Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas prasidėjo nuo kvietimo: „Kviečiu visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį mūsų šalyje“.
Tačiau būtent atvirumo ir pritrūko šiame pranešime. Vietoj to liejosi savigyra, liaupsės FNTT ir STT, valstybės pasiekimų aukštinimas.
Jei atsirasdavo vietos kritikai, tai išsyk pasirodydavo skaičiai, kaip šioje srityje puikiai dirba valstybės institucijos, ypač susijusios su prezidente. Net tautos išlikimui gresiančios emigracijos akivaizdoje pasidžiaugta, kad „per 2012-uosius į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 17 tūkstančių žmonių.
Ėmė mažėti ir išvažiuojančiųjų”.
Prezidentė savo pranešime „pamiršo” susimovusius prokurorus, VSD herojus, kurie pralaimėjo ilgai kurptas bylas prieš E. Kusaitę, V.
Gailių, V. Giržadą, o šalį apiplėšusi bankų griūtis buvo apibūdinta kaip pasiekimas.
„Pašalinę uždelsto veikimo grėsmes iš bankų sektoriaus įrodėme, kad net sudėtingiausius klausimus galime spręsti civilizuotai ir su mažiausiomis pasekmėmis. Mūsų patirtis įtraukiama į europinių renginių, kuriuose ieškoma būdų, kaip veiksmingai spręsti bankų pertvarkymo problemas, darbotvarkes“, – džiūgavo prezidentė.
D. Grybauskaitė itin didžiavosi “nepaperkamais teisėjais“. Itin keistai skambėjo kalbos apie tai, kad: „Teismų sistemoje – esminių pokyčių metas“, nors Teismų įstatymas liko nepajudintas.
Graži D. Grybauskaitės Lietuva – nepraskolinta, be vargšų, be nevėkšlų prokurorų ir nusikaltimus organizuojančios VSD.
Kaip iš tos dainos – „ viens, du, trys, graži Lietuva“.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Komentarai
Komentarų dar nėra.