Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.
Trumpai apie kiekvieną šalį.
Gruzija . Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai – 5,7 procento. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Gruzinų kalba priklauso Pietų Kaukazo, arba kartvelų, kalbų šeimai.
Armėnija . Plotas – 29,8 tūkst. kv. km, gyventojų – 3 mln. (2011 m.), iš jų armėnai sudaro 98,1 proc., gruzinai – 0,02 proc., azerbaidžaniečių nėra. Dar per 2 mln. armėnų gyvena užsienyje (apie 60-yje šalių), daugiausia JAV, Rusijoje, Turkijoje, Irane, Prancūzijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai monofizitai). Armėnų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
Azerbaidžanas . Plotas – 86,6 tūkst. kv. km, gyventojų 9,6 mln. (2011 m.), iš jų azerbaidžaniečiai sudaro 91,6 proc., armėnai – 1,4 proc., gruzinai – 0,1 procento. Apie 5 mln. (pasak kitų šaltinių – apie 30 mln.) azerbaidžaniečių gyvena kaimyninėse šalyse, daugiausia Irane ir Turkijoje. Vyraujanti Azerbaidžano religija – islamas. Azerbaidžaniečių kalba priklauso tiurkų kalbų šeimai.
Skirtingai nei trims Baltijos sesėms, Pietų Kaukazo trejetukui toli iki solidarumo ar bendros užsienio politikos. Įtampą kelia Armėnijos pretenzijos į Azerbaidžano Kalnų Karabachą ir jos nesutarimai su Turkija dėl 1915 m. Osmanų imperijos vykdytų armėnų žudynių traktuotės. Šiame fone savo geopolitinius destabilizavimo žaidimus sėkmingai žaidžia Rusija.
Nesantaikos obuolys – Kalnų Karabachas
Žodis „Karabach“ azerbaidžaniečių kalba reiškia „Juodasis sodas“. Šis pavadinimas žinomas nuo XIII amžiaus. Greta jo yra ir iki tol vartotas armėniškas pavadinimas Arcach, spėjama, kilęs iš autochtoninės Kaukazo genties pavadinimo. Arcachai buvo giminiški kaukaziečiams udams, kurių dar yra išlikę Azerbaidžane, Pietų Rusijoje, šiek tiek mažiau – Gruzijoje ir Armėnijoje.
Arcacho armėnizacija prasidėjo dar VI a. pr.
Kr. , kai šis regionas pateko į sukurtos Didžiosios Armėnijos valstybę, apėmusią dabartinį Azerbaidžaną, beveik visą Gruziją, didžiąją dalį dabartinės Turkijos bei Irako Kurdistano ir šiaurės vakarų Iraną (buvusią Persiją).
Šiaurėje regionas driekėsi nuo Kaspijos iki Juodosios jūros. Didžioji Armėnija gyvavo iki IV a.
, galutinai sunyko XI amžiuje. Karabachas IV a.
atiteko Kaukazo Albanijai, vėliau – Arabų kalifatui. XIII a.
šią sritį užkariavo mongolai, vėliau – timūridai, o XVI a. Iraną užkariavę safavidai Karabache įkūrė penkių kunigaikštysčių junginį, arabiškai pavadintą Chamsa („penki“).
XVIII a. viduryje įkurtas Karabacho chanatas 1805 m.
tapo Rusijos protektoratu, o 1813 m. buvo prijungtas prie Rusijos.
Armėnų ir azerbaidžaniečių ginčas dėl Karabacho priklausomybės yra senas. Žinomi 1905 m.
neramumai. O kai 1918 m.
pradžioje iširo 1917 m. sukurta Užkaukazės Federacija ir susikūrė nepriklausomos trys valstybės – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas, iškilo klausimas, kuriai valstybei – Armėnijai ar Azerbaidžanui – turi priklausyti Karabachas.
Regione prasidėjo neramumai, armėnų ir azerbaidžaniečių susirėmimai. Į konfliktą įsikišo Antantės diplomatai, tiksliau, Didžioji Britanija, palaikiusi Azerbaidžano pusę, ir Karabachas buvo pripažintas Azerbaidžanui, nors tai tik pakurstė tolesnius neramumus.
Iš visų tų tarpusavio peštynių galop laimėjo bolševikinė Rusija, 1921 m. surežisavusi destabilizuotame regione „socialistinės revoliucijos pergalę“.
Netrukus visos trys Pietų Kaukazo šalys vėl tapo Rusijos Užkaukaze. Karabachas liko Azerbaidžano SSR sudėtyje autonominės srities statusu, toks jis išbuvo visą sovietmetį.
1979 m. Kalnų Karabache armėnai sudarė 76 proc.
, azerbaidžaniečiai – 23 proc. srities gyventojų.
Konfliktas atsinaujino 1988 m. pradžioje, ėmus braškėti SSRS.
Armėnijoje buvo sukelta antiazerbaidžaniška isterija, pradėta brutali azerbaidžaniečių deportacija iš Armėnijos, o Karabache prasidėjo mitingai, nepaklusnumo akcijos, reikalavimai atskirti Karabachą nuo Azerbaidžano SSR ir prijungti prie Armėnijos SSR. Tuo metu galiojusios SSRS konstitucijos 78-asis straipsnis skelbė, kad sąjunginės respublikos teritorija negali būti keičiama be jos sutikimo.
Nepaisydama to, Karabacho liaudies deputatų taryba tų metų vasario 20 d. sprendimu paprašė atskirti Kalnų Karabacho autonominę sritį nuo Azerbaidžano SSR ir prijungti ją prie Armėnijos SSR.
Prasidėjo biurokratinis aukščiausių valdžios institucijų karas, o po kiek laiko ir tikras karas. Subyrėjus SSRS Rusija atvirai palaikė Armėniją, pavertusi ją savo sąjungininke Pietų Kaukaze.
Drauge su Rusijos karinėmis pajėgomis Armėnija okupavo pietvakarinę Azerbaidžano Respublikos dalį, pakeliui į Karabachą nušluodama nuo žemės paviršiaus ištisas azerbaidžaniečių gyvenvietes su visais gyventojais. Kalnų Karabachas paskelbtas nepriklausoma respublika, kurios niekas taip ir nepripažino.
Maskvos geopolitiniai žaidimai
Pažvelgus į dabartinį Rytų Europos žemėlapį, neįmanoma nepastebėti Rusijos sąmoningai sukurtų įtampos židinių, juosiančių visą buvusį pietvakarinį ir vakarinį Rusijos imperijos pakraštį.
Pietų Kaukaze – Karabachas, Pietų Osetija ir Abchazija. Pati Armėnija su Rusijos 102-ąja karine baze Jerevane ir Giumri (buv.
Leninakanas), turinčia 5 000 kareivių ir sunkiąją ginkluotę, tapo pleištu tarp Rusijai simpatijų nejaučiančių Gruzijos ir Azerbaidžano. Dėl glaudaus broliavimosi su agresyviąja Rusija į Armėniją nepatikliai žiūri ir jos vakarinė kaimynė Gruzija.
Ginče dėl Karabacho Gruzija palaiko Azerbaidžano pusę ir Armėnijos pretenzijas traktuoja kaip kėsinimąsi į Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Azerbaidžanas su Gruzija orientuojasi į Europos struktūras, o Armėnijos atsivėrimas Rusijai visam tam kaišioja pagalius į ratus, destabilizuoja regioną.
Azerbaidžaną palaiko NATO narė Turkija, tačiau dalis Lietuvos politikų palaiko Rusijos sąjungininkę Armėniją, kurios radikalų strateginė svajonė yra atkurti Didžiąją Armėniją „nuo jūros iki jūros“. Žinoma, kaimyninių valstybių sąskaita.
Kiek į vakarus yra Ukraina su Rusijos atplėštu Krymu (atseit ne ukrainietiškas, o rusiškas) ir tos pačios Rusijos plėšiamu Donbasu (irgi todėl, kad neukrainietiškas).
Dar toliau į vakarus – Rusijos sukurtas Moldovos rusakalbis Padniestrės židinys. Sukurtas, bet dar nepakurtas. Matyt, laukia savo eilės.
Pagaliau pačiuose vakaruose yra trys Baltijos šalys. Mėginimas sukurti Lenkų autonominę respubliką dar SSRS sudėtyje, vėliau jau Lietuvoje, vadovaujantis panašiais nacionaliniais motyvais kaip Karabacho, Kremliui nepavyko, o ir Lenkija tąkart tam nepritarė.
Bet židiniui, kurstomam tikriausiai ir rusų pinigais, neleidžiama užgesti. Juk ne be reikalo per rinkimus Lietuvoje taip aktyviai veikia Lenkų rinkimų akcijos partija, dar sustiprinta Rusų aljansu ir ryšiais su rusų radikalų organizacijomis Latvijoje ir Estijoje.
Pačioje Latvijoje kurstomas „Latgalos liaudies respublikos“ židinys, Estijoje – „Narvos liaudies respublikos“, taikant panašius kaip Karabacho ar Krymo argumentus: tai esančios ne latvių ar estų, o istorinės rusų žemės, todėl jos turėtų grįžti į Rusiją. Ir Daugpilyje latviai, ir Narvoje estai sudaro gyventojų mažumą.
Vadovaujantis tokiu motyvu nuo Latvijos 1944 m. rugpjūtį jau buvo atplėšta Abrenė ir paversta Pytalovu, 1945 m.
sausį nuo Estijos atskeltas ir prie Rusijos prijungtas Petseri (rus. Pečiory) rajonas.
Nerimsta ir Lenkijos šovinistai, Vilnių ir Lvovą laikantys „istorinėmis lenkų žemėmis“, kaip armėnų šovinistai – Karabachą. Ne žaidimams juk Lenkijoje buvo įkurtos „Pakraščių žemių“ (kresų) institucijos ir ne žaidimams dalytos Lenko kortos ne tik Ukrainoje ar Baltarusijoje, bet ir ES šalyse – Lietuvoje ir Latvijoje. Kas žino – gal ateity, atsiradus „tautiečių gelbėjimo“ pretekstui, pravers.
Ant kieno malūno pilame vandenį?
Armėniškojo Karabacho entuziastams Lietuvos Seime palinkėčiau apsižiūrėti, ką iš tikrųjų jie remia ir ką atstumia. Lietuvos Seime yra Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinė grupė (pirmininkė Dalia Kuodytė).
Ką toji grupė veikia ir kokie jos tikslai? Nei Latvijos, nei Estijos, nei Lenkijos parlamente tokios grupės nėra.
Įsivaizduokime Lenkijos Seime ar Rusijos Dūmoje Draugystės su Vilenščyzna parlamentinę grupę. Arba Lietuvos Seimo Draugystės su „Donecko liaudies respublika“ parlamentinę grupę.
Būtų mūsiškės „karabachinės“ analogai.
Komentarai (18)
Na jeigu patikslinti tai su kalbomis abudu „nuvažiavom“: Belgijoje dvi pagrindines grupes: flamandai (apie 5,7 mln. žm. ) ir valonai (apie 4, 2 mln. žm. ), kurie kalba Prancūziškai. Taigi flamandų ir prancūzų , o ne „Belgijoje trys lygiateisės valstybinės kalbos“. Į tavo „tik neradau žinių apie bent kiek didesnį etninių vokiečių procentą“ ... Ten gyvena dar : italai (apie 220 tūkst. ), prancūzai (daugiau nei 60 tūkst. ), rytiniuose rajonuose gyvena vokiečiai (apie 160 tūkst. ), žydai (apie 55 tūkst. ) bet tik miestuose. Bet esmė Belgija yra monarchija(suverenitetas priklauso Karaliui), o ne demokratinė respublika. Ar imperijoje gali būti autonomijos? Todėl ir sakiau, kad Belgija negalima lyginti su Šveicarija. Manau tu nesupranti „autonomijos“, autonomija tai ne „su savais įstatymais“(teisingumas visada yra bendras), o su savais sprendimais savo teritorijose ir savo vykdomąją valdžią. Pvz. leisti skalūninių dujų gavimą Žemaitijoje, ar ne sprendžia Žemaitijos valdžią, o ne „Vilniaus“ ir t. t. Savo policija nesusitvarko su nusikaltėliais jų teritorijoje, pakeičia vadovus , o ne prašo „Vilniaus“ . Pagrindinis dalykas dingsta Korupcija ir skaldomas organizuotas nusikaltimas...
Autorius jaučia, matyt, tokią neapykantą rusams, kad pasistengė "nepastebėti" 119.000 rusų Azerbaidžane, užtat mielai paminėjo 10.000 gruzinų... o ką, teisingi žmones juk...
Kažkada buvo taip, išsilaipini kur nors Afrikoje, pravaikai vietinius ir šeimininkauji. Dabar kolonijinė sistema nebemadinga. Užėmęs Rusiją, turėtum pasiimti ir rusus, o tada jie užsimanys kelių, infrastruktūros, socialinių garantijų gal net prabangos - bėgsi, palikęs visus jų išteklius.
zd=dlb ,niekas ir dovanu nenoretu rusijos teritoriju.kam reikalingi istekliai,tuo labiau dovanu
neminėjau, kad Šveicarija - ES. O lietuviška vikipedija tave apgavo. Belgijoje trys lygiateisės valstybinės kalbos, prancūzų, flamandų, ir vokiečių ir dar krūva vietinės reikšmės dialektų, tik neradau žinių apie bent kiek didesnį etninių vokiečių procentą. Ko Belgijoe tikrai nėra, tai šimto autonomijų su savais įstatymais, stabais ir užsienio politika, kaip pats siūlai Lietuvai. bijau, kad ne tau spręsti, kad čia "mąstantis".
Atsiprašau, maniau „zd“ mąstantis, o pasirodo „būtybė“: „Tiek Šveicarijoje tiek Belgijoje(... )“... vaikeli, pirma išmok atskirti pirštą nuo lytinio organo, o tada jau rašyk... Belgija yra konstitucinė monarchija, ES steigėja... o Šveicarija – parlamentinė federacinė respublika ir seniausia demokratinė respublika Europoje. Šveicarija nėra ES narė. O kad „Belgija yra susiskirsčiusi į tris BENDRUOMENES: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją“, tai nėra autonomijų išraišką.
dalia kuodyte, viska pasako. Vnz., parsidavinejama visiems, kas tik papraso. Gal net niekas jos ir nebepraso. Pati pasisiulo.
Pamiršai karaimus, čigonus, Biržų bambizus ir t.t. Tiek Šveicarijoje tiek Belgijoje, be jau minėtų vokiečių ir prancūzų dar gyvena visokių kitokių tautų žmonių ir net nemažų bendruomenių. Kažkaip jie autonomijų neturi. Be to, vargu ar Šveicarijos vokiški, prancūziški ar itališki kantonai turi kažkokias ypatingas autonomijas. Žemaitiškas pasas tai gal tik tokiam paprastam žmogui kaip tu gali pasirodyti valstybinės reikšmės įvykis.
Bendras nedraugas intrigantas - dabartinė imperine šizofrenija serganti Rusija. Ji vienintelė valstybė Europoje, o gal ir visame šiauriniame žemės pusrutulyje, kuri savo problemas bando išspręsti svetimų žemių grobimu (kai tuo tarpu nesusitvarko savų), šantažuodama kaimynus, kiršydama tautas, keldama nesantaiką. Tai Rusijos užsienio politikos pagrindas. Silpninti kitą, kad pats galėtum jaustis stipresniu. Deja, toks galvojimas - atgyvena, anachronizmas, kaip ir Jekaterinos stiliaus marmuriniai Putino rūmai Gelendžike (turi būti užaugęs vieno kambario bute ir pralobęs vogdamas, kad XXI amžiuje vaikytumeis XVIII a prabangos). Rusija rikiuoja savo tankus ir laivus atseit NATO gali pulti. Tuo tarpu ko gero nėra pasaulyje šalies, kuri norėtų net ir dovanų gauti Rusijos žemių). (Įdomu būtų ar Pietų Korėja apsidžiaugtų, jeigu jai kas pasiūlytų pasiimti Šiaurės Korėją? )Niekam nereikia net nusilpusios, ar nestabilios ar neturtingos Rusijos - juk skurdžiui nieko neparduosi. Visa bėda, kad Rusijos mentalitetas yra įstrigęs kažkur praėjusio amžiaus vidury ir ji atsisako pripažinti, kad pasaulis nuėjo į priekį
kaimynų sąrašas: Latvija, Estija, Baltarusija, Lenkija. Su latviais ir estais mus sieja bendra grėsmė, todėl gynyba turi būti vieninga. iš lenkų galime tikėtis visokios paramos. o draugiškai nusiteikę baltarusiai, kiek mums pavyktų juos tokiais padaryti, būtų kliūtis priešui iš rytų. Kitaip sakant, nėra geresnės apsaugos, kaip draugiški kaimynai.
belieka konstatuoti, kas tas "bendras nedraugas intrigantas", ir susidaryti PILNĄ sąrašą kaimynų, su kuriais stengtis sugyventi.
Na ir „košė“ galvoje. „Suprasti“, „susitarti“ ir t. t. Reikia ne supratimų ir nesusitarimų... Reikia Konstitucijos. Pagalvok, kodėl Šveicarijoje: vokiečiai nenori susijungti su Vokietiją, prancūzai su Prancūziją ir t. t. Ir Šveicarija – laisva, nepriklausoma Valstybė. O jog Lietuva irgi galėjo būti nepriklausoma, jeigu per perversmą (kaip Ukrainoje) nepanaikintu lenkų autonomijos sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o vėliau Žemaitijos autonomijos(kurie net savo pasus pradėjo „paišyti“) ir t. t. Įsivaizduok suverenitetas yra padalintas tarp Lietuvos piliečių(kaip Šveicarijoje). Lietuva federacija(piliečių skaičius irgi panašus buvo – 3,7 mln. ) savo sudėtyje turi lenkų autonomijos sritį, žemaičių, rusų (Visaginas), ir t. t. Kiekviena autonomija turi savo parlamentą, vyriausybę, savo policiją, savo administracinius organus, savo ūkį, socialinę tarnybą. Ar galima „sugriauti“ tokią Valstybę: panaikinti ekonomiką, bankus, valiutą, praskolinti, priversti piliečius masiškai bėgti iš šalies ir t. t. ... arba ieškoti prie kuo prisijungti... Ir ką dabar turim? Ar tai gyvenimas, ar amžina kova?... galima gražinti viską, tik su naują Federacinę Konstituciją, kada visiems bus garantuojamos teises ir laisves. Tada automatiškai nustos galioti visokie „įstojimai“.
Būtų paprasčiau azerbaidžanams suprasti, kad jų valstybėje egzistuoja kraštas, kur gyvena tokie armėnai. O armėnai Armėnijoje turėtų suvokti, kad kaimyninėje valstybėje yra kraštas,sala, kur gyvena jų tautiečiai, ir, susitaikius su tikrove (nes tikrovė visur sudėtinga), stengtis gražiai sugyventi su kaimynais, bendro nedraugo intriganto apmaudui. Manau, su lenkais, jei tik nekreipsime dėmesio į šovinistus, kurių visur yra, susitarsim. O su latviais ir estais turėtume organizuoti bendrą gynybą, laukdami, kol NATO "greito reagavimo" daliniai ateis į pagalbą, jeigu ateis. T. y. tikiu, kad, jei patys ginsimės, ateis, jei nesiginsim, tai gali ir neateiti. Man nesmagu dėl baltarusių, su kuriais nuo pat pradžių pradžios, gal kartais pasimušdami, kartais prasivardžiuodami, bet buvome kartu ir be kėslų vieni kitus asimiliuoti, o dabar mums gaila simbolių, kurie jiems lygiai taip pat priklauso, kaip ir Lietuvos vardas. Tiksliau, tuos dalykus turėtume susitikę išsiaiškinti gražiuoju.
tik tu gali išgelbėti Tėvynę - siųsk visų kuodyčių ir kitų priešų duomenis (tikiu, žinai jų ir daugiau) į saitą Mirotvorec, o tikri patriotai, tavo paistalų prisiskaitę, jau žinos, ką daryti.
Geras melo straipsnis. O Alvydas Butkus, VDU profesorius tiesiog melo šedevras! „Tuo metu galiojusios SSRS(TSRS) konstitucijos 78-asis straipsnis skelbė, kad sąjunginės respublikos teritorija negali būti keičiama be jos sutikimo.“ Bet Konstitucija yra vientisas aktas! Taigi negalima tvirtinti vieną, paneigiant kitką: „visaliaudinės valstybės organizavimo principas“( suverenitetas) ir „liaudies laisvo apsisprendimo pagrindu savanoriškumas“, bei „Svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai pateikiami visaliaudiniam svarstymui, taip pat visaliaudiniam balsavimui (referendumui). O šitas „profesorius“ pakiša proamerikietišką „teritorijos vientisumo“ interpretaciją. Ir dar apkarpyta: „(... )Sienos tarp sąjunginių respublikų gali būti keičiamos atitinkamų respublikų savitarpio susitarimu, kurį turi tvirtinti TSR Sąjunga.“ Bet tai liečia tik teritorines „savivalės“ atvejus, kada gali nukentėti ten gyvenantį liaudis. Taip Karabachas buvo sudėtyje autonominės SRITIES statusu, o ne Respublikinio(Нагорно-Карабахская автономная область) ir veikia TSRS Konstitucijos 86 str. ( o ne 78 str. ) „1979 m. Kalnų Karabache armėnai sudarė 76 proc. , azerbaidžaniečiai – 23 proc. srities gyventojų.“ – keista „statistika“. O gal: armėnai sudarė 80,5 proc. , azerbaidžaniečiai – 18,1 proc. , rusai - 0,9% , ir kiti? Ir viso labui tik 159 tūkst. žmonių. Tvirtinimas „Azerbaidžaną palaiko NATO narė Turkija...“ manau atsako į visus klausimus... Melas ir tai, kad „Mėginimas sukurti Lenkų autonominę respubliką dar SSRS sudėtyje, vėliau jau Lietuvoje, vadovaujantis panašiais nacionaliniais motyvais kaip Karabacho, Kremliui nepavyko...“ Koks Kremlius? Jog : 1988 m. spalio men. 6 d. LTSR AT Prezidiumo įsaku įteisinta trispalvė vėliava ir V. Kudirkos “Tautiška giesmė”, kaip LTSR simboliai; 1989-01-25 Lietuvos TSR AT Prezidiumo įsakas XI-2745 „Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo“; 1989-02-17 Lietuvos TSR AT Prezidiumo įsakas „Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos“; 1989 m. kovo 26, Sąjūdis pasiekė pergalę pirmuosiuose demokratiškuose rinkimuose į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą. O 1989 m. gegužės 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos ĮSTATYMŲ VIRŠENYBĘ prieš Sovietų Sąjungos įstatymus(Lietuvos Suverenitetas! ) ... Ir tik 1989 m. rugsėjo 15 d. paskelbta apie lenkų autonomijos Lietuvos TSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. 1989 m. lapkričio 24 d. priimtas LTSR Tautinių mažumų įstatymas. Kur čia Kremlius?... Visur tik Melas ir Baimė(bijome net savos istorijos).
Dar vienas pastebėjimas : azerbaidžaniečiai pirmą kartą susitikę su gagaūzais gali laisvai susikalbėti. Mačiau ir girdėjau o patys azerbaidžaniečiai ir gagaūzai aiškino kad tai tai bendra tiurkų kalba.
beretinis šizoidinis antirusiškumas atrodytų gan išsamiame straipsnyje taip ir neleido paminėti keletos detalių. Kadangi Rusija šiek tiek labiau palaiko Armėniją (su Azerbaidžano diktatoriumi ne kartą glėbesčiavosi), leido autoriui "užmiršti" apie pačioje neramumų pradžioje Baku vykusį armėnų pogromą, kitos (azerbaidžaniečių) pusės žiaurumus Karabache. Ir apskritai, jei ne ta baisioji Rusija, visas likęs pasaulis būtų su apsimestiniu nepasitenkinimus stebėjęs antrąjį armėnų genocidą, pirmojo metines tik ką "šventėm". Tik šį kartą pirmu smuiku turbūt grotų Azerbaidžanas, Didžiosios Turkijos protektoratas.
grupės, draugijos, ten ir pinigai. Kas patikrins, ką veikia? Svarbu, susitvarkyti taip, kad uodas snapo neįkištų. Seimas dažnai primena pagalbinę mokyklą, kur vyrauja savi įstatymai, savi interesai, savos draugų grupės, tik ne Lietuvos ir jos žmonių.