Pastaruoju metu išryškėjo ir dar įdomesnė formulė: kuo prasčiau Rusijai sekasi Ukrainoje ir kuo daugiau laimėjimų pasiekia Ukraina, tuo didesnė tampa grėsmė Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms.

Liepos mėnesį Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tai paaiškino tiesiai: Rusija nesugeba laimėti karo Ukrainoje, jos teritorijoje griaudėja sprogimai, trūksta kuro, todėl Vladimirui Putinui esą reikia „naujos eskalacijos, naujo kažkokio laimėjimo“, o artimiausias taikinys – Baltijos regionas ir Lenkija.

Taigi susidaro paradoksas: Rusijai laimint – grėsmė didelė, nes ji stipri. Rusijai pralaimint – grėsmė vėl didėja, nes jai reikia naujos pergalės.

Tačiau Suomijos prezidentas Alexander Stubb, kurio valstybė turi daugiau kaip 1 300 km sieną su Rusija, kalba visai kitaip.

„Bild“ paklaustas apie prognozes, kad Rusija iki 2029 m. gali būti pasirengusi pulti NATO, jis atsakė: „Nematau nei įrodymų, nei faktų, kurie tai pagrįstų.“

A. Stubb pabrėžė, kad jo vertinimas remiasi ir žvalgybine informacija. Dar daugiau – prezidento teigimu, nuolatinė europiečių baimė, kad Rusija puls NATO, pati yra naudinga Maskvai ir atitinka jos informacinio karo tikslus.

Suomijos prezidentas nesiūlo atsipalaiduoti – NATO turi būti pasirengusi blogiausiam scenarijui ir išlikti tokia stipri, kad Rusija nedrįstų jos išbandyti.

Tačiau priešprieša aiški: Lietuvoje net Rusijos nesėkmės Ukrainoje pateikiamos kaip didėjančios puolimo grėsmės argumentas, o Suomijos prezidentas sako šiuo metu nematantis nei faktų, nei įrodymų, kad Rusija ruoštųsi pulti NATO.

Šaltinis: bild.de, reuters.com

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi