Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Jūs nešat ryškų šleifą
Šios valstybės-kekšės,
O siela jos voliojasi purve.
H. D. Toro
Taip norėtųsi, kad šios grubios Henrio Deivido Toro ( Thoreau ) eilės būtų per ankstyvos sistemai, vadinančiai save Lietuvos respublika. Apie mūsų valstybės santykinę okupaciją rašiau prieš aštuonerius su puse metų („Karas prasideda.
Okupantai, lauk ! “).
Okupacijos požymių atsirado gal net daugiau. Todėl šiek tiek dabarties pagyvintą straipsnį siūlau tiems, kas subrendo aštuoneriais metais.
Tiems, kurie išdrįs protestuoti, priešintis naujų „sistemos virusų“ bangai. Tai nėra paprasta.
Savo piliečiams svetimos valstybės tokius trypia Minske, Berlyne, Paryžiuje... O Vilniuje?
Pradėkim nuo Indijos.
PILIETINIS NEPAKLUSNUMAS. Taikiai eisenai kelią pastoja sustiprintas policijos būrys.
Iš eisenos atsiskiria pirma demonstrantų eilė ir lėtai, bet tvirtai artinasi prie jų. Vikriai darbuodamiesi lazdomis, policininkai tiesiog nukerta visą žmonių liniją ant žemės.
Iki vieno. Iš eisenos atsiskiria antra linija, paskui trečia, paskui ketvirta...
Atrodo, tai niekada nesibaigs. Vyrai ir moterys išdidžiai tylėdami eina į policininkų sieną nė nebandydami priešintis.
Juos pasitinkančios medinės lazdos apkaustytos geležimi ir skirtos mušti žmones. Ir užmušti.
Pakirsti lazdų smūgių jie susmunka, griūna į šalis tarytum kruvini kėgliai, ir juos vėl pakeičia kiti. Žmonės sąmoningai ėjo į mirtį.
Neišsigąskite, tai ne Lietuva. Tai pasakojimas apie 1930 metų kolonijinę Indiją, mažas pilietinio nepaklusnumo epizodas ilgoje šalies kovoje už nepriklausomybę.
Dėl daugelio kultūrinių skirtumų toks pasipriešinimo būdas (satjagracha), matyt, neįmanomas europietiškame pasaulyje. Čia prigijo pilietinio nepaklusnumo sąvoka.
Ją galima apibrėžti kaip sąmoningą moralei, žmogaus teisėms prieštaraujančių įstatymų, apskritai teisės aktų, taisyklių, oficialių norodymų ignoravimą, nepripažinimą, neigimą. Be provokacijų ir smurto iš „nepaklusniųjų“ pusės.
Šitaip prisišaukiama bausmės – suėmimo, įkalinimo, o gal ir smurto. Būtina tokio nepaklusnumo sąlyga – mandagumas ir draugiškumas teisėtvarkos sargams.
Vieną didžiausių ir nepamirštų pilietinio nepaklusnumo pavyzdžių kažkada matėme Garliavoje. 250 policijos vyrų „imdami“ mergaitę, esant reikalui, būtų panaudoję ir elektros priemones, ir dujas, ir gumines kulkas, ir šunis.
Šito išvengta, kadangi pasipriešinimo iš esmės nebuvo. Baudžiamoji atsakomybė tebegresia, berods, tik vienai gana gležnai moteriškei, užpuolusiai ir apdaužiusiai (tokie gandai) ginkluotą ir šarvuotą policininką.
Sistema ieškojo ir kūrė įkalčius, ne vienam gadino gyvenimą ir baudė psichologine agresija.
Stebina, kad tarp viso pulko puolančių vyrų neatsirado nė vieno, kuris būtų išdrįsęs prieštarauti, nedalyvauti šioje gėdingoje ir garbingą Lietuvos policininko vardą suteršusioje istorijoje. Labai pavojinga mums visiems, jei šis atvejis būtų simptomiškas visai vidaus reikalų struktūrai.
Juk neįtikėtina, kad visas būrys būtų pasidavęs tik pigiai didžiosios žiniasklaidos propagandai, Garliavoje budėjusius žmones vadinusios padugnėmis, patvoriniais, neleidžiantiems vykdyti teismo (tikrai? ) sprendimo.
Ministrai keitėsi, nė vienas neišdrįso net paklausti, kam tai naudinga. Neišdrįso, nes jų, susirišusių melo ir prievartos virve, pernelyg daug.
O kuo gi čia dėta Indija? Okupantų retorika per 80 metų nedaug pasikeitė – lordas Irvinas (Irwin), faktiškas šalies valdovas, Indijos įstatymų leidybos asamblėjoje (buvo tokia britų kolonizuotoje šalyje, kiek primenanti mūsų Seimą) sakė: „Mano ir mano vyriausybės nuomone, tai bandymas daryti tyčinį spaudimą teisėtai valdžiai masiniais veiksmais ir tai turi būti vertinama kaip pavojingas, nekonstitucinis, ardomasis veiksmas.
Masinis judėjimas, net jeigu jo įkvėpėjai planuoja jį kaip neprievartinį, yra ne kas kita, kaip jėgos vartojimas ypatinga forma, o kadangi jo atvirai skelbiamas tikslas – padaryti vyriausybės veiklą neįmanoma, pastaroji privalo arba priešintis, arba atsisakyti savo įgaliojimų“. Šiais lordo Irvino argumentais galėtų pasinaudoti Lietuvos prokurorai ir teisėjai, nagrinėdami „neteisėtų“ protestuojančiųjų bylas.
Kuo čia dėta okupuotoji Indija? Todėl, kad žodis „okupacija“ girdimas vis dažniau ir garsiau. Pavyzdžiui, sakoma: tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava; Lietuva – ne suvereni valstybė, o įvairių gaujų valdomas kraštas; valdžios elgesys su žmonėmis iš esmės nesiskiria nuo svetimųjų; mus valdo padugnės, oligarchai, politekonominė mafija...
JEIGU TAIP YRA LIETUVOJE. Šiandien kalbama apie vidinę Lietuvos okupaciją.
Trumpiausias okupacijos apibrėžimas yra toks: tai kitos valstybės teritorijos užgrobimas, paprastai karine jėga, ir jos valdymas. Šita tema rašomos disertacijos, ir jos gana nuobodžios.
Žodis „okupacija“, negeras, nevartotinas, įžeidžiantis žodis. Galima išsiversti šalutiniais požymiais.
Savo kryptinga veikla (arba nusikalstamu neveikimu) okupacinė valdžia ir jos statytiniai skatina veiksnius, kurių požyimiai buitinės analizės lygmeniu yra:
- teisinės sistemos degradacija, kai reikiamą sprendimą galima nupirkti (nebūtinai pinigais) arba paveikti nurodymu „iš aukščiau“, o „smulkmė“ sodinama už grotų;
- socialiai, politiškai ir ekonomiškai aktyviausių visuomenės narių išstūmimas iš šalies arba izoliavimas;
- alkoholizmas ir narkomanija;
- valstybės saugumo problemų ignoravimas (valdantieji bet kuriuo atveju tikisi išsaugoti įtaką);
- politinių mažaraščių ir kvailių veiklos skatinimas, sau pasiliekant sprendimo teisę, paperkant juos pinigais, renkamais postais, apdovanojimais;
- aukščiausių postų valstybės valdyme pardavinėjimas (atidirbama jau atsisėdus į valdininko kėdę);
- valstybinių resursų vogimas arba korupcinis išpardavimas (šiandien, pvz., miškų);
- žiniasklaidos (įskaitant ir valstybinę) degradacija ir paperkamumas, jos savikontrolės priemonių sužlugdymas;
- valstybinės kalbos ir šalies istorijos niekinimas:
- atkaklus tokių sąvokų kaip dora, sąžinė, savigarba, pasiaukojimas, kilnumas, patriotizmas stūmimas iš piliečių sąmonės...
Skaitytojui palieku pačiam sugrupuoti šiuos okupuotos valstybės požymius pagal svarbą, ir pačiam spręsti, ar terminas „okupacija“ naudotinas situacijai Lietuvoje apibrėžti.
Lietuvos Konstitucijos 3 straipsnyje skelbiama: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (išskirta mano).
„Okupantai“ atvirai neprievartauja, jie dabar panašūs į namų vagį, o mūsų kasdienybė dabar primena namų vagies – paties bjauriausio – ieškojimą: nepatiklumu, įtarumu užkrečiami visi, o niekšas gali būti ir artimas žmogus. Jo veidas – kaukė.
Jis meluoja, išsisukinėja, šmeižia kitus, jo kalbos skiriasi nuo darbų, jis nemėgsta viešumos ir konkrečių klausimų, nes negali pasakyti tiesos. Iš to jį galima atpažinti.
Jis niekšas, bet vis dar savas.
VEIDAI KEIČIASI, PRINCIPAI – NE. Nepaminėtas vienas baisiausių okupacijos rodiklių: neviltis, pasireiškianti savižudybių skaičiumi. Žinoma, tai irgi gali būti (ir yra) laikoma protesto prieš tokį gyvenimą forma, kai agresija nukreipiama į save. Dažna išeitis – emigracija. Tai geriau nei savižudybė – greitas, paprastas, įprastas problemų sprendimo būdas. Bent jau tuo geriau, jog Lietuvai lieka viltis, tikintis jos sūnų ir dukrų sugrįžimo.
Kita vertus, Gandis yra rašęs ir taip: „Ne visada reikia aureole vainikuoti mirtį kartuvėse (taip anglai dažnai bausdavo sukilėlius Indijoje – LVM), dažnai tokia mirtis lengvesnė už sunkų ir nuobodų darbą maliarijos puolamoje vietovėje“.
To kruopštaus, atkaklaus, pasiaukojamo darbo taip trūksta. Tuo tarpu okupacinė valdžia negali leisti ilgo nuoseklaus darbo valstybės labui.
Dirbant nuosekliai reikia mąstyti – o tai pavojinga stabilumui. Štai kodėl mūsų valstybėje tiek daug projektų, tiek daug „muilo“ (burbulinių) strategijų ir vizijų, partinių susitarimų ir priesaikų, bet nėra aiškaus veikimo plano.
Bjaurimės dabartimi, ateitis skendi migloje, o vyriausybė, partija, tūnodama prietemoje, lyg įgudusi kortas metanti būrėja visada išburs, ko jums labiausiai reikia arba, ko jūs bijote ir nuo ko ji pažadės jus apsaugoti.
Valstybę stiprina galvojimas apie ateitį. Juk jokios tautos, net priešų, negalima palikti be vilties.
Kai kiekvienas pilietis susimąstys, kokia turi būti prezidentūra, vyriausybė, seimas, teismas, kad juos būtų galima gerbti, kokia turi būti valstybė, tai jau bus žingsnis į kitokios valstybės kūrimą. Kuo greičiau atsikratysime trikdžių tam žingsniui į ateitį, tuo greičiau pajudėsime iš tos balos, kuri vadintina Lietuvos dabartimi.
O jie negalvoja. Jiems gera kaip yra, todėl praktiškai visose šalies gyvenimo ir darbo srityse stengiamasi išlaikyti dabar esamą daugumai žmonių nepakenčiamą padėtį.
KIEKVIENAS PADORUS ŽMOGUS YRA PAVOJINGAS. Pasak H.
D. Toro, jeigu valstybė teisia neteisingai, padorūs žmonės privalo sėdėti kalėjime.
Šis amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas (taip pat žinomas dėl vengimo mokėti mokesčius) savo esė „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“, sakytume, mokė piliečius nemanyti, kad valdžia iš dievo, o reikalauti tobulinti (ne panaikinti) valdžią. Neturime pamiršti, ir jiems neleiskime pamiršti, kad valdžia, vyriausybė yra tiktai mūsų pasirinktas būdas valdyti valstybę, sakė jis.
Taigi, šis žmogus įvedė pilietinio nepaklusnumo sąvoką. Levas Tolstojus į religines aukštumas iškėlė nesipriešinimo blogiui jėga idėją, o Mahatma Gandis išbandė pilietinį pasipriešinimą praktiškai.
Su tam tikromis išlygomis galima sakyti, kad Lietuvoje šiuolaikinis pilietinio nepaklusnumo etapas vangiai, bet yra prasidėjęs.
Pavienių asmenų arba nedidelių grupių pilietinis nepaklusnumas yra desperatiškas bandymas išjudinti kalną. Jeigu šito nepavyksta padaryti, toks bandymas bent jau gali patraukti ir ilgainiui patraukia daugelį kitų.
Istorija pilna tokių pavyzdžių, atsiranda jų ir Lietuvoje. Šiandien tėvynės išdaviku ir nusikaltėliu galima viešai pavadinti kone kiekvieną aukštesnį teisėtvarkos pareigūną, Seimo ar vyriausybės narį, ypač atsisveikinantį su savo pareigomis.
Aukščiausieji „nariai“ viešojoje erdvėje arba pašnibždomis pernelyg dažnai vertinami kaip valstybiniai vagys ir sukčiai...
Ir retai kuris pareikalaus paneigimo. Nes įžeidinėtojas teisme gali pateikti neskelbtinų faktų.
Tada tenka ieškoti kokios nudvėsusios katės policininko uniforma... Jie bijo, nes baimė ir nemigo naktis yra nuolatinis jų palydovas.
Jie pasmerkti, netgi patys geriausi, esantys „žulikų“ apsuptyje. Kaip šaukštas medaus deguto statinėje, nes joks žmogus dabar jau negali būti arti valdžios, nesusitepęs gėda.
Jie rausta, bet vis viena sėdi. Jie girdi: gerbiamas Seimo nary X, gerbiamas Y, gerbiamas Z; ar jie girdi, ar jiems vaidenasi: gerbiamas Šviniau, gerbiamas Daktare, gerbiamas Mongolai...
AK, TAU GĖDA ?! Ką gi galėtų pasakyti tie, kurie netrukus bus teisiami už pilietinį nepaklusnumą? Ką jie privalėtų pasakyti savo teisėjams?
„Vienintelis, jums teisėjams ir tarėjams, atviras kelias yra toks: arba pasitraukti į atsargą, šitaip atsiribojant nuo blogio, jeigu suprantate, kad įstatymas, kurį vykdyti jūs pašaukti, yra blogis ir kad aš iš tiesų nekaltas; arba kuo griežčiau mane nubausti, jeigu tikite, kad vyriausybė ir įstatymas, kuriems jūs tarnaujate, yra naudingi šios šalies liaudžiai, ir mano veikla kenkia bendrai gerovei“ (iš Gandžio kalbos teisme 1922 metų pavasarį).
Mūsų laikais, deja, pakankamai turime popierinių „grobuonių-paukščių“ iš savo padebesių ieškančių silpnų ir pažeidžiamų. O iš kokio Londono ar Madrido spigus balselis galėtų atsiliepti viename ar kitame populiaresniame interneto portale straipsnio pavadinimu: „Tą dieną man buvo gėda, kad esu lietuvė (lietuvis)“, arba tiesiog „Man gėda“, arba „Velniop, tą Lietuvą“...
Bepigu gėdytis, kai esi dengiamas „okupantų“ ar gyveni Vakarų užpečky. Pasikeisk vardą, pavardę, pasikeisk lytį ir smegenis, ir nebebus gėda. Laimei taip mano ne visi. Gal tie emigravę, save ištrėmę ar valstybės kasdienybės išvaryti lietuviai nori grįžti į Lietuvą? Gal jie nenori atsidusti, kaip seniai, labai seniai atsiduso sena rašytoja: „Sugrįžau į Lietuvą, Lietuvos neberadau“? O ji vis dar yra. Ir čia, ir dabar.
Nedūsaukim: o, kad galėčiau paveikti istorijos eigą... Negali ar nenori? Tada slėpkis ir gyvenk tyliai. Gyvenk tyliai, tačiau kai kas lems tavo gyvenimą už tave.
Jeigu nori spręsti pats, turi dalyvauti, turi veikti ir dirbti, net rizikuodamas savo dabartimi ir, gal būt, ateitimi. Ir ten, toli, ir čia, namuose. Ir testiprina Tave dar viena H. D. Toro išmintis: Tik nedaugelis žmonių – didvyriai, patriotai, kankiniai, tikri reformatoriai – sąžiningai tarnauja valstybei, todėl, dažniausiai, būtinybės verčiami, priešinasi jos iškraipymams ir dėl to jie paprastai laikomi valstybės priešais.
Komentarai (30)
As apie LDK nekalbu. As kalbu apie lietuviu bajoru, didiku nutautejima. Gal jis prasidejo po Krevos sutarties, gal veliau tai neturi dideles reiksmes. Jie turbut irgi lenkais tapo jausdami geda buti lietuviais. :) Is esmes sito luomo palikuonys nedalyvavo kuriant Lietuvos respublika 1918m. netgi priesiskai sutiko si bandyma. Kas del tautybes tai nereikia giliu istoriniu izvalgu. Siuo atveju pakanka zinoti kelias artimas kartas , kad skirtum save nuo estu, lenku,latviu ar rusu.
Ka sake Gandis gedos atzvilgiu ir kame priezastis, ieskoti nereikia. Pakanka paskaityti jo pasisakymus. Musuose Gandis pateikiamas, pagrinde, kaip kovotojas uz Nepriklausomybe, bet tai tik dalis jo veiklos. Savo gedos jausma, Gandis isreiske del "nelieciamuju" padeties Indijoje, nepaisant to, kad pats buvo gan arsus luomo tradiciju saugotojas. Lyginti lietuvius su indais butu gan kvaila. Taip, lietuviai degraduoja, bet ne vieni jie. Tai viso, taip vadinamo, civilizuoto pasaulio problema. Vienur daugiau, kitur maziau. Technines "revoliucijos" ir eksperimentu svietimo sistemoje pasekme. Nemaziau tam itakos turejo ir susireiksminimas ideologinese "audrose".
Nepykit, bet jus, kaip dauguma "ura patriotu" visose salyse, pernelyg supaprastintai ziurite i tautybe. Patariu kruopsciau pasidometi apie lietuvius ir pradeti, bent jau, nuo musu eros pradzios. Bet kokiu atveju tai bus ne tik idomu, bet ir naudinga. Savaime aisku tai nebus negincytina tiesa, nes kaip sakiau - nera tos tiesos, kuria nebutu galima nugincyti. Tiesa tai iliuzija, o tiksliau poziurio krypties kampas. Tiesos paieska nenesa tiesos, bet ji leidzia daug ka suprasti. Apie indu tautybe galite nuvaziuoti i Indija ir apie tai papasakoti Indijos gyventojams. Manau jums nera zinoma, kad Indijoje, visiskai oficialiai, yra arti 30 Valstybes kalbu. 28 ar 29, tiksliai nepamenu. Indijoje labai svarbu, kas tu esi, kokios tautybes ir kokio luomo. Lietuvoje, savaime aisku, viskas paprasciau - cia gyvena "pusantro" zmogaus. Kad nebutu "kvailu" minciu, iskart paaiskinsiu - tai nera bandymas "sumenkinti", tai tik fakto konstatacija. Jus labai iskalbingai kalbate apie LDK, o apie kuria LDK jus kalbate? Man zinomos trys. As nemegstu kalbeti tautiniu klausimu, nes Lietuvoje visiskai nera nacionalines politikos ir sis klausimas, daugumoje atveju yra ideologizuotas ir iskrypes. As nesigediju buti lietuviu, bet geda, jeigu jus suprantate apie ka as, buna daznai.
Pradekite bent sie tiek mastyti. :) Ka reiskia intelektuliai degradaves? Tai is esmes reiskia, kad zmogus neissilavines. Kiekvienoje valstybeje yra tokia pilka mase , kuri nesidomi politika ir sprendimus priima pagal viesojoje informacineje edveje dominuojancia informacija arba pagal izymybiu skelbiama pasirinkima. Lietuviai si karta pasielge labai moraliai, protingai ir atsakingai -jie balsavo uz geriausius, nes butent tokia nuomone buvo izymiu politologu vyravo ir daugumos labai gerbiamos prezidentes Grybauskaites, balsavo uz konservatorius ir liberalus. Ypac teisingai balsavo patys intelektualiausi Lietuvos pilieciai -vilnieciai. :)
pasirodo, tas idiotas nesiekė “lyginti lietuviu su indais“ !!! - bet eilinio debiliško kliedesio gale, tiek lietuvius, tiek indus, jis pavadino “pilka, neišsilavinusia mase“:))) - tuo tarpu tas niuansas, tas faktas, kad yra beribis skirtumas tarp neišsilavinusios pilkos masės, ir morališkai bei intelektualiai degradavusios homo litchūanikų masės, apuoku pasivadinęs mudakas, ir vėl liks nesupratęs :)) - juokingi tie patrydiotai :)) - pažįsta dešimt raidžių iš abėcėlės, bet primeta didesnius skaitovus, nei filosofijos profesoriai :)))))))))))
neįmanoma išmokti/suvokti aritmetikos , nepažįstant skaičių :)) - gėda net skaityti įvairiausių patrydiotinių “išminčių“ kliedesius apie tas materijas, kurių pažinimas/suvokimas jų atveju apsiriboja išimtinai išmoktais pavadinimais ...
As visai nesiekiau lyginti lietuviu su indais. As norejau parodyti koks turi buti poziuris issilavinusio zmogaus, lyderio i neissilavinusia ir pilka mase.
neturi jokios reikšmės sakė tas gandis ką nors apie savo jaučiamą gėdą ar ne, nes niekad nesužinosime tikrųjų tos gėdos ar negėdos priežasčių :) - bet šokiruoja buko iki absurdo apuoko sugebėjimas sulyginti visai neseniai suveršėjusius lietuvius,su indais, kurių tik kas dešimtas santykinai raštingas, o religinis fanatizmas netelpa galvoje... , - lietuviai, garsėjo vienu aukščiausių išsilavinimo lygiu ir kokybe, o dabar pavirto lochų ir dvasios ubagų banda ... , - be jokios prievartos, be jokių force majorinių faktorių - tik savo savanoriškos degradacijos ir godumo dėka ... , - ir koks idiotas po to gali didžiuotis, ir nesigėdyti būti lietuviu ???? ---------- tuo tarpu indai, neturėjo nė milijonosios dalies tų galimybių tapti žmonėmis, kurias turėjo lietuviai ... , - deja, šiai dienai skirtumas tarp eilinio litchūcūanijos veršio ir indo , intelekto ir išsilavinimo prasme, sumenkęs iki juokingo dydžio... , - beje jei sulyginti lietuvių ir indų patirtas skriaudas padarytas kolonizatorių, tai indiška anglofobija turėtų viršyti litchūanišką rusofobiją begalę kartų ... , - kas nors žinoma, kas nors girdėti apie indų anglofobiją ? :))))
Neturetu buti gedos del kitu. Geda reikia jausti del savo padarytu ar nepadarytu veiksmu. Jei tavo sesuo ar tautietis eina moralines ar kitokios prostitucijos keliu , nenusisuk nuo juo ju , bet isties jiems pagalbos ranka.:)
jei individui negėda, kad jo motina-tėvynė tapo moraline prostitute, tai to individo sąsajos su žmonių gimine yra tik simbolinės :)))
Manau su Gandi tautybe yra kazkas panasaus kaip teigti, kad dzukas nera lietuvis:). Galima noreti buti lietuviu, galima gedytis juo buti, bet jei tu gimei sioje teritorijoje is tevu lietuviu, jei tavo gimtoji kalba lietuviu ir augai lietuviskoje aplinkoje , kuo save benoretum laikyti visvien busi lietuviu, nes tautybes negali pasirinkti . Tas noras lietuvio buti kazkuo kitu ir gedytis savo tautybes yra labai senas turbut nuo LDK laiku kaip buvo sudaryta sajunga su Lenkija. Dauguma Lietuvos bajoru gedijosi savo tautybes ir tautieciu, kalbejo lenkiskai, kopijavo lenku paprocius ir laike save lenkais. Bet ka liudija to meto amzininkai. Nors isoriskai praktiskai nebuvo galima atskirti LDK lenko(lietuvio) nuo Lenkijos , bet labai skyresi ju mentalitetas. Taigi nuo genu ir aplinkos kurioje uzaugai gana sunku pabegti. Taigi kaip Submarinas sako, kad jam geda buti buti lietuviu tai jokia naujiena, tai musu istorijos dalis patvirtinta daugybes faktu. :)
Dabar viskas bus gerai. I valdzia juk isrinkome Zmoniu partija,
Anų laikų Anglų ekspedicinis-kolonialistinis korpusas ir segmentinė vietinė bendruomenė / šiandieninė vientisa-globali informacinė bendruomenė-visuomenė-populecija su iliuzine laisvės (būti iškrypėliu) reklama ir pinigo vergove; -vieniems be alternatyvos -kitiems perteklinės galimybės būti visagąliais. "Būti ar nebūti" -klausimas vienus pakylėjantis virš materialios egzistencijos, kitus nuleidžiantis žemiau įprasto naturalaus gyvuliškumo-žveriškumo-
Išmintis yra tokia: "Kiti - didžiuma įstatymų leidėjų, politikų, teisininkų, ministrų, valdžios pareigūnų - tarnauja Valstybei daugiausia savo galvomis; jie, patys to NENORĖDAMI, gali visai taip pat tarnauti ir velniui, ir Dievui, nes retai mato tarp jų kokį nors skirtumą. Labai nedaugelis - herojai, patriotai, kankiniai,reformatoriai kilniąja prasme ir ŽMONĖS - tarnauja Valstybei ir savo sąžine, ir todėl neišvengiamai dažniausiai jai priešinasi;Valstybė paprastai juos traktuoja kaip priešus. Išmintingas žmogus bus naudingas tik kaip žmogus ir nesutiks būti "moliu" ir "užkimšti skylę nuo vėjo", ir bent jau paliks pareigas savo palaikams: Esu per daug aukštos kilmės, kad būčiau nusavintas Kad būčiau valdomas antraeilis Ar bet kokios nepriklausomos valstybės Naudingas patarnautojas ir instrumentas Tas, kuris visą save atiduoda savo artimiesiems, atrodo jiems nereikalingas ir savanaudis;bet tas, kuris jiems atiduoda tik dalį savęs, paskelbiamas geradariu ir filantropu". H. D. Thoreau "Voldenas, arba gyvenimas miške. Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą" 292 pusl.
Išaušta tik tas rytas, kuriam mes patys prabundame.
Isemigravus is lt 2008, ir grizus po 10m. , vaizdelis kur kas klaikesnis, nei buvo. Ir nepades cia jau nei nutrinkelinti saligatviai ar naujos gatviu lempos, su 5 g siustuvais ant ju. Vienžo, - kol nebus pasiektas dugnas, tol tauta neatsibus ir aklai tikes " panorama" , uzgeriama " citrinu skonio" alučio skardine/ skardinemis.
Straipsnis neblogas. Idealizuoti Gandi, tikrai neverta. Neverta iaterikuoti del gedos jausmo - kai zmogus sako, kad jam geda buti lietuviu, tai nera tiesiogine prasme, tai lieraturine forma, pasisakymas perkeltine prasme. Tai geda uz politine sistema Lietuvoje, tai kritiskas poziuris i bendruomene. Kas daugiau domejosi M. Gandi, tas zino, kad Gandi ir naudojo issireiskima - "man geda buti indu", turedamas omeny indu bendruomene. Kas link tautybes - Gandi nebuvo indu tautybes, jo tautybe - gudzarati.
O man negėda,kad esu lietuvis,nors tu ką.Jei tau gėda,V.Medelis patarė;pasikeisk vardą,pavardę,dar ir lytį ir apsimesk ne lietuvis.Atsiprašau,bet esi eilinis tu myžnius.
paranojiniai neurotiniai komentarai
“dieve“, kaip šitas beretneberetinis patrydiotas didžiuojasi savo bukumu :))) - na, bet, iš esmės - kaip ir visi patrydiotai, nepriklausomai nuo suberetėjimo laipsnio .. ,- kaip reikia nupušti, kaip reikia negerbti savęs, kad nematyti milžiniškiausio skirtumo tarp tuometinės indiškos, ir dabartinės litchūaniškos situacijų ... , - kraupu, klaiku, beviltiška ... , - žinant, kad tai tipiškas litchūaniškas veršis, kokie sudaro 90 proc. aktyvaus elektorato ...
Manau kad Gandziui niekda nebuvo geda, kad jis yra indas, nors tarp jo ir simtu milijonu berasciu, primityvu gyvenima gyvenanciu indu buvo milziniska praraja. Nesu girdejes , kad jis kazkaip zeminanciai butu atsiliepes apie tuos milijonus. Zmogus parenge strategija su bendraminciais i judejima itrauke mases, organizavo ju savisvieta ir savipagalba. Prasom , dar vienas puikus pavyzdys is kurio galima pasimokyti. O dabar paziurekite i musu "intelektualus" jiems geda uz savo tauta, savus zmones. O kieno pareiga atlikti ta misija kuria atliko Gandis su bendraminciais. Jie net nesusimasto , kad tai pirmiausia ju pareiga pakeisti situacija suorganizuoti zmones, sviesti juos ir nukreipti reikiama kryptimi. Tokie pilni arogancijos intelektualai niekinantys savo tautiecius nesa tik destrukcija, o gal jie tiesiog yra perkamos marionetes, kuriu tikslas skaldyti ir tureti neorganizuota visuomene.
degradacija ir profanacija efektyviausiai vykdoma su žaliu jaunimėliu ..., pabandžiau žiūrėti tą “auksinę“ pornografiją pusantro karto, ir nebeištvėriau gėdos preso ...
7-m. Pritariu. cont.ws/@unbelievablesci555/1835334 ...
Ačiū autoriui, kad surandate istorinių tiesų ir palyginimų, nes tik protingi mokosi iš istorijos ir savo klaidų.Dažnai žiniasklaida mini apie užaugusią naują kartą, bet manau pilietiškai prarastą ką parodė man dabartiniai rinkimai. Gražiai parodo ir "Auksinio proto"laida, kai už keltą atsakytų - atspėtų klausimų suteikiama "auksinio protuolio" ženklelis.
tau geda nuo myzalu, tai yra chemine reakcija,plus padejai nukanalizuot liaudi i dabar klyki isvertes skura tfu blt menkysta
Autorius garbingas, bet kodėl jis šiame prašvinkusiame portale?!
ačiū, žinoma, autoriui, ačiū ekspertams, bet tai ekspertams visiškas neformatas :) - jų actinei auditorijai(kokios jie patys norėjo) iki tokių straipsnių šitam gyvenime jau nebeužlipt net veikiančiu eskalatoriumi :) ... , - ir beje, - klausimas autoriui - taip , man gėda už Lietuvą(faktiškai litchūaniją), man gėda, kad esu lietuvis, man gėda, kad tik kas penktas-šeštas lietuvis ne veršis... , - tai apie kokią okupacija kalba, jei veršiai tai , kaip idealias egzistencijos sąlygas ? ... , - man gėėėėda taip, kad kaukti norisi !!!!! ir aš ne iš londono ar madrido “spiegiu, o iš šitos gėdingos veršidės, iš kurios nebuvau pasiplovęs nė mėnesiui.... , - o autoriui negėda, jis nesujaučia vienam tarp veršių ???
Stipriai parašyta. Pitariu. Ir dar daugiau
NA ir kas pasakys, kad tai netiesa apie mūsų Tėvynę ir apie mūsų brolius. Ačiū autoriui.
Gerai, kad aš žemaitis. Man už Lietuvą kovoti neprivalu.