais ir laimėdavo,parėmę vienas kitą. Bet tai buvo tikri tada lenkai,o ne rusai Lietuvoje,kurie vadinasi lenkais. Lietuvos lenkai yra ir Lietuvos,ir Lenkijos priešai. Jie yra rusų koloradai.

to 13 Zuk2019-03-30 16:38

Tu - durnius ar apsimeti?:)Avine, kas pirmas sulaužė Helsinkio sutartį? Gal Rusija subombardavo ir sunaikino Jugoslaviją?

Anfisa2019-03-30 16:36

13-m. Tamsta kazka labai painioji. Vilniaus krastas simtmecius buvo Rusijos imperijos sudetyje. Pasitikrink savo istorijos zinias... Del "vienos valties" tamsta labai ir labai klysta. Niekada nebuvo ir niekada nebus Lenkija Lietuvos drauge...

ZUK >> žopa2019-03-30 16:12

Kodėl galvoji,kad Lenkija reikalaus Vilniaus krašto? Vilnius ir Vilniaus kraštas šimtmečius buvo Lietuvos. Gediminas,įkūręs Vilnių,nebuvo lenkas. Jei 20 metų Vilnius buvo okupuotas,tai nereiškia,kad jau jis yra Lenkijos. Be to,lietuvių šimtus metų buvo Seinai ir Punskas. Jie labiau Lietuvai priklauso nei Lenkijai. Be to,Lenkija ir Lietuva yra vienoje valtyje ir nėra jokio tikslo ignoruoti tarptautinę teisę ir 1975m. Helsinkio susitarimus. Tik Rusija gali nesilaikyti įstatymų,nes tai barbarų tauta,kuri nežino kas tai yra teisė ir jos viršenybė. Daro tai,kas šauna į vatines smegenis.

žopa2019-03-30 15:37

Durnių laive kitokių vertinimų ir būti negali.Durnių laivas yra durnių laivas.Kai lenkai pareikalaus Vilniaus krašto,įdomu Ukraina padės Lietuvai?

Anfisa2019-03-30 14:31

10-m. Priestarauju. Nenuspejamas nusileidimas su prezidentais galimas tik, ir isimtinai, prie Smolensko ir Katynes...

Prašalietis2019-03-30 13:54

P.S. Šaunu, kad Lietuvos"nenugalimos kariuomenės oro pajėgos" turi "karštą liniją" su Baltarusija.... Lietuva turi galimybę perspėti Baltarusiją, kad yra planuojamas oro pajėgų superlėktuvo Spartanas skrydis, kuriam netyčia pakilus, Baltarusija turės laiko pasiruošti jo nenuspėjamam nusileidimui ir nukritimui Baltarusijos teritorijoje su Ekselencija Prezidente ar be jos....

Prašalietis2019-03-30 13:41

Iš straipsnio..." Lenkija – vienareikšmiškai viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos ir saugumo srityje. Lietuva ir Lenkija yra vieno regiono dalis, tad, išaugus grėsmėms iš Rytų, šalys nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą." Daugelis Lietuvos vyresnės kartos žmonių žino,kad Lenkijos ir Lietuvos"bendradarbiavimas gynybos srityje sėkmingai" vyksta jau daugelį dešimtmečių. Po antrojo pasaulinio karo kaip prasidėjo šis"karinis bendradarbiavimas",taip jis sėkmingai ir tęsiasi.. Lietuvos Tarybų Socialistinė respublika TSRS sudėtyje sėkmingai bendradarbiavo su Lenkija karinėje srityje Varšuvos kariniame sambrūzdyje sulaikant grėsmes iš vakarų. Šiandiena Lietuva dar sėkmingiau karinėje srityje bendradarbiauja su Lenkija NATO kariniame sambrūzdyje sulaikant grėsmes iš Rytų. Prieš Spalio revoliuciją Lietuva su Lenkija bendradarbiavo karinėje srityje Rusijos imperijos sudėtyje. Nelabai šaunus bendradarbiavimas su Lenkija karinėje srityje Lietuvai sekėsi tik tarpukaryje Smetoninei Lietuvai. O kas liečia Lietuvos karinę paramą Ukrainai, tai seniai yra atėjęs laikas paskolinti Maidaniniams chalopams bent porą įsigytų superinių vokiškų haubicų lydimų vieno kito tūkstančio nenugalimos Lietuvos kariuomenės raitų ulonų.... Ir Ukrainos klausimas būtų greitai ir galutinai išspręstas ir be NATO pagalbos....

Diagnozė2019-03-30 13:34

Nuo minkštųjų galių "DĖDULEI" ir "NEUŽMIRŠTUOLEI" suminkštėjo smegenėlės.Tikrai galingas rusų ginklas, išvedė iš rikiuotės visą valdžios "elitą".

to 62019-03-30 11:55

Parašenka - pats tinkamiausias kandidatas Rusijai.:) Su juo Ukraina galutinai užsilenks labai greitai.

Linkekime sekmes Porosenkai2019-03-30 10:48

Tikiu Porosenkos pergale, tikiu kad sveikas protas nugales, Rusijai tai butu nepakeliamas smugis ir paspartintu jos griuti. Laisve kainuoja, bet uz ja reikia pakovoti. Lietuva pavyzdys Ukrainai, kaip galima pasiekti tai ko nori.

ZUK2019-03-30 10:44

Labai būtų gaila,jei Prezidento rinkimus nelaimėtų Porošenko,kuris iš širdies rūpinosi Ukrainos armija,Ukrainos ateitimi.Jei Prezidentais taps klounas Zelenskis ar aferistė J.Timošenko,Ukrainos laukia katastrofa.Jie abu pirmiausia bėgs pas Putiną pasiduoti,kad tik būtų ramybė.O ramybė dabar Ukrainoje reiškia išdavystę ir Rytinių žemių praradimą.

Nu jo...2019-03-29 21:22

Įdomu, kur yr daromos apklausos Jei durnyne, tai labai len gvaui galima pasiekti ir 100 proc. pritariančiųjų. Ale visų tokių pritarėjų parašai yra negaliojantys.. .:D:D:D

U-22019-03-29 20:38

Po to, kaip lenkai grynai del sazines grauzimo Lietuvai grazino Vilniu, ju (ypac lenkiu su bent 3cio nr. papais - jos geros) yvaizdis labai isaugo ir mano akyse.

Pilietis...2019-03-29 20:26

....visi meluoja ir apgaudinėja. Visa politika pastatyta ant melo, istorija suklastota,paprasti žmonės valdžiai tik vergai, kurių dėka jie lobsta ir tenkina savo užgaidas, bei siekius. O vergai turi klausyti savo šeimininkų ir vykdyti nurodymus.

trumpai2019-03-29 17:29

Eik tu sau net 64 pr. nariu teigiamai vertina parama ukrainai,jus rimtai.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi